facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Saulės laikrodžio aikštė įprasmina tris Šiaulių miesto simbolius: saulę (Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį), šaulį (siejamą su miesto pavadinimo kilme) ir laiką (kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą „Eiliuotojoje Livonijos kronikoje“).

 Architektūrinį ansamblį sudaro amfiteatro formos aikštė, į 18 m aukštį kylantis obeliskas su bėgančio šaulio skulptūra, kuris savo šešėliu, slinkdamas ciferblatu su skaitmenimis 12, 3 ir 6, rodo vietos laiką, ir pavėsinė iš lauko riedulių.

Saulės laikrodžio aikštės projektą parengė šiauliečiai architektai Remigijus Jūrėla, Algis Vyšniūnas ir Algimantas Černiauskas, „Šaulio“ skulptūrą sukūrė skulptorius S. Kuzma.

Apie šios aikštės atsiradimo istoriją tikriausiai ne daug kas yra girdėjęs, todėl išsamiau apie ją pasakoja vienas aikštės kūrėjų architektas A. Černiauskas.

Šiaulių miesto 750-mečiui
Berods 1980-1981 metais buvo paskelbtas idėjų konkursas įprasminti Šiaulių miesto 750 metų jubiliejų.  

„Buvo atsekta iš kronikos, pagal tam tikrus požymius, kad Saulės mūšis vyko galimai Šiaulių miesto teritorijoje. Miesto, aišku, 1236 metais tikrai nebuvo, buvo tik Saulės ar Šiaulių žemė, gyvenvietė“, – teigė architektas A. Černiauskas.

Tad dalyvauti konkurse nusprendė  A. Černiausko vadovaujama architektų grupė, kurioje buvo architektai Remigijus Jurėla ir Algis Vyšniūnas.

„Rengiau tuomet Šiaulių miesto Ežero rajono projektą, dabar jis dažniau yra vadinamas Kalniuko rajonu. Kalniuko rajoną norėjau padaryti kaip senamiestį. Juk šiame rajone gyvena labai įdomūs žmonės, jo struktūra yra labai demokratiška – visos gatvės eina į vandenį. Tad ir vieta miesto jubiliejui įprasminti buvo surasta – tai dabartinė Saulės laikrodžio aikštė“, – prisiminė A. Černiauskas.

Be to, tuo metu Šiauliai buvo vadinamas tik darbininkų miestu. „Tais laikais Šiauliuose buvo apie 130–140 tūkst. gyventojų: miestas buvo didelis skaičiais, bet ne kultūra“, – teigė A. Černiauskas. Tad architektai pasiūlė idėją, kuri buvo susieta su gamtos motyvais urbanizuotoje aplinkoje.

Taigi pasirinktas buvo landšaftinis sprendimas Kalniuko rajone.

„Kalniuku ši vieta vadinama todėl, kad čia buvo kalvelių. Nukasinėdami tas kalveles supylė žemes ir statybines medžiagas netoli Talkšos ežero ir senųjų miesto kapinių – jas ir buvo nuspręsta panaudoti“, – pasakojo A. Černiauskas.   

Planuojama buvo panaikinti senąsias kapines, nutiesti įstrižai jų Ežero gatvę. Kadangi yra tikimybė, kad Kalniuko rajone galėjo būti vietinio kunigaikščio medinė pilis, nes vienoje pusėje yra ežeras, pelkė, kalvelės ir dar Rūdės upelis (dabar kanalizuotas), ši istorinė vieta labai tiko Saulės mūšio ir Šiaulių miesto jubiliejaus įamžinimui.

Laikrodis-šaulys-amfiteatras
Kadangi Šiaulių miesto pavadinimas yra kildinimas nuo saulės ir šaulio, tai architektų idėja buvo zodiako ženklas – Šaulys. Jie sumanė ir įvairius pagonybės ženklus įamžinti aikštėje, ir atrado magiškus skaičius 12, 3, 6.

O saulės laikrodžio motyvas yra kaip amžinybės simbolis, amfiteatras – kaip demokratijos simbolis. Tai buvo slepiama –  akcentuota, kad tai skirta dainų šventėms, bet visi Sąjūdžio susirinkimai vykdavo Saulės laikrodžio aikštėje.

A. Černiauskas skulptorių Stanislovą Kuzmą į darbus įtraukė tik 1984 metų gale – paauksuotai „Šaulio“ skulptūrai sukurti, nes iš Šiaulių kilęs skulptorius buvo panašaus amžiaus, architektui patiko jo plastika, darbai. Beje, stilizuotas „Šaulys“ gan greit tapo miesto simboliu, logotipu (dizaineris Vilmantas Dambrauskas).

„Džiugu, kad tuometinis miesto vykdomasis komitetas suprato mūsų idėją ir nepasirinko Šiaulius pavaizduoti kaip darbininkų miestą. Mes nuėjome dvasiškesniu keliu, nors tai kainavo ir sąnaudų, ir energijos, ir sveikatos“, – teigė A. Černiauskas.

Tad dabar Saulės laikrodis skirtingais metų laikais meta skirtingą šešėlį.  

12 val. šešėlis pagal metų laikus nekinta, o kitos valandos kinta. Žiemos laikas apimtų maždaug kapinių teritoriją. 12 val. riboje buvo pastatyta šventyklėlė.

Projektavo metus, statė pusantrų
Nors šio projekto vykdymo organizatorius tuo metu buvo miesto vykdomasis komitetas su partijos komiteto pritarimu, nors reikėjo net detales apginti, nors daug buvo daroma slapta, net su užrašais, kad tai yra slapta informacija, Saulės laikrodžio aikštė Šiauliuose po 1,5 metų – 1986-aisiais – buvo užbaigta. „Mano komanda dirbo Miestų statybos projektavimo institute. Tos aikštės projektavimo, idėjinius dalykus padarėme už dyką. Projektavimas buvo ne vieno vakaro darbas, o daugiau negu vienų metų“, – pasakojo A. Černiauskas. Tiesiog buvo didelis entuziazmas kažką daryti ir padaryti.

„Sovietų Sąjungoje už architektūrinius sprendimus kuriant šią aikštę buvome įvertinti: gavome aukso medalį (pokario laikotarpiu tai buvo pirmasis apdovanojimas), Menų akademijos premiją. Šis įvertinimas mums buvo labai vertingas“, – teigė A. Černiauskas.

Dabar, po 30 metų, yra parengtas Saulės laikrodžio aikštės rekonstrukcijos projektas, tačiau, anot architekto, remontas ir lieka remontu. Buvo norėta viskam panaudoti šiuolaikines medžiagas. A. Černiauskas sutinka: darbų kokybė dabar būtų geresnė, bet medžiagas keisti ne laikas.

„Kolonos yra padarytos iš kanalizacijos vamzdžių. Trinkeles pagal pavyzdį iš užsienio specialiai padarė viena Šiaulių gamykla, nes niekas tokių neturėjo. Daug kas buvo daroma iš betono ne dėl to, kad tai avangardas, o dėl to, kad trūko pinigų. Jei panaudotas betonas statyboje buvo įvertintas, jis ir turi likti. Galima pakeisti atlikimo kokybę, bet ne medžiagą“, – teigė A. Černiauskas.

Apie Algimantą Černiauską
Lietuvos architektas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas gimė 1949 m. rugsėjo 23 d. Marijampolėje. 1967–1970 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1973 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1973–1990 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriaus architektas, 1985–1990 m. vyr. architektas. 1990–1994 m. Šiaulių miesto vyriausiasis architektas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas. 1992–1994 m. Šiaulių miesto valdybos narys. Nuo 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas. 1996–2004 m. savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ direktoriaus pavaduotojas, vyr. architektas. Nuo 2004 m. studijos „A&U“ savininkas ir vadovas.

1990–1992 m. Šiaulių savivaldybės tarybos deputatas. Lietuvos architektų sąjungos narys, 1980–1989 m. Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas.

Darbai Šiauliuose: 1974–1985 m. Šiaulių gyvenamųjų rajonų (Dainai, Turgaus, Ežero) detalusis planas; 1986 m. Saulės laikrodžio aikštė (su kitais architektais); 1994 m. bendrovės „Lietuvos draudimas“ pastato projektas; 1997–2000 m. Šiaulių centrinės dalies specialusis planas; 2000 m. parduotuvė „Iris“ (Šiauliai).

2017 09 01 30

2017 09 01 29

2017 09 01 28

2017 09 01 26

 

Į viršų