KLAUSIAME: Koks balandžio 1-osios pokštas jums įsimintiniausias? (GALERIJA)

Vienintelę dieną per metus – balandžio 1-ąją – oficialiai galima iki soties ir kiek tik leidžia laki fantazija meluoti ir dėl to nesulaukti jokių priekaištų. Melagių diena nuo seno minima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Seniau melagio diena buvo siejama su kiekvieno žmogaus sėkmės tiems metams būrimu. Manyta, jeigu tą dieną nieko neapgausi, bus nelaimingi metai. Todėl tądien visi verčiasi per galvas stengdamiesi sukurpti kuo įtikinamesnį melą ir taip šmaikščiai apmauti savo bičiulį ar giminaitį. Pakalbinus šiauliečius susidarė nuomonė, jog miestiečiai gana santūrūs ir pokštauja su saiku. Kai kurie net neturi laiko pagalvoti, jog diena skirta melagystėms ir pokštams, nes, kaip patys sako, yra apsivertę darbais. Tačiau apklausoje dalyvavusių ryškiausi balandžio 1-osios prisiminimai iš vaikystės, dažniau pokštauja šeimos nariai ir pažįstami.

Žymantas: „Nėra kada juokauti“
– Niekas neįsiminė, todėl labai sunku prisiminti bent vieną pokštą. Šiandien dar pokštų nesulaukiau ir pats nieko neapgavau, nes daug dirbu ir nėra kada juokauti. Jaunystėje apgaudinėdavau ir pats kitus. Visi pokštai šaunūs, tačiau per daug neužsilieka atmintyje, kad vėliau būtų galima apie juos pasakoti.

Aida: „Įsimintiniausias – vaikystės pokštas“
– Pats įsimintiniausias mano gyvenimo pokštas buvo vaikystėje, kada mama kvietė valgyti pusryčių ir sakė, jog išvirė kiaušinių. O mes vaikai puolėme tuos kiaušinius mušti, o jie, pasirodo, buvo žali, nevirti. Vėliau ilgai manęs niekas neapgavo, nes stengdavausi pati kitus apgaudinėti. Ir šiemet kažkaip niekas dar nesuspėjo apgauti.

Albina: „Dažniausiai apgauna vyras“
– Mane draugė yra labai apgavusi, kai kartą paskambinusi prašė atidaryti duris, nes ji jau prie durų stovinti. Tačiau atidariusi ten nieko neradau. Rimtesnių pokštų neatsimenu. Tiesa, ir šiandien vyras apgavo, kai sakė pažiūrėti pro langą, nes atskrido keistos spalvos varna, kokios dar niekad nebuvo matęs. Tai ir pasižiūrėjau.

Valentina: „Apgavo, kad lauke vėl žiema“
– Mane šiandien vyras apgavo, kad lauke vėl žiema. Visko juk būna Lietuvoje, tai ir patikėjau. Po to ir draugai mane apgavo: sakė, kad atvažiuoja į svečius, tai iš karto irgi patikėjau ir puoliau ruoštis. Daugiau senesnių pokštų neatsimenu.

Ingrida: „Smagu, kad melagių diena dar gyvuoja“
– Neprisimenu senesnių pokštų, bet įtariu, kad mus šiandien apgavo darbe. Eisiu išsiaiškinti, nes mačiau, kad yra neplanuotų pakeitimų, kurių daug metų laukėme, todėl ir galvoju, jog tai nėra tiesa. Smagu, kad melagių diena dar gyvuoja. Kai buvau jaunesnė ir pati stengdavausi dažniau pajuokauti, o šiandien dar nespėjau, nes tik dabar išėjau iš namų.

Vida: „Mane rečiau apgauna“
– Visą laiką bandau pameluoti balandžio 1-ąją. Šiandien savo artimąjį apgavau, nes sakiau pažiūrėti į veidrodį – esą veidas kažkoks apsidraskęs. Visada labai smagu pamatyti veidą žmogaus, kuris apgautas ir dar pasveikinti su melagių diena. Mane rečiau apgauna gal todėl, kad gudresnė esu.

Andrius: „Retai ir apgaunamas esu“
– Nė vieno neprisimenu pokšto. Kažkaip greit išgaruoja iš galvos jie. Tačiau šiandien dar nė vienas nesuspėjo apgauti. Net internetinėje erdvėje nesunkiai atpažinau tikras naujienas ir balandžio 1-osios pokštus. Kiekvienais metais, kai sulaukiame melagių dienos, žinau, jog nereikia niekuo tikėti, todėl retai ir apgaunamas esu.

Genovaitė: „Dažniausiai apgaudinėja skambindami“
– Dažniausiai draugai ir pažįstami juokauja ir bando apgauti skambindami balandžio 1-ąją. Prisigalvoja įvairiausių istorijų, o aš užmiršusi, kad melagių diena, visada sureaguoju. Tik vėliau pagalvoju, kad taip negalėjo būti. Manau, kad ir šiandien prisiminus, jog tai melagių diena, stengsiuosi į skambučius atsiliepdama neapsigauti. Meluoju per melagių dieną palyginti retai, bet jei dabar turguje sutiksiu kokią pažįstamą, pabandysiu ką nors jai pameluoti – galbūt nesupyks.

Edmundas: „Jaunystėje apgaudinėdavo, jog reikia iškelti vėliavą“
– Šiandien didžiausią nesąmonę perskaičiau, kad Skvernelis atvyksta dirbti į Šiaulius policijos viršininku. Nepatikėjau tokiu pokštu. Kitų pokštų negirdėjau šiandien, gal dar nespėjo apgauti, o gal pats nepasidaviau. Jaunystėje, prisimenu, apgaudinėdavo aplinkiniai, jog balandžio 1-osios proga reikia iškelti vėliavą ir tada kiekvienas nesuprasdavo, kad čia juokas.

Vincas: „Mane apgavo žmona“
– Šiandien mane apgavo žmona sakydama, jog per langą iškrito neblaivus kaimynas, kuris niekada nevartoja alkoholio. Jau galvojau reikės bėgti jį gelbėti, bet tada supratau, kad pokštauja. Pats nieko nespėjau apgauti, o ir po pietų niekas nebepokštauja. Tad taip ramiai ir baigsis ši melagių diena.

Tatjana: „Šiandien niekas dar nespėjo apgauti“
– Tikrai neprisimenu pokštų. Šiandien niekas manęs dar nespėjo apgauti. Žinau, kad šią dieną visi stengiasi pokštauti, apgauti ir spaudoje apstu juokų. Tačiau kitą dieną vis tiek paneigia. Manau, jog čia ne juokavimas, o žmogaus „išdūrimas“. Dėl to pati nesistengiu kitų apgaudinėti.

Liudas: „Dar nepakliuvau į melo pinkles“
– Įsimintinų jokių pokštų neatsimenu, o šiandien dar nepakliuvau į melo pinkles. Pats nesu mėgstantis apgaudinėti, todėl ir manęs niekas per daug nesistengia apgauti. Manau, kad tai jaunimo diena ir jie sau leidžia pokštauti. Mes nesistengiame per daug juokauti, nes po to gali ir prisijuokauti.