Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis savo rankose varto dailų gimnazijos metraštį. Jame – visa tai, kuo gimnazija gyvena šiandien. Tai – gražūs, prasmingi ir reikšmingi gimnazijos praėjusių mokslo metų įvykiai ir pasiekimai. Leidinio puslapiai vienas po kito pristato gimnazijos mokytojų bendruomenę, čia vykstančias veiklas, vykdomus projektus, klasių, savivaldos veiklas ir, žinoma, čia besimokančius gimnazistus.

Kiekviena gimnazistų diena išsaugota keliauja į gimnazijos istorijos J. Krivicko muziejų ir gula į metraštį. Labai svarbi ir dar viena, senesnė istorijos atkarpa, kai pasikeitus Lietuvos politinei situacijai, intensyviai teko žingsniuoti į J. Janonio gimnazijos atsikūrimą.

Uždavinys: gimnazija – aukštos ugdymo kokybės mokykla
1990–1991 mokslo metais Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje mokėsi 1095 mokiniai, veikė 44 klasės, mokytojavo 79 mokytojai. Dalis klasių dar mokėsi antroje pamainoje. 140-ąją abiturientų laidą baigė 53 auklėtiniai, o šventė, kaip liudijama, praėjo su trenksmu. Be to, žinia apie artėjantį 140 metų jubiliejų paskatino buvusių auklėtinių sugrįžimus ir nutiesė naujus bendradarbiavimo tiltus į užsienį.

Rugpjūčio19-ąją į mokyklą užsuka ekonomistas ir visuomenės veikėjas Bronius Siliūnas iš JAV, kuris Šiaulių berniukų gimnaziją baigė dar 1940 m.

Tą rytą Maskvoje įvyko pučas prieš demokratines permainas Sovietų Sąjungoje, o mokyklos laiptinėje buvo montuojamas Mykolo Biržiškos mozaikinis portretas (autorius – dailininkas Vitolis Trušys). Darbininkai baiminosi, kad situacija sugrįš ir svarstė, ar verta dar tvirtinti portretą prie sienos – galbūt greitai jį reikės vėl išlupti. Tačiau prie jų atsidūręs B. Siliūnas tik paragino portretą įtaisyti taip, kad niekas jo negalėtų išlupti. Į savo buvusią mokyklą dažnai užsukdavo buvę auklėtiniai, karo audrų išblaškyti po visą pasaulį, garsūs savo visuomenine, kultūrine veikla.

Minėtais mokslo metais mokykla verčia naują savo istorijos puslapį ir pradeda permainas. Praplėstas mokyklos muziejus, įrengtas mokytojų kambarys. Prieš mokslo metus vykusiame posėdyje nutarta dirbti penkias dienas  per savaitę, nuspręsta pradėti tikybos pamokas. Tarp reikšmingiausių mokyklos uždavinių – ruošimasis gimnazijos atkūrimui.

Tiesa, net ir tuomet vyravo gana slogios mokytojų nuotaikos. Mokyklos darbuotojai susitikę su Švietimo skyriaus vedėja Giedre Čepaitiene pareiškia nepasitenkinimą vis sunkėjančia materialine padėtimi ir labai mažomis algomis. Bet jau tada bandyta kalbėti apie tautinės mokyklos, gimnazijos atkūrimo problemas. Profesorė G. Čepaitienė skatino mokyklos vadovą R. Budraitį įgyvendinti permainas ir žengti į gimnazijos statuso atkūrimą.

1991-ieji mokslo metai prasideda posėdžiu, kuriame direktorius praneša, kad atskiriamos pradinės klasės ir mokykloje liks 751 mokinys. Šis atskyrimas –  pirmasis žingsnis kelyje į gimnaziją.

„1991 metais ruošiantis atkurti gimnaziją, mes iškėlėme pradines klases – 17 klasių su visomis pradinių klasių mokytojomis buvo iškeltos į anuometinę IV vidurinę mokyklą. IV vidurinė mokykla – dabartinė Jovaro progimnazija, buvusi rusų mokykla. Trečdalį mokyklos iškelti – su baldais, su mokytojais, su viskuo – revoliucija. Bet kaip tai prasidėjo? Jau 1990–1991 metais buvo mąstoma apie gimnazijos atkūrimą drauge su Lietuvos gimnazijų vadovais ir kitais kolegomis. Šiaulių mieste vidurinės mokyklos apie gimnazijos statusą nelabai galvojo, išskyrus Didždvario gimnaziją“, – sako R. Budraitis.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – antroji vidurinė mokykla Lietuvoje, kuriai po Nepriklausomybės atkūrimo pripažintas gimnazijos statusas 1992 m.

„Kadangi daug bendravau su kolegomis iš visos Lietuvos, tai gimė  mintys atkurti gimnaziją kaip aukštos ugdymo kokybės mokyklą, skirtą specifinių poreikių turintiems mokiniams, t. y. gabiems mokiniams. Pagal sukurtas programas ruošime gabius mokinius Lietuvai ir Lietuvos ateičiai, – sako R. Budraitis. – Ypač intensyviai bendravome su Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.“

Lietuvos gimnazijų asociacijos vaidmuo
Tuo metu reikėjo paruošti ir pirmuosius dokumentus, reglamentuosiančius gimnazijų atkūrimą. O tuomet – sukurti bendruosius visos Lietuvos gimnazijų nuostatus. Prie šito darbo itin reikšmingai prisidėjo Lietuvos gimnazijų asociacija, kuri oficialiai įkurta 1994 metų gruodžio 20-ąją. Taip pat – J. Balčikonio gimnazijos direktorius, ilgametis šios asociacijos prezidentas. Asociacijoje ne vienerius metus viceprezidentu dirbo ir J. Janonio gimnazijos direktorius. Kokie reikalavimai buvo keliami gimnazijai?

Kaip rašoma Lietuvos gimnazijų nuostatuose, mokytojams – būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, gretutinės specialybės, gebėjimas taikyti įvairius mokymo metodus, aukštos kvalifikacinės kategorijos. Iš gimnazijų vadovų reikalauta vadybinių kompetencijų, demokratinio valdymo, kūrybinio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo su universitetais. Nuostatai apibrėžia ir gimnazijos tikslus. Tai – gerų ugdymo sąlygų moksleiviams sudarymas, aukšta ugdymo kokybė, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų ugdymas, mokymas mokytis. R. Budraitis pažymi, kad šiuo keliu vėliau ėjo ir kitos besikuriančios gimnazijos Lietuvoje.

„Mūsų svajonės, kūryba, fantazija įsiliejo į gimnazijų programas, gimnazijų tobulinimą, modernizavimą. Gimnazijos buvo lyderės. J. Janonio gimnazijoje neužsidarydavo durys, nes tiek šiauliečiai, tiek ir atvykę iš kitų Lietuvos kampelių domėjosi, ką mes darome, ką naujo pasiekėme. Aš manau, kad pirmasis Nepriklausomybės dešimtmetis buvo kūrybos dešimtmetis. Prisiminkime tokius žymius žmones, kurie Lietuvoje tada dirbo – Meilė Lukšienė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių. Šią koncepciją Europoje įvertino kaip labai aukšto lygio dokumentą. Prie viso to dirbo ir anuometinis Švietimo ir mokslo ministras Darius Kuolys, taip pat profesorė literatūrologė Vanda Zaborskaitė ir kiti – teko prie vieno stalo sėdėti su šiais žmonėmis“, – prisimena R. Budraitis.

Šie darbai netrukus persikėlė į seniausią Šiaulių miesto gimnaziją ir nors Lietuvos gimnazijų asociacija dar nebuvo oficialiai įsikūrusi, darbas vis tiek vyko.  „Pradėję ruoštis1990-aisiais per porą metų darbo pasiekėme, kad 1993 m. Švietimo ministerijos nutarimu leista atidaryti devintąją gimnazijos klasę – su naujomis programomis, pagal nuostatus, patvirtintus ministerijoje. Bet įkurta tik pirmoji gimnazijos klasė, visai mokyklai gimnazijos statuso iš karto nesuteikdavo. 1996 m. Švietimo ir mokslo ministerijoje svarstytas statuso suteikimas J. Janonio vidurinei mokyklai. Gimnazijų taryba nutarė siūlyti suteikti J. Janonio vidurinei mokyklai gimnazijos statusą. O gegužės 30 d. gautas Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos sprendimas nuo rugsėjo 1 d. suteikti gimnazijos statusą Šiaulių J. Janonio vidurinei mokyklai“, – sako R. Budraitis.

Gimnazijos laiptinėje iki šiol kabo Mykolo Biržiškos mozaikinis portretas (autorius – dailininkas Vitolis Trušys).
Artūro STAPONKAUS nuotr.

R. Budraitis: „Gimnazijos buvo lyderės. J. Janonio gimnazijoje neužsidarydavo durys, nes tiek šiauliečiai, tiek ir atvykę iš kitų Lietuvos kampelių domėjosi, ką mes darome, ką naujo pasiekėme. Aš manau, kad pirmasis Nepriklausomybės dešimtmetis buvo kūrybos dešimtmetis.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.