Pirmieji kūriniai susiję su Šiauliais (XVII a. II p. – XX a. pr.)
Dar iki 1918 m. Šiauliuose  lankėsi kartografai, topografai, matininkai ir dailininkai, kurie braižė planuose ir schemose Šiaulius, piešė Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, miesto aikštę, gatves.  Šiauliai senuosiuose žemėlapiuose, planuose ir schemose pradėti žymėti nuo XVII a. Bene pirmąjį Šiaulių miesto vaizdą plane 1699–1700 pavaizdavo Saksonijos kariuomenės topografai, kurie nubraižė kelių nuo Lietuvos pajūrio į Kuršą ir Kauną žemėlapį (72,5x50,5 cm). Vienoje iš kelio atkarpų pirmą kartą pavaizduoti Šiauliai – Shaulen, pateikta urbanistinė miesto struktūra, vietovės ir jos apylinkių teritorijų schema.

Šiame švedų kartografų sudarytame Šiaulių ir kitų Lietuvos apylinkių žemėlapyje pirmąkart pateiktas Šiaulių miesto planas. Jame nurodytos miesto gatvės, turgaus aikštė, bažnyčia, svarbiausi pastatai, upė, Šiaulių ežeras ir kiti objektai. Plane aiškiai matyti miesto išdėstymas, bažnyčia ir turgaus aikštė.

Iš plano matosi, kad Šiauliai buvo nedidelis miestas, turgaus aikštė keturkampė, pažymėtos kai kurios gatvės, minimos XVII a. vidurio miesto gatvių aprašymuose. Aplink turgaus  aikštę pažymėti didesni miestiečių namai. Šiame plane žymimas tiltas per ežerą. Šio žemėlapio ir Šiaulių miesto plano originalas saugomas valstybinėje Prūsijos kultūros paveldo bibliotekoje Berlyne.

1800–1801 m. buvo nubraižytas Šiaulių miesto planas (43 x 59 cm). Jame pavaizduota bažnyčia, aikštė, gatvės, upė. Tai seniausias žinomas Šiaulių miesto planas.

Bene pirmas detalesnis piešinys, susijęs su Šiauliais buvo padarytas beveik prieš du šimtus metų. Piešinio autorius – Vilniaus miesto prezidentas, Vilniaus gubernijos bajorų maršalka, žymus teisininkas ir visuomenės veikėjas Mykolas Juozapas Riomeris (1778–1853). 1818 m. lapkričio 14 d. jis atvyko į Šiaulius rekrutų klausimais ir apsigyveno grafo Platono Zubovo (1767–1822) rūmuose. M. J. Riomeris Šiauliuose išbuvo iki 1819 m. sausio 4 d.

Savo įspūdžiuose M. J. Riomeris rašė, kad Šiauliai jam paliko gražaus miesto su vaizdingu kraštovaizdžiu įspūdį, patikusi gotikinė bažnyčia, kurią vietos gyventojai vadino Žemaitijos stebuklu. 1818 m. lapkričio 17 d. M. J. Riomeris iš Šiaulių kartu su laišku žmonai Rachelei Riomerienei į Vilnių atsiuntė piešinį, vaizduojantį Šiaulių senamiestį. Šiame pro P. Zubovo rūmų langą pieštame M. J. Riomerio piešinyje pavaizduota visu ūgiu iškilusi Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia. Virš bažnyčios mūrinės bokšto dalies stiebiasi profiliuoto varpo formos dviejų dalių šalmas. Jo apačia grakščiai lenkta, banguoto kontūro, aukštyn siaurėjanti, viršus mažesnis, ištęstas ir persmaugtas. Priešais bažnyčią netvarkingai išsidėstę mediniai ir mūriniai vienaaukščiai ir dviaukščiai namai, kai kurių kiemai ir daržai aptverti medinėmis tvoromis.

Ypač yra įdomus piešinio dešinėje pusėje pavaizduotas dviejų aukštų, pailgas stačiakampio formos mūrinis pastatas su dviem arkos formos įėjimais, stovintis dabartinėje miesto Savivaldybės vietoje. Manoma, kad tai buvusi pagrindinė miesto savivaldos įstaiga – rotušė.

Gali būti, jog tai seniausias iki šiol žinomas, su Šiauliais susijęs piešinys, kuriame pavaizduota Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia ir senojo miesto dalis. 1818 m. lapkričio 17 d. M. J. Riomerio laiškas su piešiniu saugomas Lietuvos Mokslų akademijos valstybinės bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šis piešinys pirmą kartą paskelbtas prof. T. Bairašauskaitės monografijoje „Mykolas Juozapas Riomeris (1775 – 1853). Bajoro viešoji ir privati erdvė XIX a. pirmojoje pusėje“ (Vilnius, 2011, 334–337).

XIX a. II p. dailininkas Alfredas Riomeris nupiešė Šiaulių bažnyčios bokštą (popierius pieštukas, rašalas, plunksna, 15,2x8,6 cm, 1867–1868). Piešinio apačioje pavaizduota neidentifikuota pastato dalis su horizontaliu stogu, virš kurio į dangų šauna bažnyčios bokštas su įmontuotu mechaniniu laikrodžiu ir originalia varpo formos viršūne.

Turint galvoje, kad bokštas buvo perstatytas po 1880 m. kilusio gaisro, o iš dalies restauruotas 1955 –1956 metais ir jo vaizdas iš esmės pakito, šis A. Riomerio piešinys vertintinas ne tik kaip dailės kūrinys, bet ir kaip neįkainojamas dokumentas bažnyčios istorijai ir miesto architektūros raidai pažinti“. Pasekime Joniškio bažnyčios pavyzdžiu (kurioje neseniai sumontuotas mechaninis laikrodis) ir atstatykime Šiaulių katedroje mechaninį laikrodį, tokį koks jis buvo iki 1880 m. gaisro!

Lenkų dailininkas, architektas ir rašytojas Stanislavas Vitkevičius (Stanislaw Witkiewicz, 1851 – 1915), būdamas Peterburgo dailės akademijos studentas, 1870 m. sukūrė piešinį „Lenkijos sukilėliai rusų pakarti sausio mėnesį Šiauliuose“ („Wieszanie powstancow styczniowych w Szawlach“);. Paveikslas saugomas nacionaliniame Varšuvos muziejuje (MNW, Pol., 4157).

Napoleonas Orda 1875 m. sukūrė du kūrinius: akvarele pavaizdavo Šiaulių bažnyčią (popierius, pieštukas, akvarelė, 20,4x29,2 cm) ir Zubovo dvaro rūmus. Pirmame darbe dailininkas į vieną kompozicinę visumą sujungė bažnyčią ir aplinkinius pastatus. Piešinyje pavaizduota erdvi aikštė, ribojama nedidukų vienaaukščių ir dviaukščių trobesių. Pagrindinė dominantė – antrame plane įkomponuota monumentali bažnyčia su aukštu bokštu. Ji piešta iš toliau, nuo kito aikštės krašto šiaurės vakaruose. Kitame N. Ordos piešinyje pavaizduoti grafo Zubovo rūmai ir parkas. Tai seniausias žinomas šios rezidencijos vaizdas. Piešta iš pietų pusės, nuo dvaro keliuko (dab. Aušros alėjos – J. N.). Šiame piešinyje pavaizduotos dvaro rūmų klasicistinės architektūros formos ir artimoji aplinka. Zubovo rūmai buvo žymi rezidencija, joje ne kartą lankėsi ir buvo apsistoję Rusijos carų šeimos nariai, kiti žymūs žmonės. Todėl N. Orda ir įamžino juos kaip miesto įžymybę,

1879 m. lenkų dailininkas B. Pusch‘as iš Varšuvos sukūrė medalį „Šiaulių žemės ūkio paroda“, skirtą 1879 m. Šiauliuose įvykusiai Žemės ūkio parodai. 1892 m. Nikolajui Zubovui (1832–1898)  Šiaulių dvarininkui, rėmusiam lietuvių nacionalinį judėjimą, taip pat aktyviai prisidėjusiam organizuojant Šiauliuose žemės ūkio parodas, buvo sukurtas medalis (dail. L. Steinmanas, Peterburgas). Jo averse: viduryje – apskritas herbinis skydas su karūna. Jame įrašas: „MERITIS CRESCUNT HONORES“. Aplink pakraščiu dviejų eilučių įrašas: „CIVI OPTIME MERITO NICOLAO COMITI ZUBOW. AGRARIAE FIDEI CONDITORI A. MDCCCLXXII-MDCCCXCII“.

Lenkų dailininkas Wojciech Kossak (1856–1942) 1904 m. nutapė paveikslą „Emilija Pliaterytė prie Šiaulių“ („Emilia Plater w potyczce pod Szawlami“ drobė, al., 60x90 cm, 1904 m.), kuriame pavaizdavo šią karžygę 1831 m. liepos 8 d. mūšyje prie Šiaulių.

Leidėjas ir dailininkas Stefanas Plateris-Zyberkas (St. Zyberk-Plater) išleido atviruką „Šiaulių bažnyčia. – Kosciol w Szawlach“ (popierius, 13,9x9,1 cm, 1908–1910 m). Šio atviruko averse – Šiaulių buv. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (dab. Šv. Petro ir Pauliaus katedros) fasadas iš rytų pusės su šešiasiene apside prieš Pirmąjį pasaulinį karą – Stefano Platerio-Zyberko grafinio piešinio reprodukcija.

Vokiečių dailininkas Maksas Riomeris (Max Riomer, 1878–1960) 1915 m. liepos 20 d. sukūrė 70x 54 cm dydžio spalvotą piešinį-adresatą (popierius, akv., grafika) ,dedikuotą vokiečių kariuomenės Šiaulių komendantui hauptmanui Stiffui. Šis sveikinimo adresatas gausiai iliustruotas įvairiomis dekoratyvinėmis detalėmis, puošniais simboliais ir vokiečių kareivių figūromis. Piešinio viršuje pavaizduotos vokiečių karių kapinės Sukilėlių kalnelyje Šiauliuose. Kūrinio apačioje ovalo formos įrėmintame piešinyje atskleista gana tiksli Šiaulių miesto panorama, kurioje išsiskiria didinga Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, netoli jos stūkso rusų cerkvė, kiek tolėliau – Šv. Jurgio bažnyčia, taip pat matosi įvairių fabrikų kaminai. Priekiniame plane – karo suniokotų miesto pastatų griuvėsiais.

Šios akvarelės centre – kaligrafiškai užrašytas gotiškas tekstas. Jame minimi Šiauliai, vokiečių kariuomenės 31 etapo komendantūra ir  įrašyta data – 1915 m. rugsėjo 12 d. Išvertus šį tekstą iš vokiečių kalbos lietuviškai jis skamba taip: „Kilnojamosios Šiaulių komendantūros komendantui ponui hauptmanui Stiffui, prisiminti karių kapų pašventinimą (atidarymą) Šiauliuose, 1915 m. rugsėjo 12 d. Skiria 31 mobiliosios Šiaulių komendatūros amatininkai“. Piešinio apačioje yra įrašas, kad šį darbą sukūrė Max Riomer Berlyne 1915 m.

Duomenų apie tai, ar dailininkas Maksas Riomeris, kurdamas šį darbą, lankėsi Šiauliuose, nepavyko aptikti. Tikėtina, kad šią akvarelę-adresatą dailininkas sukūrė pasitelkdamas į pagalbą karo fotografų Šiauliuose darytas fotografijas ir tuo metu vokiečių leidėjų Pirmojo pasaulinio karo metais išleistus atvirukus su Šiaulių miesto vaizdais. Šią įdomią ir originalią akvarelę-adresatą savo rinkinyje saugo kolekcininkas P. Kaminskas.

1916 m. Šiauliuose apsistojusiame vokiečių kariuomenės dalinyje tarnavęs dailininkas A. Hamelis savo piešinyje „Šiaulių centras, 1916 metais kovo 16 d.“ pavaizdavo karo nusiaubtą miestą ir jo griuvėsius.

Tarpukario meno kūriniai (1918–1940 m.)
Šiaulių miesto istoriją galima pažinti ir tyrinėti, susipažinus su dailininkų meno kūriniais, kuriuose užfiksuoti ir pavaizduoti Šiauliai. Jau daug metų rinkdamas ikonografiją apie gimtuosius Šiaulius, sukaupiau nemažą archyvą ir surinkau nemažai albumų, katalogų, kūrinių reprodukcijų, iliustracijų ir iškarpų iš įvairių spaudos leidinių, kuriuose yra dailininkų sukurti meno kūriniai, vaizduojantys Šiaulius ir Saulės mūšį.

Žinoma, tai toli gražu ne visa ikonografinė medžiaga. Manau, kad dar nemažai dailininkų darbų nepaviešintų ir nepaskelbtų guli jų dirbtuvėse, studijose, įvairiuose archyvuose, fonduose, muziejuose, privačiuose rinkiniuose ir kolekcijose. Tokių darbų gausu Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Architektūros muziejuje, Šiaulių universitete ir kitur. Šiaulių Geležinkelio muziejuje galima susipažinti su piešinių ciklu, kuris skirtas Šiaulių geležinkelio stočiai ir jos gyvavimui sovietmečiu. Tikimės, kad į šias meno kūrinių paieškas įsitrauks šiauliečiai ir pasidalins savo turima medžiaga ir informacija apie meno kūrinius, sukurtus laikotarpyje 1918 – 2017 metais ir vaizduojančius Šiaulius ir Saulės mūšį.

Tarpukariu darbų, vaizduojančių Šiaulius, jo apylinkes ir Saulės mūšį, yra sukūrę mieste trumpiau ar ilgiau gyvenę ir kūrę dailininkai P. P. Aleksandravičius (1906–1997), G. Bagdonavičius (1901–1986), V. Banaitis (1909–1990), J. Janulis (1888–1973), Č. Janušas (1907–1993), J. Jankus (1912– 1999), A. Gudaitis (1904–1989) V. Norkus (1909–1976), T. Petraitis (1896–1978), S. Ušinskas (1905–1974), J. Taujanskienė (1924–1983) ir kt.

 Apie šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus meno kūrinius ir jo kūrybą jau buvo skelbta „Šiaulių naujienose“ J. Nekrašiaus rašinyje „Senieji Šiauliai G. Bagdonavičiaus meno kūriniuose“ (Žr.: „Šiaulių naujienos“ 2017 m. spalio 21 d. p. 6, ir spalio 28 d., p. 6), tad šioje publikacijoje trumpai apžvelgsime kitų Lietuvos dailininkų ir kūrėjų darbus, kurie skirti Šiauliams, jo apylinkėms ir Saulės mūšio temai.

Nuo 1925 iki 1944 m. Šiauliuose gyveno ir kūrė dailininkas Teofilis Petraitis. Jis 1925–1944 m. dėstė piešimą Šiaulių berniukų ir mergaičių gimnazijose, 1942–1944 m. Šiauliuose buvo piešimo kursų vedėjas, 1942–1943 m. – Šiaulių miesto dailininkų sąjungos pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, kurį laiką gyveno Vokietijoje. Nuo 1949 m. iki mirties gyveno JAV.

T. Petraitis dalyvavo Šiaulių kraštotyros ekspedicijose, fiksavo nykstančius pastatus ir kaimus, sukūrė nemažai kūrinių, vaizduojančių Šiaulius. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi šie jo sukurti darbai: „Aušros alėjos vartai Šiauliuose“ (46,4 x 34,9 cm, 1930), „Aušros alėjos ir Eimučių g-vė kampas“ (24,3 x 36,4 cm, 1931), „Šiaulių šventorius šv. Petro ir Povilo bažn.“ (pop., tušas, 20,9 x 30,2 cm, 1931),  „Vilniaus gatvė – Šiauliai prie Mergaičių gimnazijos“ (25 x 33 cm, 1932), „Dvaro gatvės fragmentas prie Gedgaudo namų“ (51 x 36,8 cm, 1938), „Šiaulių klebonija ir bažnyčia. Vaizdas iš pietų-rytų pusės (nuo ežero pusės)“ (35 x 50 cm, 1943).

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos dailininko V. Banaičio piešiniai ir akvarelės, vaizduojančios tarpukario Šiaulius: „Vokiečių g-vė (Užkirkis)“ (popierius, pieštukas, 22 x 33,3 cm, 1933), „Valančiaus g-vė“ (pop., akv., 17,7 x 25 cm, 1936), „Žiūrint iš Gelgaudo g-vės į Vilniaus g-vę (Kaukazas)“ (24,7 x 34,9 cm, 1936),  „Kalvė Lauko g-vėj“ (24,9 x 35 cm, 1936), „Pagyžių ir Tilžės g-vių kampas“ (25,5 x 36,3 cm, 1937), „Bizimavičiaus ir Gabrilaičio namai. Šiauliai, Ežero ir Vilniaus gatvių kampas“ (24,7 x 35 cm, 1936), „Dariaus ir Girėno g-vė“ (25,5 x 36,2 cm, 1937), „Varpo g-vė. Zatorskienės namas“ (25 x 34,9 cm, 1937), „Žydų bendruomenės bendrabutis Šiauliai, Varpo g-vė“ (25,5 x 36,4 cm, 1938), Šiaulių žydų kapinių senieji vartai“ (25,5 x 36,3 cm, 1938).