facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Tam, kad mieste galėtų tinkamai funkcionuoti teismas, būtinai teismo procese turi dalyvauti ir advokatai. Be jų negali apsieiti teisingumas. Jie padeda ištaisyti ikiteisminio tyrimo ir teismų klaidas, siekia apginti žmogų nuo nepagrįsto kaltinimo, suteikia visuomenei reikalingą teisinę pagalbą, atlieka kitą įstatymais numatytą darbą. Advokato profesija yra išskirtinė, ji siejama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teise į gynybą ir teise turėti advokatą. Kasmet nuo 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvoje minima Advokatūros diena.

O kada ir kaip Šiauliuose atsirado advokatai pasakoja buvęs teisėjas, teismo pirmininkas, šiaulietis advokatas Jonas Nekrašius, kuris teisininko darbą dirba daugiau kaip 40 metų, iš jų šiemet sukanka 25-eri, kada jis buvo priimtas į Lietuvos advokatūrą ir visą tą laiką užsiima advokato praktika Šiauliuose. Jonas Nekrašius yra 17 knygų autorius, iš jų teisės klausimais: „Keliant teisinę kultūrą“ (1982 m.), Teismas eina“ ( 1983 m.), „Žmogus atėjo į teismą“ (1988 m.), „Priima teisėjas“ (1988 m.),  „Kazimieras Venclauskis“ (kartu su bendraautoriais), „Lietuvos advokatūra: Šiaulių advokatai (XVII a.–XXI a. pradžia): enciklopedinis žinynas“ (2013 m.), „Advokatas ir valstybė“ (kartu su bendraautoriais, 2013 m.) ir kt.

– Kokia ta institucija „advokatas“?
–  Advokatas kildinamas iš lotyniško žodžio advokacus, kuris reiškia pašauktasis. Nuo seno advokatai pašaukti būti žmonių patikėtiniai, jų gynėjai ir atstovai teisme. Dar senovės romėnai žmonių teisių gynimą laikė labai garbinga ir svarbia veikla ir gynėjus vadino patikėtiniais, prokuratoriais, patronais, advokatais. Advokatas (advokatė) – tai šalių atstovas, gynėjas teisme.

– Kada atsirado pirmieji advokatai Lietuvoje?
– LDK jie pirmąkart minimi XVI a. pradžioje. Profesionalūs gynėjai pirmą kartą paminėti 1529 m. I Lietuvos Statute. Tuo metu jie vadinti prokuratoriais, vėliau – patronais. Lietuvos Statutai gana išsamiai nustatė advokato teises ir pareigas bei susitarimo su juo tvarką. LDK advokatai teismo procese vaidino svarbų vaidmenį ir padėdavo apginti nuskriaustuosius. XVIII a. bajorų teisme advokatauti galėjo tik profesinę priesaiką davę bajorai. Pagal 1792 m. Seimo nutarimą tribunolo posėdyje nagrinėjant bylas kartais dalyvaudavo ir patronai – to meto advokatai. Jei asmuo negalėdavo pasisamdyti gynėjo, teismas skirdavo advokatą nemokamai.

1864 m. Lietuvoje, kaip ir visoje Rusijos imperijoje, buvo galima sutikti prisiekusiuosius advokatus, jų padėjėjus ir privačiuosius advokatus.

Pirmuoju lietuvių advokat laikytinas iš Šeduvos valsčiaus kilęs Stanislovas Raila (1844–1918). Jis gimė Plaučiškių kaime, Rozalimo valsčiuje. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurią baigė 1865 m. (kiti šaltiniai nurodo, kad S. Raila dar mokėsi Panevėžio gimnazijoje). Be S. Railos, XIX a. pab. – XX a. pradžioje prisiekusiojo advokato padėjėju, prisiekusiuoju advokatu Vilniuje dirbo Jonas Vileišis (1872-1942), kuris 1884-1892 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Dar žinomi advokatai buvo  A. Janulaitis, M. Lozoraitis, B. Česevičius, A. Bulota, P. Leonas, V. Stašinskas ir kt.

Advokatūra Lietuvoje susikūrė 1918 m. gruodžio 3 d. Prisiekusiesiems advokatams ir jų padėjėjams 1920 m. pradėjo vadovauti Lietuvos advokatų taryba. 1933 m. priėmus Teismų santvarkos įstatymą, prisiekusieji advokatai ir jų padėjėjai, kurie turėjo ne mažesnį kaip 5 m darbo stažą, tapo tiesiog advokatais, o privatieji advokatai – privačiaisiais gynėjais.

– Kas buvo pirmieji advokatai Šiauliuose?
– Žinoma tai, kad jau XVII a. Šiauliuose būta advokatų: Bentas, Ignas Chrčenavičius. Bene pirmosios rašytinės žinios apie Šiauliuose dirbusį advokatą siekia 1676 metus. Lygiai prieš 340 metų Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1676 m. vasario 20 d. gen. vizitacijos dekrete apie maldingas aukas Šiaulių parapinei bažnyčiai ir jos rektoriui Marinui Kazimierui Levaminui minimas garsus Šiaulių advokatas Karolis Gineitis, atstovavęs kaip savo patrono testamento ekzekutorius, paaukojęs Švč. Mergelės Marijos brolijos altoriui Šiauliuose. M. Griškevičius (1801-1860) 1832 m. buvo Šiaulių apskrities teismo advokatas, tvarkė Šiaulių ekonomijos archyvą. XIX a.  pradžioje beveik 20 metų buvo advokatu Šiauliuose S. Radavičius, kuris pasak L. Jucevičiaus, „Garsėjo kaip karštas teisingumo gynėjas. Jo kalbos, pasakytos jam patikėtose bylose, tik teisingose, (...) rodo didelį teisminės iškalbos talentą. Keliolika metų, be to, ėjo Šiaulių apskrities žemės teismo raštininko pareigas. Mirė 1835 m., palaidotas Pakėvyje.“

XIX a. devintajame dešimtmetyje – XX a. pradžioje Šiauliuose prisiekusiaisiais advokatais ir jų padėjėjais  dirbo J. Noreika, M. Cimkauskas, Č. Milvydas, S. Lukauskis, K. Venclauskis ir kt. K. Venclauskis 1908-1910 m. buvo prisiekusiojo advokato padėjėjas, 1910 m. tapo prisiekusiuoju advokatu Šiauliuose. Nuo 1909 m. Šiauliuose prisiekusiojo advokato padėjėju dirbo P. Bugailiškis. Pasak Šiaulių burmistro J. Sondeckio, „dar platesnis darbo laukas atsirado, kai 1909 m. P. Bugailiškis apsigyveno Šiauliuose ir pradėjo advokatauti. Čia, rodos, nebuvo tokio visuomeninio užmojo, prie kurio P. Bugailiškis nebūtų daugiau ar mažiau savo pirštų prikišęs.“ Kurį laiką iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios privatiniais advokatais Šiauliuose dirbo Vaclovas Biržiška (1884–1956), K. Šalkauskis (1885-1960), L. Krečinas (1904-1929) ir kt.

– Kokia buvo tarpukario Šiaulių advokatūra?
– 1918 m. gruodžio 3 d. iš Vokietijos okupacinės valdžios perėmus teismus pradėjo veikti ir advokatūra. Lietuvos advokatūra tęsė savo veiklą pagal carinės Rusijos teisės aktus. Nepriklausomoje Lietuvoje iki 1933 m. vidurio Lietuvos teismuose buvo galima sutikti prisiekusiuosius advokatus, jų padėjėjus ir privačiuosius advokatus. Įsigalioju Teismų santvarkos įstatymui (1933-09-15) prisiekusieji advokatai ir jų padėjėjai, kurių darbo stažas buvo ne mažiau kaip 5 metai, tapo advokatais, o privatiniai advokatai – privatiniais gynėjais. Advokatas turėjo teisę vesti bylas visuose teismuose, o privatiniai gynėjai – tik savo apygardų teismuose ir tos apygardos teismų apylinkių teismuose.

Tarpukariu Šiauliuose dirbo iškilūs advokatai S. Lukauskis, V. Cimkauskas, M. Markauskas G. Pranculis, K. Šalkauskis, M. Šapyra, J. Šerkšnys, K. Venclauskis, I. Urbaitis, ir kiti. Jie sąžiningai ir pasiaukojamai dirbo nelengvą advokato darbą, aktyviai dalyvavo šalies visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. K. Venclauskis daug prisidėjo įtvirtinant Šiauliuose savivaldą, tapo pirmuoju Šiaulių burmistru, vienas iš Šiaulių apskrities savivaldybės kūrėjų, 1920-1922 m. buvo išrinktas Steigiamojo Seimo nariu. 1923-1940 m. advokatavo Šiauliuose, 1933-1940 m. buvo Šiaulių advokatūros seniūnu.

Šiauliuose pirmąja prisiekusiojo advokato padėjėja 1928 m. tapo Elena Butnevičiūtė (1898-1984). Pirmąją privatine gynėja Šiauliuose 1934-1935 metais dirbo E. Kvedaravičiūtė-Vambutienė (1901-2007).

Tarpukaryje Šiauliuose dirbo nemažai advokatų atėjusiųjų iš teisėjų. Tai J. Einoris, P. Linkevičius, D. Gecas, M. Šurna, V. Ziakinas ir kiti.

– Kokie advokatai dirbo Šiauliuose sovietmečiu?
– Pokaryje Šiauliuose dirbo aktyvūs advokatai M. Kibartienė (1915-1996), V. Dūda (1931-1993), N. Petrauskienė (1926-1985), L. Petrauskas (1904-1965), A. Soloveičikas (1906-1979), B. Šidlauskienė (1925-2014) ir kt. Nuo 1947 m. iki 1981 m. gruodžio 31 d. Šiauliuose advokate dirbo G. Venclauskaitė. V. S. Blažaitis ne kartą ėjo juridinės konsultacijos vedėjo pareigas. 1959-1970 m. Šiauliuose dirbęs advokatu, nuo 1963 m. Šiaulių juridinės konsultacijos vedėju V. Zabiela pasakojo, „atvykęs į Šiaulius, turėjau galimybę mokytis iš tarpukario advokatų. Ir mano jų buvo prisiliesta širdimi. Todėl ir išlikau advokatas.“

– Šiaulių advokatai 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
– 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šiaulių advokatai dirbo juridinėje konsultacijoje, vėliau advokatų kontoroje (Vytauto g. 149, Šiauliuose). Lietuvos advokatų tarybos nutarimais 1995 m. ir vėliau Šiauliuose įsisteigė atskiri advokatų biurai ir  kontoros. Susikūrė kontoros, kuriuose dirbo Z. Alysas (1948-2016), E. Gedvilas (1941-2003), A. Samuolis (1931-2005), V. J. Juozelaitis, J. Ragulskis, R. Šeporaitis, L. Riškutė ir kt. Šiuo metu įvairiose Šiaulių mieste įsikūrusiose kontorose advokatais dirba S. Alysas, M. Bakanas, S. Balčiūnienė, V. S. Blažaitis, R. Bučys, A. Damulevičius, E. Damulevičiūtė-Jakimavičienė, J. Dumbliauskaitė, V. Kairys, A. Kazakevičius, S. Kručienė, E. Morkūnas, L. Musteikienė, I. Petkienė, E. Povilaitienė, R. Roščenkovienė, Ž. Rupšys, E. Onaitis, H. Oseckis, D. Oseckienė, K. Pugačienė, V. Savickienė, S. Staškus, M. Šatas, S. Šulcaitė, R. Tamašauskas, G. Žičkus ir kiti. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius įsikūręs Vasario 16-osios g. Šios tarnybos advokatai ir advokatų padėjėjai teikia antrinę teisinę pagalbą.

– Kaip įamžintas Šiaulių advokatų atminimas?
– Apie Šiaulių advokatus, advokatūros istoriją rašoma knygoje „Lietuvos advokatūra: Šiaulių advokatai (XVII a. – XXI a. pradžia: enciklopedinis žinynas“, kurią 2013 m. išleido leidykla „Justitia“ (autorius J. Nekrašius). Joje pateikiama gausi ir išsami informacija apie XIX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje Šiauliuose trumpiau ar ilgiau dirbusius advokatus, advokatų padėjėjus, dabar advokato praktika užsiimančius teisininkus.

Šiauliuose yra gatvės pavadintos advokatų S. Lukauskio, K. Venclauskio vardais. Šiaulių „Aušros“ muziejus 2000 metais išleido knygą „Kazimieras Venclauskis“, skirtą šio iškilaus advokato, visuomenės ir kultūros veikėjo istoriniam atminimui įamžinti. Šioje knygoje publikuojami atskirų autorių straipsniai, kuriuose apibūdinamas K. Venclauskio gyvenimas, profesinė, visuomeninė, politinė ir kultūrinė veikla, amžininkų prisiminimai apie jį. 2005 m. vasario 16-ąją „Aušros“ muziejaus Venclauskių namų kiemelyje atidengtas paminklas (skulptorius G. Lukošaitis) pirmajam Šiaulių burmistrui, advokatui Kazimierui Venclauskiui.

– Kiek dabar Šiauliuose veikia advokatų kontorų ir kiek yra advokatų?
– Šiuo metu Šiauliuose veikia 57 advokatų kontoros, advokato praktika užsiima 79 advokatai, iš jų 46 vyrai ir 33 moterys. Didžiausią advokato stažą turi Vytautas Stasys Blažaitis (nuo 1970 m.), iš moterų – J. Dumbliauskaitė (nuo 1973 m.), S. Kručienė (nuo 1975 m.), L. Musteikienė (nuo 1981 m.) ir kt. Be to, Šiauliuose darbuojasi 17 advokatų padėjėjų.

Kad advokato profesija Šiauliuose yra svarbi, rodo ir tas faktas, kad auga vis didesnis susidomėjimas šia profesija tarp teisininkų. Šiauliuose advokatais dirba buvę ikiteisminio tyrimo tyrėjai, prokurorai, teisėjai. Neretai būna taip, kad teisėjai baigę savo kadenciją ir išėję į pensiją, ateina dirbti į advokatūrą. Advokatais dirba buvę Šiaulių apygardos teismo teisėjai Petras Rimantas Brazys, Petras Simėnas ir kt.

Savo teisininko karjerą pradėjo ir 1909-1914 metais prisiekusiojo advokato padėjėju Šiauliuose dirbo Peliksas Bugailiškis (1883-1965). Šiauliuose advokato praktika 2001-2008 metais užsiėmė ir buvęs Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vaclovas Algimantas Birbilas (1936-2014). Šie faktai nėra paminėti P. Bugailiškio ir V. A. Birbilo atminimui skirtose atminimo lentose, esančiose prie Šiaulių apygardos teismo pastato sienos. Ir dar. Šiemet į iškilmingą minėtų atminimo lentų P. Bugailiškiui ir V. A. Birbilui atidengimą ir P. Bugailiškio vardo teismo salės atidarymą Šiaulių apygardos teisme nebuvo pakviesti Šiaulių miesto advokatai ir kitų teisėsaugos institucijų atstovai. O gaila.

– Kas svarbiausia advokato profesijoje?
– Man advokato profesija asocijuojasi su gydytojo darbu: suklysti ir apvilti žmogaus nevalia, turi daryti viską, kad padėtum jam, duotum šansą pakilti, pasitaisyti. Advokatas turi būti išsilavinęs, profesionalus, nuolat keliantis savo kvalifikaciją – tik tai leidžia tinkamai vykdyti savo pareigas. Kartu tai labai atsakinga profesija ir negalima į ją žiūrėti lengvabūdiškai, atmestinai, nerūpestingai. Privalu atiduoti visas savo jėgas, žinias, patirtį, kad pateisintum garbingą advokato vardą.  

Iškili Šiaulių teisininkė Gražbylė Venclauskaitė, daugiau kaip 37 metus dirbusi advokate, apie advokato profesiją kalbėjo: „Advokatas niekada neturi prarasti vilties ir nepasiduoti kovodamas už žmogų, gindamas jo teises ir laisves. Jis turi daryti viską, kad žmogus būtų apgintas, išsaugotas ir sugrąžintas jo geras vardas. Advokato profesija – kilniausia profesija teisingumo kelyje. Ja turi didžiuotis kiekvienas tos profesijos atstovas. Kartu tai labai atsakinga profesija, negalima į ją žiūrėti lengvabūdiškai, atmestinai. Būtina atiduoti visas jėgas, žinias, energiją garbingam advokato vardui pateisinti.“

Į viršų