Pirmąjį birželio sekmadienį minime Tėvo dieną. Vyrai, kaip ir moterys, tą dieną tikisi sulaukti dėmesio. Tėčiai visada nudžiunga gavę dovanėlę ar tiesiog sveikinimą nuo savo vaikų ir žmonų. Tačiau panašu, kad ne visos šeimos šią šventę švenčia. Šiauliečiai pastebi, kad mamoms dėmesio skiriame daugiau, o tėčiai neretai lieka už borto. Kodėl taip yra, atsakyti sunku, tačiau akivaizdu, kad šeimai reikalingas tiek tėtis, tiek mama. Todėl abiem reikia skirti vienodai dėmesio ir nepamiršti pasakyti, kad myli.

Vilma: „Pasveikinu tėtį“
– Visada stengiuosi tėtį kažkaip pamaloninti. Įteikiu gėlių ir kokią smulkmeną. Manau, kad reikia sveikinti ne tik mamas, bet ir tėčius. Jiems taip pat reikalingas mūsų dėmesys.

Mindaugas: „Neminėsiu“
– Tėtis dirba Norvegijoje, labai retai susitinkame, todėl nemanau, kad kažkaip ypatingai minėsime šią dieną. Galbūt tėtį pasveikinsiu telefonu. O sūnus dar per mažas, kad galėtų sveikinti mane. Vis dėlto tikiuosi, kad šeima pasveikins. Pati dovana nėra svarbi – svarbiausias dėmesys.

Laura: „Sugalvosime ką nors ypatingo“
– Švęsime namie visi kartu. Jeigu bus geras oras, kur nors išvažiuosime. Bandysime sugalvoti, kaip dar tėtį nustebinti. Manau, kad kiekvienas tėtis nori, kad jį vaikai prisimintų ir pasveikintų.

Laima: „Aplankau kapus“
– Tėčio nebeturiu, todėl važiuoju tik į kapus padėti gėlių. Ta proga visada aplankau mamą ir mes pasidalijame savo prisiminimais. Turbūt visi vaikai savo tėvams skiria nevienodai dėmesio. Kaip tau skyrė dėmesio, taip paskui dėmesį rodai kitiems. Kažkokių specialių dovanų pirkti nereikia, galbūt jų labiau reikia vaikams, o ne subrendusiam asmeniui, manau, kad svarbiausia dėmesys.

Ina: „Neminiu“
– Net nesureagavau, kad tokia diena yra, man tai neturi didelės reikšmės. Pati tėčio neturiu, todėl nėra ką sveikinti. Galbūt vyrui ką nors sugalvosime. Tėčiai iš tiesų sveikinami rečiau, tarsi jie būtų labiau nustumti į šalį, o taip neturėtų būti.

Asta: „Tėvai išvažiavę“
– Tikriausiai tą dieną mūsų tėčio nebus namuose, vargu ar minėsime. Mano tėtis irgi užsienyje. Apskritai tėvams dėmesį reikia rodyti kiekvieną dieną. Tikriausiai dėmesio savo tėvams skiriame per mažai. Atstumas, buitis, rūpesčiai – padaro savo. Aišku, situaciją galima pakeisti, tik reikia daugiau noro.

Audronė: „Savo tėčio nepažinojau“
– Tėtis miręs, anksčiau jo nepažinojau, todėl niekada Tėvo dienos ir neminėdavau. Aišku, jeigu tėtį turite – jį būtina pasveikinti. Pastebiu, kad mamos yra gerbiamos labiau nei tėčiai. Atrodo, kad prie šeimos gerovės abi pusės prisideda vienodai, tačiau dažniausiai tėčiai lieka nuskriausti. Jiems reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Elena: „Tėčio nebeturiu“
– Tėčio jau daug metų nebeturiu. Anksčiau visada padovanodavau gėlių. O dabar kaip kas nori, tas ir daro. Vieni gali padovanoti kažką daugiau, o kiti – ne. Manau, kad svarbiausia aplankyti, ištarti gerą žodį, pasakyti, kad myli.

Eimis: „Neminiu ir sveikinimų nesitikiu sulaukti“
– Sūnus per vieną dieną tiek tėtį, tiek mamą pasveikina, kad greičiau būtų. Aišku, jeigu atmintinos dienos egzistuoja, vadinasi jos kažkam reikalingos. Gali būti senelio, uošvio, anytos ir t. t., jeigu nori švęsti, visada gali atrasti progą.

Jonas: „Tėvo diena man labai reikšminga“
– Savo tėtį jau palaidojau, bet jis sulaukė maždaug 94 metų. Grįžau į Šiaulius, nes dėl amžiaus jam reikėjo padėti, ir nesigailiu. Kadangi pats esu tėvas, manau, kad likti drauge yra labai svarbu, nes tai padeda stiprinti šeimą. Visada didžiausias dėmesys skiriamas mamoms, o tėčiai lyg ir ignoruojami, lyg ir nebelieka šeimos brandos. Šeima susideda iš tėvo ir motinos, ir neturi dominuoti nei patriarchatas, nei matriarchatas, dominantu turi būti abu tėvai. Yra tokių šeimų, kur tik vienas tėvas yra, tada jo autoritetas ir atsakomybė išauga. Kai mama yra mirusi, tėtis turi kompensuoti ir jos trūkumą.

Donatas: „Pasveikinu tėtį“
– Pasveikinu savo tėvą, sulaukiu pasveikinimo iš savo vaikų – toks ir minėjimas. Tėčiui įteikiu simbolinę dovanėlę. Gėlės vyrams – galbūt ne pirmo būtinumo reikalas, bet manau, kad svarbiausia gauti ir suteikti dėmesio. Nuliūsčiau, jeigu vaikai manęs nepasveikintų, bet tikiu, kad taip nebus.

Aurimas: „Įprasta diena“
– Seniau sveikindavau tėtį, o kadangi jo dabar nebėra, tenka kapines aplankyti. Pats tėtis dar nesu, todėl ir manęs niekas nepasveikins. Aišku, gerai, kad tokios dienos egzistuoja, reikia pasveikinti savo tėvus.