facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Tarpukario Šiauliai G. Bagdonavičiaus kūryboje
Šiaulių miesto istoriją galima pažinti ir tyrinėti, susipažinus su šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) kūryba. Jo kūrybinis palikimas šiaulietiška tematika yra didžiulis. Tai jo piešiniai, grafikos darbai, nuotraukos, kuriuose užfiksuoti Šiauliai ir šiauliečiai, miesto vaizdai, architektūros detalės, įvairūs fragmentai.

G. Bagdonavičiaus darbuose išliko Šiaulių miesto vaizdai, kurių jau nebėra. Jie dabar turi istorijos ženklą ir išliekamąją vertę. Visa tai gyva ir svarbu mums, gyvenantiems dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios Šiauliuose. G. Bagdonavičiaus kūrybos šiaulietiškos tematikos ikonografija yra svarbi kultūrinio paveldo dalis,  vertinga vizualinės miesto istorijos enciklopedija.

G. Bagdonavičius stengėsi užfiksuoti nykstančias senojo Šiaulių miesto detales ir istorinius statinius. 1923–1940 metais ir pokariu dailininkas piešė svarbiausias Šiaulių vietas, Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčią, įdomesnius namus Užkirkėje, Vilniaus, Vytauto (buvusioje Pagyžių), Dvaro gatvėse ir kitur. Jį galima pavadinti Šiaulių metraštininku, kurio darbuose didelę dalį užėmė miestas ir jo architektūra.

Ypač G. Bagdonavičiaus kūryba svarbi tuo, kad jis iš atminties piešiniuose ir grafikos lakštuose atkūrė išnykusius ir sugriautus Šiaulių pastatus. Šie piešiniai neįkainojami. Jie atskleidžia miesto praeitį, suprasti dabartį, padeda pažinti ir išsaugoti kultūros bei istorijos paminklus.

Ankstyvųjų architektūrinių vaizdų fone išsiskiria dvylikos litografijų ciklas „Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ (1925), kuris buvo išleistas atskiru albumu. Šiuose lakštuose dailininkas perteikia sudėtingą bažnyčios fasado architektūrinių detalių kompleksą, autentišką architektūros formų vaizdą ir grožį.  

Dailininkas 1926 m. išleido vėliau bibliografine retenybe tapusį autolitografijų albumą „Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios architektūros fragmentai“. Tai 12 grafikos lakštų ciklas, vaizduojantis Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčią ir jos architektūrines detales. Bagdonavičius bažnyčios detales ir fragmentus nupiešė tiksliai, dokumentaliai, atskleidė autentišką architektūrinių formų grožį. Siūlau šį albumą išleisti pakartotinai ir taip išpopuliarinti dailininko kūrybinį palikimą. Be to, tai būtų puikus suvenyras turistams ir miesto svečiams.

G. Bagdonavičiaus kūrybos archyve randame bene pirmąją jo akvarelę, susijusią su Šiauliais, kurią jis pavadino „Šiauliai. Šapyrų pievos. Tirpsta sniegas“ (1921 m. *Šie ir kiti knygoje nurodyti G. Bagdonavičiaus kūrinių pavadinimai, įvairūs duomenys bei šio dailininko užrašai apie jo darbus pateikti pagal Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistą katalogą-albumą „Gerardas Bagdonavičius“).

Tarpukariu dailinininkas G. Bagdonavičius sukūrė daug kūrinių, vaizduojančių Šiaulius. Tai „Šiauliai. Aušros alėjos pradžia“ (1922); „Šiauliai. Šapyrų pievoje“ (1923), „Šiauliai. Vėjo malūnas Zokniuose“ (1923). Šiame piešinyje yra dailininko paliktas užrašas: „Šiauliai. Vėjo malūnas Zokniuose pradžioj Viln. g-vės 1923–1978 m.“

„Šiauliai. Šimšės malūnas“ (1923), šio piešinio antroje pusėje yra autoriaus užrašas: „Vėjo malūnas iš akmenų (ne plytų) ir malūnininko gyvenamieji namai Šiaulių miesto priemiestyje, už vadinamojo „Kaukazo“ Šimšės priemiestyje, tuojau į pietus nuo Vilniaus gatvės pradžios (rytų galas) beveik ties buvusiu „Zoknių“ dvaru ir neprivažiuojant „Aleksandrijos“ dvarų (Janavičių). Malūnas nuo gaisro sudegė apie 1930–35? metus. Gyvenamieji namai ir ūkio pastatas, taip pat ir kryžius – mediniai – rastų ir lentomis senokai apsiūti. Stogai buvo šiaudų. Tvora – karčių, o ties namais – valytų apvalkų, varteliai – lotų. Langai su langinėmis pagal paprotį, vyravusį daugiausiai – visuotinai iki 1914 m. Po 1921 m. retai (ypač mieste) statė langus su langinėmis. Namas, atrodo, statytas XIX amžiaus II pusėje.“

1923 m. G. Bagdonavičius dar sukūrė šiuos darbus: „Šiauliai. Stadala Zokniuose“, „Šiauliai. Salduvės piliakalnis“, „Šiauliai. Už ežero. Tarp Salduvės piliakalnio ir Žuvininkų kaimo“, „Pušis tarp Salduvės piliakalnio ir Žuvininkų kaimo“, „Šiauliai. Namai Posadnoji gatvėje“, „Šiauliai. Prūdelis ties žydų kapais“, „Šiauliai. Senasis kalėjimas“ (1923); 1924 m. – „Šv. Petro ir Povilo (senos) bažnyčios bendras vaizdas“,  „Šiauliai. Chaimo Frenkelio rūmų parko laiptai“ ir „Šiaulių apylinkė“; 1925 m. – „Šiauliai. Miesto parke“.

1926 m. – „Šiauliai. Vėjo malūnas Pagyžių gatvėje“, „Šiauliai. Senoji turgavietė“ (1926) su užrašu: „Šiauliai. Sen. Turgavietė. 1926 m. VIII krautuvėlės pietvakarių pusė. Išskyrus sinagogą, kt. pastatai – po I pasaul. karo, o po II yra sudegę. Dabar čia – Pergalės aikštė nuo 1945 m.“; „Šiauliai. Daktaro Vytauto Žilinskio namas Pagyžių gatvėje“. Šioje akvarelėje yra dailininko ranka padarytas užrašas: „Buv. daktaro taverna. Žilinskio med. namas 3-ų auk. XVII amž. miesčionių architektūros Šiauliuose (ir kitur Lietuvoje) nuostabiai per šimtmečius išlikęs anų laikų statinys. Tariamai ano laiko prie miesto buv. Pagyžių vardu kelias – gatvė (dabar Vytauto). Žuvo 1945 m. okupantams atsitraukus į Kuršėnus nuo jų bombardavimų ir ten iš broniruoto traukinio. Paišė G. Bagdonavičius.“

1928 m. – „Šiauliai. Klebonijos skersgatvis“, „Šiauliai. Vilniaus gatvės kampas“. 1929 m. – „Šiauliai. Troba Užkirkio rajone“ (1929), „Šiauliai. Lileikaičių namai Vilniaus gatvėje“ (1929), užrašas šio piešinio apačioje: „Šiauliai. Vilniaus g-vė . 1929 met. buv. Grafo Zubovo dvaro „fabrikas“, dabar Lileikaičių namai“.

1930 m. –  „Šiauliai. Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampas“ (1930), „Šiauliai. Didždvario vartai“ (1930). Šio darbo antroje pusėje yra užrašas: „Šiauliai. 1933 mt. nugriauti Didždvario vartai (XIX amž. pradž.)“ (...); „Šiauliai. Antano Gricevičiaus lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“ iš rytų pusės“ (1931),  „Šiauliai. Navickio malūnas Basanavičiaus gatvėje“ (1933), „Šiauliai. Kapų gatvė“ (1933), „Šiauliai. Vokiečių gatvė“ (1933), „Šiauliai. Namas Vilniaus gatvėje“ (1933), „Užkirkėj“ (1933), (tai neoficialaus vieno buvusio Šiaulių miesto kvartalo pavadinimas – Kirke miesto gyventojai vadino 1854 m. Vilniaus gatvėje netoli dabartinės turgavietės pastatytą evangelikų liuteronų bažnyčią – J. N.), „Stadala, krautuvėlė ir gyvenamasis namas Vilniaus ir Kuršėnų gatvių kampe“, „Šiauliai. Vėdaro namas buvusioje Pagyžių gatvėje“, „Šiauliai. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios vaizdas nuo senųjų Talkšos kapinių“ (1935), „Šiauliai. Brolių Nurokų fabriko fragmentas“ (1935), „Šiauliai. Turgavietė“ (1935), „Šiauliai. Užkirkės rajonas“ (1939), „Žilevičienės namas Šiauliuose, Pagyžių gatvėje“, „Šiauliai. Dvaro gatvė“, „Daktaro Remigijaus Laucevičiaus gyvenamasis namas Pasadnoje gatvės kampe, Šiauliuose“, „Vytauto, buvusi Pagyžių, gatvė Šiauliuose“, „Šiauliai. Vaclovo Mikalausko namas buvusioje Pagyžių gatvėje“, „Šiaulių centre“ (1939), „Šiauliai. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ (1939), „Šiauliai. Chaimo Frenkelio odų fabrikas ir akcinė bendrovė „Batas“ (1940), „Šiaulių vaizdas pro „Birutės“ saldainių fabriko langą“ (1940), „Šiaulių fragmentas“ (1942), „Šiauliai. Didžioji sinagoga“ (1945), „Šiauliai. Senoji turgavietė iki 1915 metų“, „Šiauliai. Sinagoga Vilniaus gatvėje“, „Šiauliai. Mokytojų seminarija 1910 m.“, „Šiauliai. Berniukų gimnazija su pagalbiniais pastatais 1914 metais“, „Šiauliai. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriaus vartai“, „Šiauliai. Sudimto šaltinio maudyklės“, „Šiauliai. Dvi medinės vandens pompos Policijos gatvėje prieš Pirmąjį pasaulinį karą“, „Šiauliai. Senelių prieglauda“. Šio darbo apačioje yra užrašas: „Šiauliai. Senelių prieglauda. Dabar M. Melnikaitės g-vė, buv. Zubovų grafų XIX amž. buv. Dvaro g-vė, pastatas ties parko mūro tvoros galu“; „Šiauliai 1944 metais“, „Šiauliai. Arklių turgavietė“, „Šiauliai. Mergaičių progimnazija“, „Šiauliai“, „Šiauliai. Kino teatras „Kapitol“, „Šiauliai. Naujausioji sinagoga“. Šio darbo apačioje yra G. Bagdonavičiaus užrašas: „Šiauliai. Naujausioji (žuvusi kare) sinagoga. Statyta apie 1910 m. Nikolajevskaja g-vėje senojo turgaus ir dabart. Vilniaus g-vių tarpe“; „Šiauliai. Karolio Savičiaus vila“; „Šiauliai. Kalėjimas“, šio kūrinio apačioje yra autoriaus užrašas: „Šiauliai. Hauptwachta. XIX amž. kalėjimas Vilniaus g-vėj“; „Šiauliai. Viadukas“; Šiauliai. Vasaros teatro scena grafų Zubovų parke“, šiame darbe yra dailininko užrašas: „Šiauliai. Grafų Zubovų parkas... 1907 metais, vėliau miesto valdybos parke visur būdavo tokia vasaros teatro scena nuomininkams. Uždanga tapyta Vokietijos masinės rankų gamybos (...) Tolumoj parko ir sodų sodininko-daržin. Sielskio grafų Z. Jam – šeimai gyvenamas nemažas med. namas, daržai ir 2 oranžerijos greta kiemo sklype. Tai dabartinis miesto milicijos kiemo sklypas prieš I pasaulinį karą 1907 m.“ Šio piešinio antroje pusėje yra dar vienas dailininko G. Bagdonavičiaus užrašas: „Scena buvo parke likviduota apie 1907 m. Uždanga buvo nukelta į Liaudies namų salės sceną, kur ji buvo iki 1915 m. IV mėn. po 15-os dienos okupantų pašalinta. Po to, tuoj ten buvo nutapyta drobėje ir t. p. susukama į viršų. Kas nutapė, dabar mums nežinoma. Tokia ji buvo iki 1926 m. Tada „Kultūros“ bendrovė pavedė man suprojektuoti naują – minkštą – praskleidžiamą į šonus. Ji buvo pasiūta  pagal mano krautuvėse parinktą storą dekoratyvinės labai geros kokybės aksomo (veliūro) gana šviesios specif. spalvos (spalva drėgno smėlio). Tokia ji buvo po to daug metų naudingai naudojama. Kuomet jos rūmuose neliko – man nežinoma“. (...), „Šiauliai. Chaimo Frenkelio fabrike XX a. pradžioje“, „Šiauliai. Karolio Savičiaus paviljonas „Aldona“, „Šiauliai. Knygrišystės dirbtuvės Dvaro gatvėje“, „Šiauliai. „Skalsos“ valgykla XX a. pr.“, „Šiauliai. Pirmoji autobusų stotis ir taksi stotis apie 1910 metus“, „Šiauliai. Šv. Juozapo draugijos namas“, „Šiauliai. „Varpo“ lietuvių dramos, muzikos, dainos draugijos būstinė Dvaro gatvėje“, „Šiauliai. Bergo ir Krukauskų namai iki 1944–1945 metų“, „Šiauliai. Vaišvilų sodyba“, „Šiauliai. Jono ir Marijos Samborų namas“, „Šiauliai. Kun. Dobužinskio namas“, „Šiauliai. Advokato Gricevičiaus namas“, „Šiauliai. Pianinų gamyklos savininko Bukausko namai“, „Šiauliai. Juchnevičiaus „Reino rūsys“, „Šiauliai. Burkauskienės audinių krautuvė apie 1907 metus“, „Šiauliai. Levitano ir Choronžickio parduotuvės“, „Šiauliai. Gerco Šilianskio ir Aronštamo parduotuvė“, „Šiauliai. Gydytojo Jono Cumfto akių gydykla“, „Šiauliai. Užkirkė“, šio piešinio apačioje yra autoriaus užrašas: „Užkirkė“, vadin. „Jursdika“, žuvo II (pasauliniame) kare. Lūšnos. Senas kvartalas už buv. Liuteronų bažnyčios“; „Šiauliai. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvės pradžia 1939 metais“ ir kiti kūriniai, kurių dauguma saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir kituose Lietuvos muziejuose ir privačiuose rinkiniuose.     

Prisimenu, kad pokariu Šiauliuose, Vilniaus gatvėje veikusioje „Skalsos“ valgykloje, ilgą laiką kabėjo vienas G. Bagdonavičiaus paveikslas su užrašu: „Šiauliai. Čia 1918–1919 m. buvo „Skalsos“ valgykla“ (1959).

Dailininkas piešė Šiaulių vietas, susijusias su įžymiais Lietuvos žmonėmis, rašytojais. G. Bagdonavičius mums paliko vaizdus tų namų, kuriuose jie gyveno. Išsiskiria šie jo piešiniai: „Šiauliai. Namas, kuriame gyveno Vytautas Bičiūnas“, „Šiauliai. Namas Dvaro gatvėje, kur gyveno Juozapas Miglovara-Miliauskas“, „Šiauliai. Kazimiero Daunoro namas, kuriame XX a. pr. gyveno Jonas Jablonskis“. Šio piešinio apačioje dailininkas užrašė: „Šiauliai. Vytauto g-vė buvo Daunoro namas Nr. 202. Čia su šeima gyveno J. Jablonskis XX amž. pradžioj. Fasadas iš g-vės“; „Šiauliai. Vaclovo Mikalausko (Michalovskio) namas, kur 1903–1915 m. gyveno Bagdonavičių šeima“, dailininko užrašas šio piešinio apačioje skelbia: „Šiauliai. Pagyžių g-vė – Vytauto iki 1945 mt. Vaclovo Michalovskio gyven. Namas. Iš čia ėjau į vyrų gimn. 1912 mt. Nr. 125. Čia Bagdonavičiai gyveno nuo 1903 m. iki 1915.IV.15“; „Šiauliai. Namas, kuriame gyveno Kazys ir Ona Puidos“ ir kt.

G. Bagdonavičius buvo uolus Šiaulių istorijos tyrinėtojas. Jis kruopščiai piešė Šiauliuose kiekvieną etnografinės reikšmės turintį pastatą, nesvarbu, ar jis medinis, ar mūrinis, išvaizdus ar senas – jam visi pastatai buvo įdomūs. Jis, kaip dailininkas, mokėjo surasti įdomių formų, kompozicijų, rakursų, su dokumentiniu tikslumu fiksavo kiekvieną detalę ar fragmentą. Bemaž prie kiekvieno piešinio Bagdonavičius užrašydavo tam tikrą informaciją, kurioje nurodydavo, kas jame pavaizduota, kur tas objektas yra ar buvo, pažymėdavo datą, kada piešinys atliktas. Vėlesniuose piešiniuose dailininkas mėgo komponuoti aiškinamuosius tekstus, kurie kartais užimdavo vos ne visą piešinio ar grafikos lakšto pusę. Surašydavo pastato istoriją, žinias apie savininkus, pažymėdavo statinio nugriovimo datą. Tekstai, įvairios marginalijos ne tik papildydavo piešinį informacija, bet ir teikė dekoratyvumo bei neįkainojamų etnografinių, istorinių žinių.

G. Bagdonavičius sukūrė nemažai estampų autolitografijos, linoraižinio ir oforto technikomis su Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdais: „Šiauliai. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios pirmosios zakristijos durys“ (1924), „Šiauliai. Šimšės malūnas“ (1927), „Šiauliai. Didždvario rūmai“ (1928), „Šiauliai. Mokytojų seminarija“ (1929), ciklą darbų, kurioje pavaizduota Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia ir kt.

Charakteringi G. Bagdonavičiaus 1933 m. daryti piešiniai, kuriuose pavaizduotas Vilniaus gatvėje stovėjęs senas medinis namas, pažymėtas 229 numeriu, buvęs seserų Lileikaičių nuosavybė. Vieną ir tą patį namą dailininkas nupiešė iš visų pusių. Savo piešinius dailininkas papildė tiesiog ant piešinio padarytais įrašais: „Šiauliai. Vilniaus g-vė 229 nr., kampas Mickevičiaus g-vės. Namas buv. seserų Lileikaičių nuoavybėje, seniau Zubovų grafų „fabrikas“, todėl ir dabart. Viln. g-vė seniau vadinosi „Фабричная улица“. Kurį laiką čia buvo ir  „часовня“. Nugriautas 1936–37 met. Vaizdas iš kiemo pusės“. Kituose piešiniuose G. Bagdonavičius pavaizdavo tą patį namą iš kiemo pusės su pietų fasadiniu galu ir iš šiaurės vakarų pusės, viename iš jų nurodydamas piešinio atlikimo datą – „1933.VII.20“.

Įdomi G. Bagdonavičiaus spalvotos akvarelės, vaizduojančios garsųjį Šiaulių Piliečių klubą, veikusį Vilniaus g. 134, istorija. Aktorė Eugenija Nijola Jankutė prisiminimų knygoje „Apie vieną seną namą“ rašo: „Tiksliai neprisimenu, kada pirmą kartą Šiaulių „Aušros“ muziejuje pamačiau dailininko Gerardo Bagdonavičiaus akvarelėje mūsų namą.

Prisodrintas melsvų atspalvių, sklidinas pavakario jaukumo, paveikslas tada kabėjo virš vienų salės durų.

Pamačiau jį 1992-ųjų metų žiemą gulintį muziejaus vitrinoje po stiklu, nebepažinau. Jis atrodė kitaip: sumažėjęs, be rėmų... gal yra kitas Gerardo Bagdonavičiaus senojo namo piešinys, o gal pirmąjį įspūdį tada papildžiau savo vaizduote?.. Nors šviečiantys pastato langai vaišingai tebekvietė vidun, pavaizduotoje gatvės atkarpoje jis atrodė toks vienišas, toks graudus, – priešpriešinių pastatų nėra, stovi tik keli laikini lentiniai „kioskeliai“.

Tais metais, kai Gerardas Bagdonavičius liejo šią akvarelę, 2-ajame pastato aukšte visu pajėgumu jau veikė populiarusis Piliečių klubas“ (Jankutė E. N. „Apie vieną seną namą“. Šiauliai: VšĮ „Saulės užeiga“,  2005, 72–73 p.).

G. Bagdonavičius maždaug nuo 1930 iki 1940 metų dalyvavo „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijose. Kelionėse jis ne tik rinkdavo eksponatus „Aušros“ muziejui ir piešdavo, bet dažnai ir fotografuodavo vertingus eksponatus, pastatus, kraštovaizdį, žmones. Yra  nemažai padarytų jam artimų žmonių portretų, Palangos, Trakų ir kitų Lietuvos vietovių vaizdų.

G. Bagdonavičius savo fotografijų pateikdavo Šiauliuose organizuojamoms parodoms, dalyvavo Lietuvos fotomėgėjų draugijos veikloje. 1934 m. rugsėjo 11 dieną prie Šiaulių kraštotyros draugijos buvo įsteigta fotomėgėjų sekcija, kurios pirmininku buvo išrinktas Č. Liutikas. Aktyviausi jos nariai buvo M. Eidrigevičius, G. Bagdonavičius, P. Bugailiškis, K. Skerstonas, V. Žukauskas ir kiti. Fotomėgėjų sekcija surengė fotografavimo pagrindų kursus, etnografinio pobūdžio išvykų, organizavo fotografijų parodas.

1996 m. liepos mėnesį Šiaulių Fotografijos muziejuje buvo surengta didelė G. Bagdonavičiaus nuotraukų paroda. Tai buvo dar vienas šios originalios asmenybės universalaus talento pripažinimas. 2001 m. spalio mėnesį Šiaulių fotografijos muziejuje buvo surengta fotografijų paroda, skirta G. Bagdonavičiaus 100-osioms gimimo metinėms; čia buvo eksponuojama per 60 rečiau rodytų jo fotografijų. Ši paroda buvo surengta sujungus iš V. Rimkaus ir Fotografijos muziejaus rinkinių.

Nemažo formato G. Bagdonavičiaus fotografijos artimos impresionistinei tapybai bei anglų romantizmui. Pasak menotyrininko V. Rimkaus, G. Bagdonavičiaus fotografijose slypi labai daug dar neatrastų dalykų. G. Bagdonavičiaus kūryba – gyvenimiška, atspindinti paties menininko gyventą laiką. Į miestą, į žmones G. Bagdonavičius žiūri tarsi iš už tvoros, tarsi iš už kampo ir pateikia ne fasadinį, o atvirą, gyvą, nepagražintą žmonių gyvenimą (Žvilgsnis į G. Bagdonavičiaus laiką. Šiaulių kraštas, 2001 spalio 24).

G. Bagdonavičiaus fotografijose daug kraštovaizdžio ir buities siužetų. Tai ryšku jo nuotraukose: „Šiauliai. Apsemti parko medžiai“, „Šiauliai. Trobelė po sniegu Užkirkio rajone“, „Gamtos kampelis“, „Medžiai“, „Beržyno palaukė vasarą“, „Po lietaus“, „Apšerkšniję ir apsnigę krūmai“, „Žiema parke“, „Sniegas saulėje“, „Sodybos laukai po sniegu“, „Pokariniai Šiaulių paminklai“, „Iš praeities – ateitin“, „Šiauliai. Parkas“ (1932, 1934), „Vežimas Šiaulių turgavietėje“ (1933), „Šiauliai. Akcinės bendrovės „Maistas“ kaminas“ (1933), „Šiauliai. Senojoje turgavietėje“ (iki 1937), „Šiauliai. Chaimo Frenkelio vila iš kiemo pusės“ (XX a. I p.), „Šiauliai. Chaimo Frenkelio odų fabriko kieme“ (1938); „Šiauliai. Naujoji turgavietė“ (po 1938), „Šiauliai. Apskrities ligoninė“ (po 1939–1940), „Šiauliai“; „Šiauliai. Parko užkampis“, „Šiauliai žiemą“,  „Šiauliai. Šv. Petro ir Pauliaus katedra“, „Šiauliai. Prie šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios“, „Šiauliai. Nykstančios Užkirkio rajono trobelės“, „Šiauliai. „Gubernijos“ alaus darykla“, „Šiauliai. Mergaičių gimnazija“, „Šiauliai. Judėjimas Tilžės gatvėje“, „Piliečių klubas“, „Viadukas“, „Prie Salduvės kalno“, „Šiauliai. Priemiesčio kelias“, „Šiauliai. Pergalės aikštė“ (XX a. II p.); „Šiauliai. Prie Rėkyvos ežero krantų“, „Šiauliai. Laisvamanių kapinės“; ciklai: „Šiaulių bažnyčios“, „Šiaulių apylinkės“, „Šiaulių turgūs“, „Mano kiemas“ I–IV, „Užkirkė“ ir kt. Šiuose fotografijose G. Bagdonavičius darbuose perteikė tarpukario ir pokario Šiaulių fragmentus, Tilžės ir Vilniaus gatvių, senosios turgaus aikštės, pokarinių paminklų dvasią, senąją architektūrą. Pro jo žvilgsnį nepraslydo ir įvairūs miesto įvykiai ir net atvykusio cirko gastrolės „Šiauliai. Vilniaus gatvėj cirko žvėrinčius“ (1930). G. Bagdonavičius šioje fotografijoje užfiksavo itin retą momentą Šiauliuose, kai Vilniaus gatve traukia cirko artistai su kupranugariais ir kt.
G. Bagdonavičius domėjosi liaudies menu ir architektūra, dalyvavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus ekspedicijose ir parodose, surinko gausią molinių švilpynių kolekciją. Jo namuose vykdavo muzikiniai vakarai, susitikimai su dailininkais, miesto literatais. Dailininko namų durys buvo atviros visiems, kurie neabejingi menui, muzikai, literatūrai.

G. Bagdonavičiaus namai, jam gyvam esant, priminė muziejų. Štai kaip apie jo namus 1931 m. rašė „Taško“ žurnalo bendradarbis: „Gerardas Bagdonavičius yra vienas tos neskaitlingos dailininkų šeimos narių, kuris savo kūrybai pasirinko naujus kelius ir labai originalius būdus. Nenuostabu, kad dail. (Bagdonavičių) daug meno žinovų skaito vieną gabiausių dailės darbininkų esant. Tuo galima įsitikinti pabuvojus p. B. bute – savo rūšies meno galerijoje. Įsitikinau ir aš. Nuoširdžiai prisipažinsiu: nemačiau pas nieką tiek daug įdomių ir originalių dalykų, kaip čia pas p. B. Jo buto sienos ir kampai, ir grindys, ir lubos, ir visa kita primena mažą muziejėlį ar gražią meno rinkinių šventovę. Net namų statyba rodo dail. B. skonį, jo meno pamėgimą. Be to, p. B. didelis tautodailės mėgėjas, jis surinko daug įvairiausių tautodailės darbų. Jų pasižiūrėti buvo taip pat labai įdomu“ (Jurša. Pas dail. G. Bagdonavičių apsilankius. „Taškas“, 1931, Nr. 2, p. 108–109 p.).

Į viršų