Šiaulių periodikos įvairovę liudija ir tai, kad tarpukaryje Šiauliuose buvo leidžiama nemažai satyros ir humoro laikraščių ir žurnalų, tačiau tik keletas iš jų ėjo ilgiau kaip vienerius metus, o dauguma pasirodė vos vieną kitą kartą.

1919 m. birželio 21 d. išleistas Šiaulių mokytojų kursų leidinys „Šiaulių anekdotai. Rinkinys 1 (1919 [VI.21]“. Jo antraše nurodyta: „leidžiame savo oficiozą, kad surinkus gyvenimo kartumus į vieną. Juokų komiteto pirmininkas humoras“.

1919 liepos 3 d. išleistas dar vienas panašus leidinys: „Šiaulių anekdotai. Rinkinys 2 [(1919-07-03). Šiauliai [mokytojų kursų leidinys]“. Ėjo iki 1919 m. rugsėjo mėn. Šapirografuotas rankraštis, turintis užmojį patikti visai visuomenei. Laikraštėlyje buvo spausdinami politinio, buitinio, visuomeninio pobūdžio anekdotai, pliekiamos negerovės.

1919 m. Šiauliuose pasirodė vienkartinis leidinėlis „Mūsų anekdotai“. Šapirografuotas rankraštis. Šio šapirografuoto leidinio „Mūsų anekdotai“ 1919 m. rugsėjo 15 d. rinkinys [Nr.] 7.

1921 m. 8-asis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas Šiauliuose leido laikraštėlį „Botagas“ (spausdintas šapirografu).

1922 m. sausio 1 d. Šiauliuose leidžiamame periodiniame leidinyje „Sietynas“ buvęs humoro-satyros skyrius „Šaipokas“ atsiskyrė nuo „Sietyno“ ir pradėjo eiti kaip savarankiškas dvisavaitinis jumoro laikraštis „Šaipokas“ (red. leid. I. Augustinavičius, 1922 m. sausio 1-15, Nr. 1).  Šiame laikraštyje paskelbtoje deklaracijoje rašoma: „Esu „Šaipokas“. Pasižadėjau, stojaus ir išėjau pasaulin šaipytis. Pats apskritas Apiekūnas laimindamas tarė: Ženk, vaikeli, į pasaulį, tik neužsišaldyk“. Aš tik šaipysiuos, o many susitelkę Jumoro, Satyros ir Pašaipos žyniai sutvers tą, kad viena „Šaipoko“ šypsena pragins skersines ir išilgines raukšles nuo suvargintų žmonių kaktų.“ „Šaipokas“ ėjo iki 1922 m. balandžio 13 d. Išleisti šeši numeriai. Tai pirmas periodinis humoro ir satyros laikraštis spausdintas spaustuvėje Šiauliuose.

1923 m. akcinė bendrovė „Žvirblis“ leido Šiauliuose viešą ir neutralų juokų laikraštį „Žvirblis“ (1923, Nr. 1-11). Išspausdintas hektografu.

1924 m. sausio 21 d. Šiauliuose išleistas 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko humoro laikraštėlis „Blusa“ (1924, Nr. 1-2). Išspausdintas hektografu.

1924 m. vasario 18 d. Šiaulių valstybinės berniukų gimnazijos mokiniai išleido dvisavaitinį juokų laikraštėlį „Gaidžio gerklė“ (redakcinė komisija: St. Būdavas, A. Bliumas ir K. Klastaviskas). Šapirografuotas iliustruotas rankraštis. Šio laikraštėlio įžangoje rašoma: „Mūsų laikraštėlio tikslas bus duoti skaitytojams žinių iš liaudies ir mokinių gyvenimo. Nors tai žinoma kaipo pradžios darbas, reiks susitikti su daug klaidų ir nepatogumų, bet tas dalykas dalinai priklauso ir nuo skaitytojų pritarimo šitam laikraštėliui. Taigi nuo skaitytojų priklauso ir laikraštėlio turinys.“

1924–1925 metais Šiaulių valstybinės berniukų gimnazijos III klasės moksleiviai leido humoristinį laikraštėlį „Ožys“. Šapirografuotas rankraštis.

Tarp Šiaulių moksleivijos visuomet buvo populiarūs ir humoristiniai laikraštėliai, kuriuose jų leidėjai satyriškai aprašydavo savo bendramokslius, mokytojus, piešdavo karikatūras, humoristinius piešinėlius, aprašydavo linksmas istorijėles iš mokinių ir mokyklos gyvenimo.

Šiaulių berniukų gimnazijoje įvairiu laiku buvo išleisti šapirografu moksleivių satyriniai laikraštėliai „Žvirblis“ (1923), „Gaidžio gerklė“ (1924), „Atgimusioji širšė“ (1924), „Vapsva“, „Ožys“ (1925), „Kultuvė“, „Dimokratas“ (1926) ir kt. Šiuose leidinėliuose, straipsneliuose ir eilėraščiuose buvo nušviečiamas gimnazijos mokinių gyvenimas, šaipomasi iš įvairių negerovių, išjuokiami apsileidėliai ir tinginiai. Beveik visi straipsniai pasirašyti slapyvardžiais.

1925 m. pasirodė „Šiaulių naujienų“ laikraščio vienkartinis 4 puslapių satyros ir humoro priedas „Šakar makar“ (red. L. Vitkauskas, pasirašinėjęs slapyvardžiu Cingu-Lingas).

1926 m. Šiauliuose leistas humoro laikraštis „Šaipokas“ (red. I. Augustinavičius). 1926 m. Šiaulių valstybinės berniukų gimnazijos moksleiviai išleido neperiodinį humoro laikraštėlį „Kultuvė“. Išspausdintas dauginimo prietaisu.

Humoro ir satyros laikraštėlius leido ir Šiaulių rajono tunto skautų draugovės ir skiltys. 1929 m. leistas Šiaulių rajono tunto 1-osios [skautų] Vytauto draugovės 2-osios Balandžių skilties humoro ir satyros laikraštėlis „Balandis“ (red. A. Jomantas). Ėjo du kartus kas dvi savaites. Šapirografuotas rankraštis. Išėjo 5 numeriai (1929, Nr. 1-5). Kiekvienas iš jų turėjo ne tik redaktorių (A. Jomantas), bet ir administratorius: R. Tamošaitį (Nr. 1), M. Gudinavičių (Nr. 4) ir A. Stanislavovičių (Nr. 5) Šis laikraštėlis publikavo satyrinius eilėraščius, humoristinius dialogus, karikatūras.

1929 m. Šiaulių rajono tunto 2-oji „Lapinų“ draugovė leido juokų ir satyros savaitinį laikraštuką „Gaidys“ (red. L. Dapšys, 1929, Nr. 1, Nr. 2). Šapirografuotas rankraštis.

Nuo 1930 iki 1933 m. laikraštyje „Mūsu momentas“ buvo spausdinamos dailininkų G. Bagdonavičiaus, J. Ramusio, T. Petraičio karikatūros, skyrelyje „Juokai“ linksmi pasakojimai, anekdotai, satyriniai eilėraščiai.

Nuo 1931 iki 1932 m. Šiauliuose buvo leidžiamas neperiodinis satyros laikraštėlis „Šakar makar“ (red. L. Vitkauskas). Iš viso išleista 13 numerių.

1932 m. balandžio 1 d. Šiauliuose išleistas vienkartinis humoro laikraštis „Kultuvė“. Tų pačių metų gegužės 19 d. Šiauliuose pradėtas leisti satyros, humoro, kritikos ir visuomenės temų iliustruotas neperiodinis leidinys „Šiaulių bloknotas“ (red.-leid. Vladas Šaulys. Tiražas 2000 egz. Spausdino „Spaudos“ spaustuvė). Pirmasis šio laikraščio numeris išėjo 4 puslapių, bloknoto formos. Jame kritikuotos Šiaulių miesto negerovės, valdininkų, dvasininkijos piktnaudžiavimai, buvo spausdinamos humoreskos, satyriniai eilėraščiai, šaržai, karikatūros.

„Šiaulių bloknoto“ laikraščio Nr. 2 Šiaulių miesto ir apskrities viršininko 1932 m. nutarimu buvo konfiskuotas. 1932 Nr. 3 antrašas: Satyros ir jumoro iliustruotas laikraštis. 1932 m. Nr. 6 antrašas: satyros, jumoro ir rimto turinio iliustruotas laikraštis.

1932 m. gruodžio 25 d. „Šiaulių bloknote“ (Nr. 8, p. 10) buvo išspausdintas šio laikraščio redaktoriaus Vlado Šaulio straipsnis „Satyros reikšmė žmonių gyvenime“, kuriame rašoma „Juokas, tai viena visuomeniškiausių žmogaus ypatybių. Jis lygiai yra pastebimas ir pas aukštai civilizuotus žmones, ir pas laukines, barbariškas tautas.

Šiais laikais nėra nei vieno lietuviško, ar tai kitokia kalba, laikraščio, kuriame nebūtų savas satyros kampelis. Vienur – linksmi aprašymai, kitur karikatūra, o dar kitur – drauge ir karikatūra, ir linksmi feljetonai, eilėraščiai ir t. t.

Taigi satyros menas, šaržai, karikatūros ir kt., žmonių gyvenime turi savotiškos reikšmės ir prasmės, ir šiandien, jei kas skeptiškai žiūri į satyrą yra ne kas kitas, kaip profanas“.

Iš viso išėjo 8 „Šiaulių bloknoto“ laikraščio numeriai (1932, Nr. 1-8).

1933 m. sausio 31 d. vietoj „Šiaulių bloknoto“ išėjo satyros, humoro, kritikos ir visuomenės turinio iliustruotas mėnesinis žurnalas [laikraštis] „Bloknotas“ (red.-leid. Vladas Šaulys, 1933, Nr.  1(9)-4(12).). Bendradarbiavo S. Laucius ir kt. Jame buvo spausdinami G. Bagdonavičiaus (raižinys „Morčius“), Kontrimavičiaus ir V. Šaulio piešiniai ir karikatūros, įvairių autorių linksmi pasakojimai, satyriniai eilėraščiai, priežodžiai ir kt.

1933 m. balandžio 1-ąją Šiauliuose vėl išleistas vienkartinis humoro laikraštis „Kultuvė“. Apie šį leidinį buvo rašoma: „Susidarė graži tradicija kasmet išleisti savotišką prima aprilis šposams skirtą „Kultuvę“. Ją bus galima balandžio 1 d. visur gauti.“

Tų pačių metų balandžio 1-ąją išleistas melagių susivienijimo organo satyrinis laikraštis „Balandis“ (antrašas: „Nr. 00 1933 m. Prima Aprilis. Visi Šiaulių melagiai, vienykitės!“). „Balandyje“ rašoma: „Prenumerata: galit mokėti litais (tik ne savo darbo), šamarloku, perkūnsargiais, protestuotų vekselių barzdom (priedais), lietuviškais kaliošais. Nurokų banko indėlių knygutėm ir kitais savo pramonės gaminiais. Už rašinius honorarą mokam subsidijuojamų laikraščių makulatūra. Susimildami, neprašykit rašinių saugoti!“  

Laikraštis mirgėjo įvairiomis sensacingomis žinutėmis, kurios rodė šiauliečių lūkesčius, norus, šaipėsi iš nesėkmių ir nerealių planų. Pavyzdžiui: „Atsižvelgiant į sunkią šių dienų piliečių ekonominę būklę, nuo balandžio 1 d. visi Šiaulių gydytojai nutarė už ligonio apžiūrėjimą imti tik 1 litą. Tam tikslui iš Amerikos jau išrašyti robotai, kurių po kelis turės kiekvienas gydytojas. Vadinasi, reikės įmesti į tam tikrą plyšį litą ir robotas prityrusia ranka apčiupinės.“

1933 m. rugpjūčio 20 d. Šiauliuose išleistas laikraščio „Krizė: nusiminusiems raminti spaudos organas“ Nr. 1. Jame išspausdinti satyriniai ir humoro rašiniai, eilėraščiai, karikatūros, miniatiūros.

1933 m. spalio 29 d. pradėtas leisti linksmas provincijos savaitinis laikraštis „Klumpės“ (red.-leid. J. Valentinas, red. A. S. Vesta. 1933, Nr. 1-5). Šio laikraščio pristatyme rašoma: „Klumpės“ – jumoro ir satyros laikraštis. Berods tai vienintelis tokios rūšies laikraštis ne tik Šiauliuose, bet ir visoj provincijoj. Tiesa, Šiaulius buvo užplūdusi „Krizė“, bet neilgos jos dienos – krizė baigėsi. Šiauliuose dabar jokios krizės nėra! Malonus, kaip matote, faktas.“ Šis savaitinis laikraštis ėjo trumpai, iki 1933 m. lapkričio 26 d.

1934 m. balandžio 1 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ vietoj feljetono išspausdino Juro A. Šaltenio linksmą pasakojimą „Velykos ir Prima Aprilis“.

1934 m. Šiauliuose buvo leidžiamas „Sakalo“ sportininkų satyros metraštis „Sakalo nagai“ (spausdintas šapirografu).

1934 m. balandžio 1 d. išleistas vienkartinis neperiodinis leidinys „Balandis 1. Nr. 00001“. Visi Šiaulių melagiai, vienykitės!! 1934 Prima Aprilis. Šauliai. Tiražas 1500 egz. „Balandis“ Melagių dienos proga išėjo dvigubai didesnio formato. Jame taip pat netruko įvairios linksmos informacijos ir sensacingų žinučių.

Štai viena iš jų: „Balandžio 1 dieną Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoj įvyko autokatastrofa. Lengvasis vežikas Turmenas netyčia užkliudė miesto savivaldybės automobilį ir jį apvertė. Įvykio vietoj susirinkę žmonės beregint sumetė 300 litų ir iškilmingai įteikė juos vežikui. Bet kai paaiškėjo, kad automobily nieko nesama, nusivylusi minia vežikui išmušė dantis ir atėmė dovaną.“ Panašus laikraštis pasirodė ir 1935 m. Vėliau dėl nežinomų priežasčių laikraštis vienijantis Šiaulių melagius neišėjo.

1937 m. kovo mėn. Šiaulių rajono skautų tunto III D. L. K. Kęstučio draugovė išleido laikraštėlį „Šypsnys“, skirtą skautų draugovių vadams.
1938 m. Šiauliuose išleistas jidiš kalba vienkartinis humoro leidinėlis „Der vajs-blojer homon taš“ („Pranešimas apie Baltai-mėlyną balių“). 4-ter vajs-blojer bal (Šiauliai, sp. „Spauda“, 4 p.).

1939 m. pasirodė Šiaulių kareivių kuopos leistas laikraštėlis „Simuliantų balsas“. Jo turinys – juokai ir karikatūros.

Satyros ir humoro žurnalas ir laikraštis „Titnagas“ (nuo 1989 m. iki 1995 m.)
1989 m. Šiauliuose pradėtas leisti mėnesinis iliustruotas satyros ir humoro žurnalas „Titnagas“. Jis žurnalo formatu ėjo nuo 1989 m. gruodžio iki 1991 m. gruodžio mėn. 1992 m. „Titnagas“ – savaitraštis, ėjo laikraščio formatu (vyr red. Amalijus Narbutas, steig. ir leid. A. Narbuto leidybos įmonė). Antrašas: nepriklausomas satyros ir humoro žurnalas. Paantrašas: 1989, Nr. 1-6 – Šiaulių humoristų leidinys. Leid. 1989, Nr. 1 – Valst. spaustuvė „Titnagas“.

Leidinys spausdino satyros ir humoro kūrinius, rašė  ekonominio, politinio gyvenimo, buities temomis. „Titnago“ žurnalo tiražas buvo įvairus, mažiausias 2 000 egz.. didžiausias – 22 500 egz. Tiražas: 1989, [Nr. 1] – 20 000 egz.; 1990, Nr. 2-7 – [16  500]; 1991 – 22 500 egz.; 1992 – 14 300 egz.  

1991 m. liepos mėnesio pabaigoje IV pasaulio lietuvių žaidynių Lietuvoje metu Šiauliuose buvo išleistas specialus „Titnago“ priedas, stilizuotas kaip „Titas ir Nagas“ (red. A. Narbutas). Tiražas 15 000 egz.  Spausdino valstybinė spaustuvė „Titnagas“ Šiauliai. „Titnagas“ – vienintelis periodinis satyros ir humoro žurnalas, o vėliau laikraštis leistas Šiauliuose, po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje.

1993–1994 metais „Titnagas“ nebuvo leidžiamas. „Titnago“ laikraščio penkerių metų sukakties proga 1995 m. buvo išleistas žurnalo formato leidinys (red. ir dailininkas A. Narbutas. Leidėjas A. S. Narbuto leidykla).

Ir pabaigai. Prietarai. Melagių diena balandžio 1-ąją įprasta apgaudinėti šeimos narius ir draugus. Apgaudinėti po vidurdienio – blogai. Jei nesugebate į apgaulę reaguoti geraširdiškai, blogai. Jei būsite apgautas patrauklios merginos, su ja užsimegs draugiški santykiai.

Vyras, vedęs balandžio 1-ąją, visą laiką bus po žmonos padu.  Vaikams, gimusiems balandžio 1-ąją, seksis visose gyvenimo srityse, išskyrus lošimus.

Pirmą balandžio neskolinkit niekam ugnies, nei degtukų, nei žarijų, nei užkurto pečiaus ugnies. Jeigu tu paskolinsi kaimynei ugnies, tos šeimininkės, kur davė ugnį tuos metus gyvuliai bus bergždi, nesilakstys“. O dėl to pirmą balandžio niekam ugnies neskolina.

Senasis lietuvių sapnininkas. Apgauti sapne kitą žmogų reiškia teisingumą ir nuoširdžius linkėjimus, o jeigu tave apgavo – atsiras naujų tamstai gero linkinčių žmonių. Meluoti sapne – ženklas, kad laimėsi loterijoje, tik nepasakok kiekvienam žiopliui teisybės, kad pats paskui neapsiriktum. Melagį pagauti meluojantį – sužinosi paslaptį. Sapne suprasti melą, bet negalėti jo įrodyti – patarimas saugotis, kad kas galvos neapsuktų.

Ir dar. Balandžio pirmoji yra ta diena, kai primename, kuo esame visas likusias 364 metų dienas (Markas Tvenas). Kartais reikia prajuokinti žmones, kad atitrauktumėte juos nuo minties mus pakarti (B. Šo). Mano juoko papliūpos drebina Dangų ir Žemę (Rytų išmintis).