XIX amžiaus viduryje kuriasi Šiaulių miesto pramonė. Miestas pamažu ima augti, prekyba – plėstis, o pramonė – kilti. Tuo metu Šiauliuose įkurta nemažai fabrikų ir gamyklų, auga kultūrinis gyvenimas, švietimo poreikis, plėtojasi infrastruktūra. Miestas tampa europiniu. Vienas žymiausių Lietuvos žydų Chaimas Frenkelis ir jo sūnus Jokūbas su šeima XIX a. pab. – XX a. pr. sukūrė Šiauliuose modernią odų pramonę ir išvystė ją iki pasaulinio lygmens. Jų dėka Šiaulių miestas tapo stambiu pramonės centru, kuriame ėmė klestėti kultūrinis, visuomeninis gyvenimas.

Šalia didelio fabriko kuriasi kiti
Nuo pat dirbtuvės įkūrimo Ch. Frenkelis nuolat domėjosi pasaulinėmis odos apdirbimo naujovėmis ir siekė inovacijų savo versle. 1914 metais, pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus R. Balzos, fabrike dirbo apie 1000 darbuotojų, kai tuo metu Šiauliuose gyveno 9000 gyventojų.

Tokio masto gamyklų, kaip Ch. Frenkelio, išvis nebuvo Šiauliuose, Lietuvoje irgi nebuvo daug tokių įmonių, kuriose dirbtų toks didelis žmonių skaičius.

„Šiauliai išaugo kaip pramoninis miestas. Anksčiau atvykdamas matydavai tik iškilusį bažnyčios siluetą horizonte, o dabar iškyla rūkstantys kaminai ir kiti korpusai. Jeigu vienam pasiseka verslas, tai tampa paskatinimu kitam – atsiranda konkurentų, manančių, kad gamyba seksis taip pat gerai. Šalia Ch. Frenkelio atsiranda brolių Nurokų fabrikas bei Choronžickių odų fabrikas. Tad kuriasi kiti fabrikai, bet jie nėra tokie dideli kaip Ch. Frenkelio – ten dirba apie kelis šimtus žmonių“, – sako R. Balza.

XIX a. pabaigoje įsikūrė ir savo veiklą sėkmingai plėtojo brolių Vulfo ir Boriso Nurokų, brolių Naumo ir Saliamono Choronžickių ir brolių Rogalinų odų fabrikai.

Vis dėlto sėkmingą Ch. Frenkelio fabriko veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Frenkelių šeimai teko pasitraukti iš Lietuvos. Fabriko po karo atkurti į Šiaulius sugrįžo Chaimo sūnus Jokūbas.

Kaip pasakoja R. Balza, Frenkeliai buvo žinomi ir kaip mecenatai bei filantropai. Net ir po karo J. Frenkelis drauge su giminaičiais ne tik sėkmingai plėtojo šeimos verslą, bet ir tęsė filantropišką, mecenatinę veiklą. Frenkelių lėšomis pastatyta Talmud Tora – mokykla žydų vaikams (dabar tai Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas). Jie parėmė žydų senelių prieglaudos (dabar – Šiaulių universiteto centriniai rūmai) statybą ir skyrė lėšų seneliams išlaikyti, taip pat žydų ligoninės, vėliau tapusios miesto ligonine (dabar – Šiaulių odontologijos centras) statybą. Savo namuose Frenkeliai leido įsikurti Šiaulių hebrajų gimnazijai, rėmė Šiaulių „Aušros“ muziejų, kitas draugijas ir organizacijas.

„Buvo rūpinamasi odų fabriko darbininkų gerove. Be jokios abejonės, žmonių, dirbančių pramonės įmonėse, darbo sąlygas  XIX a. pab. buvo pakankamai sudėtingos. Frenkeliai rūpinosi žmonių sveikata, socialiniais reikalais ir švietimu. Ch. Frenkelis pastatė pirmąją Šiauliuose ligoninę, rūpinosi savo darbuotojų sveikata ir jų vaikų poilsiu taip pat. Bubiuose veikė poilsio stovykla, kur darbininkų vaikai ir patys darbininkai su šeimomis galėjo kartu pailsėti gryname ore“, – sako R. Balza.

Plėtojasi kiti verslai
Kauno gubernija buvo Rusijos imperijos administracinis vienetas nuo 1843 iki 1915 metų, o Šiauliai Kauno gubernijoje buvo antras miestas pagal dydį po Kauno.

Šalia odų atsiranda kitų verslų – alaus darykla „Gubernija“, gaminanti labai aukštos kokybės alų, kurį itin vertina imperatoriškasis stalas.

„Gubernijos produkcija išvežama tiesiai į Maskvą arba Peterburgą. Mažai parduodama alaus vietoje, XIX a. produkcija keliauja daugiausiai ten. 1876 metais atidarytas brolių Kaganų saldainių ir šokolado fabrikas – pakankamai didelė įmonė, garsėjusi savo produkcija. Taip pat saldainių fabrikas „Rūta“, kurį įkūrė 1913 m. Antanas Gricevičius, ima veikti saldainių fabrikas „Birutė“. Atsiranda įvairios žemės produkcijos apdirbimo įmonės, linų apdirbimo fabrikas, kuris supirkinėja linus, vystosi maisto pramonė – mėsinė, pieninės, kitos įvairios dirbtuvės, kartono fabrikėliai, spirito varyklos. Tad Šiauliai tampa pakankamai dideliu pramonės ir prekybos mazgu. XX a pr. mūsiške geležinkelio linija važiuoja ne tik pramoniniai, bet ir keleiviniai traukiniai. Šiauliai iš vidutinio miestelio, kokių buvo Lietuvoje pakankamai daug, XIX a. pabaigoje virsta didžiuliu pramonės centru“, – sako R. Balza.

Beje, didelė dalis pagamintos produkcijos buvo išvežama į Rygą.

Miesto pramoninis veidas palaikomas ir nepriklausomos Lietuvos laikais. Atkūrus valstybę, 1918 m. vasario 16 d. paskelbus deklaraciją, miestas atsigauna, nors, be abejo, po Pirmojo pasaulinio karo Šiauliuose buvo sugriauti fabrikai, išgrobstyti įrengimai, likusios griuvėsių krūvos.

„Tarpukariu mes atkuriame savo buvusią pramonę ir dar labiau ją išplėtojame. Prekyba, pramonė ir amatai, kurie klesti, daro didžiulę įtaką Lietuvai. Atsidaro „Titnago“ spaustuvė. Prasideda kultūrinis gyvenimas Šiauliuose. Atsiranda valstybinis muziejus, valstybinis dramos teatras, klesti biblioteka. Grafas Vladimiras Zubovas paaukoja savo centrinius rūmus mokytojų seminarijai. Knygų leidyba, švietimas, kuriasi mokyklos... Auga ir miestas – statomi namai, dviaukščiai, triaukščiai mūriniai pastatai, modernizmo architektūrą kuria architektai Vladas Bitė, ir Karolis Reisonas. Pramoninis virsmas paskatina kultūrinį gyvenimą. Atsidaro parduotuvės, restoranai, kavinės, statomi viešbučiai. Vystosi transportas, įsikuria autobusų stotis, tad galima iš Šiaulių nuvykti į didmiesčius – Palangą, Kauną, Rygą – autobusais“, – pasakoja R. Balza.

Pramonė paskatino augti švietimo poreikį
Atkūrus nepriklausomybę įkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas, bet miesto inteligentija savo vaikus siunčia studijuoti ne tik į šį universitetą, bet ir į geriausius Vakarų Europos universitetus.

Vokiečiams iš Lietuvos atplėšus Klaipėdos kraštą, į Šiaulius persikelia Prekybos ir ekonomikos institutas, kuris funkcionavo Klaipėdoje.

Taigi mieste atsiranda būsimo Šiaulių universiteto užuomazgos – dėstytojai, kurie dirbo Klaipėdoje, persikelia į Šiaulius, o čia mokytojų seminarija veikia nuo 1919 metų, tad iš šio tandemo išauga 1946-aisiais Šiaulių pedagoginis institutas.

Galima sakyti, kad savivaldos įstatymo, pagal kurį vyksta burmistrų rinkimai visoje Lietuvoje ir visose savivaldybėse, užuomazgas kuria Šiaulių inteligentai, kurie čia gyvena. Šį įstatymą parengia garsus teisininkas K. Venclauskis, vadovavęs Šiaulių miesto tarybai.

„Žinoma, Šiauliams teko išgyventi krizinių atvejų. Turėję tamprų ryšį su Karaliaučiumi, Ryga, Šiauliai kaip transporto mazgas buvo labai svarbūs, tad tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metais miestas griaunamas ir bombarduojamas labai intensyviai. Pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metu iki 80 proc. miesto pasatų buvo sugriauta“, – sako R. Balza.

2016 11 05 16

Pasak R. Balzos, Šiaulių prekyba, pramonė ir amatai darė didžiulę įtaką Lietuvai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2016 11 05 17

2016 11 05 11

 

 

Į viršų