facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Paklaustas, ar Šiaulių mieste yra originalios architektūros, šiaulietis architektas Dalius Puzinas yra atsakęs: „Patikėkite, mes jos tikrai turime. Mūsų akis pripranta prie kasdien arba labai dažnai matomo vaizdo, todėl ir atrodo, nieko nėra.“

Ir išties štai visai neseniai Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje – Fotografijos muziejuje – kalbėta apie vieną modernizmo architektūros pavyzdžių Šiauliuose – Centrinio pašto pastatą, kurį suprojektavo vienas iš garsių tarpukario architektų Klaudijus Dušauskas-Duž. Šį žymų kūrėją ir jo kūrybą pristatė architektūros istorijos tyrinėtojas, matematikas, šiaulietis, gyvenantis Vilniuje, Sigitas Saladžinskas.

Apie ištakas
,,Esu laimingas atvažiavęs į savo gimtinę. Kai atvažiuoju į Šiaulius, aš pajuntu tą senąją savo senelių ir prosenelių dvasią, gatves pamatau, kuriomis jie vaikščiojo. Tai galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad aš pasiryžau panagrinėti architektų gyvenimą ir kūrybą, nors pats dėstau inžinerinę grafiką, matematiką.

K. Dušausko-Duž darbais pradėjau domėtis gana seniai, 1990 m., kai manęs paprašė paruošti tokią nedidelę nepriklausomos Lietuvos istoriją. Ir kaip tik aš radau pirmuosius jo darbus, kuriuos jis parengė kartu su Pranu Jurgele, bet pagrindas buvo padarytas K. Dušausko-Duž, kai Lietuvoje prasidėjo statyba. Be to, vienas pilietis iš Minsko pateikė labai įdomią medžiagą apie K. Dušauską kaip apie politiką, diplomatą, vyriausybės narį.

Susidomėjau K. Dušausko-Duž darbais. Tačiau Lietuvoje apie jį labai mažai kas rašė. Tik istorikas lenkas yra surinkęs medžiagą apie K. Dušauską kaip asmenį.

K. Dušauską, kaip jau minėjau, būtų galima pavadinti Baltarusijos politiku, Lietuvos statybos inžinieriumi, architektu, istoriku dėl to, kad jis yra išvertęs gana daug vadovėlių į gimtąją baltarusių kalbą.“

Apie mokslus
„K. Dušauskas gimė 1891 metais kovo 24 d. Kai kur minima balandžio 26 d., bet tai sutampa su senuoju kalendoriumi. Jis būtent pakrikštytas katalikų bažnyčioje.

1899 m. su šeima persikėlė į Vilnių. Tėvas buvo gabus statybininkas. Aukštesnėse klasėse Klaudijus talkininkavo tėvui statybos darbuose, braižydavo brėžinius, padėdavo matavimo darbuose.

Tuomet jis dar buvo realinės mokyklos moksleivis, o realinėse gimnazijose buvo sustiprintas matematikos, braižybos, piešimo dėstymas.

O jau besimokydamas Vilniuje Klaudijus susipažino su baltarusių tautinių judėjimų dalyviais, susibūrusiais  prie pirmojo baltarusių tautinio laikraščio ,,Dalše nieba“. Savo biografijoje K. Dušauskas rašė: ,,1910 metus pradėjęs bendrauti su gudų veikėjais, aš supratau, kad aš ne lenkas.“ 1913 m. baigęs mokyklos papildomą septintą klasę, nes tai leido studijuoti Jekaterinos II akademinės mokyklos kalnų institute, žymiausiame Sankt-Peterburgo institute, ruošiančiame aukštos kvalifikacijos specialistus, K. Dušauskas studijavo geologiją. O per vasaros atostogas atlikinėdamas praktiką dirbo matininku, fotografu, hidrologu, pradėjo statyti cemento gamyklą prie Kupiškio.

Pirmojo pasaulinio karo metais ir kilus revoliucijai Rusijoje K. Dušauskas tapo karo pabėgėliu ir vedė savo mokinę, nors prieštaravo jos tėvai. Bet buvo labai graži šeima.“

Apie politiką ir gudų vėliavą
„Reikia paminėti, kad K. Dušauskas-Duž anksti tapo politiku, visuomenės veikėju: grįžęs į Vilnių nuo 1917 m. jis – Baltarusijos socialistinės hramados, nuo 1918 m. – Baltarusijos socialistų revoliucionierių partijos narys, o 1919 m. rudenį tapo Baltarusijos Liaudies Respublikos diplomatiniu atstovu Baltijos šalyse, gruodį. Baltarusijos vyriausybės nariu.

Manoma, kad K. Dušauskas-Duž yra 1917 m. tautinės Baltarusijos vėliavos eskizo autorius. Jis savo autobiografijoje rašė: ,,Gudai laiko savo valstybinę vėliavą tą pačią, kaip ir lietuviai.“ Tai yra, baltas vytis raudoname lauke ir K. Dušauskas-Duž parengė kelis vėliavos projektus, iš kurių vienas buvo priimtas – balta-raudona-balta. Kai Baltarusija atkūrė nepriklausomybę, dar prieš A. Lukašenką, kaip tik ta vėliava buvo pateikta ir nuo tol ji laikoma gudų tautine vėliava.

K. Dušauskas-Duž pabrėždavo: „Aš esu lietuvių, gudų ir ukrainiečių valstybės pilietis. Tokios didžiulės kunigaikštystės.“

Tačiau jis buvo nusistatęs prieš lenkus ir 1921 m. pradžioje lenkų valdžios buvo areštuotas.“

Apie naująją specialybę
„K. Dušauskas-Duž su šeima 1921 m. apsigyveno Kaune. Dirbo Lietuvos Respublikos baltarusių reikalų ir užsienio reikalų ministerijose, pas inž. Aleksandrą Gordevičių, bendrovėje „Maistas“ ir Vladimiro Dubeneckio projektavimo biure, Susisiekimo ministerijos pašto valdyboje. Be to, vertė vadovėlius ir kitus leidinius į baltarusių kalbą.

1927 m. kaip laisvas klausytojas K. Dušauskas-Duž Lietuvos universitete įgijo statybos inžinieriaus specialybę.
Būtent šio universiteto Technikos fakultete ir mokėsi pirmieji Lietuvos architektai. Statybos specialybės diplomantai pasirinko architektūrinius projektus: kas Prezidentūros rūmus, kas Teismo rūmus, kas policijos pastatą. O šių diplomantų vadovas buvo M. Songaila.

K. Dušauskas-Duž apsigynė savo diplominį darbą „Kupiškių aikštės užstatymas“. Ant šio darbo frontono iš J. Basanavičiaus: ,,Palaiminti jūs atminimo laikai... / Ir jūs išrinktieji  tėvynės vaikai.“

Apie projektus
„K. Dušauskas-Duž – miesto architektas. Tikėtina, kad 1929 m. jis galbūt su grupe kitų architektų suprojektavo metropoliteną. Pažymint Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dešimtmetį, Akmenėje atidengtas K. Dušausko-Duž projektuotas obeliskas, kurio viršūnėje išryškinti stilizuoti Gedimino stulpai.

Lietuvoje buvo suintensyvėjęs mėsos perdirbimas, tad Kaune įsikūrė akcinė bendrovė ,,Maistas“ ir jame K. Dušauskas-Duž dirbo technikos direktoriumi. Tai yra, jis projektavo ir statė maisto fabrikus Panevėžyje, Kaune, Tauragėje ir Šiauliuose. Taip, Šiaulių fabrikas „Maistas“ tikrai yra suprojektuotas K. Dušausko-Duž.

Paskui K. Dušauskui-Duž teko per dešimtmetį renovuoti ir projektuoti nemažai pašto pastatų, nors tuo metu 1934-1935 metais Lietuvoje siautė krizė, pinigų tam skiriama buvo nedaug. Todėl kai kurie projektai nebuvo šimtu procentų įgyvendinti.

Tačiau 1939 metais pagal K. Dušausko-Duž projektą pastatyti Šiaulių pašto rūmai iš karto tapo ryškiu Šiaulių miesto akcentu pagal pastato kompoziciją, polinkį į moderniąją architektūrą, kūrinio kompoziciją. Tai yra, pagal architektūros sprendimą.

Beje, 1934 m. K. Dušauskas-Duž suprojektavo trijų aukštų pašto pastatą, prospektą Šančiuose. Jis šiek tiek primena Šiaulių paštą. 1936 m. buvo pastatyti dviejų aukštų pašto rūmai Zarasuose, dar vienas Nidos paštas 1935 m.“

Apie ypatingą stilių
„Kai lyginu K. Dušausko-Duž darbus, jie man primena šventovę: centrinė nava ir šoninės navos, kurios vieną aukštą centrinę dalį. Juostoje virš tų kolonų – pašto ženklų piešiniai: paprasta sieninė tapyba, freska, tik paskui pakeista į tarybinį ženklą. Taip, kad aš sakau aš, Kauno pašto salė. Bet ten vėl kitas fonas.

Kas mane žavi? Ypatingas K. Dušausko kruopštumas, atliekant interjero elementus: visos durys ąžuolinės, paryškinančios kiekvieną interjero dalį.

Gal šiauliečiams pavyks tą pastatą išsaugoti. Aš kalbėjau apie pašto išsaugojimą prieš dvejus metus, kalbinau kultūros ministrą, kultūros paveldo Šiaulių skyriaus vadovą.

Beje, Šiaulių pašto rūmai buvo vienas iš paskutinių K. Dušausko-Duž darbų. Nors 1944-1946 m. jis dirbo Kauno universitete dėstytoju, buvo areštuotas saugumo be kaltės įrodymų 1952 m. vasario 28 d., apkaltintas nacionalizmu. Ir tik dėl prastos sveikatos 1955 m. išleistas į laisvę, į jau 1959 m. vasario 25 d. palaidotas Petrašiūnų kapinėse.“

2016 07 08 30

Architektas K. Dušauskas-Duž.
Artūro STAPONKAUS ir K. Dušausko-Duž šeimos archyvo nuotr.

2016 07 08 32

Architekto K. Dušausko-Duž suprojektuotas Šiaulių paštas.
Artūro STAPONKAUS ir K. Dušausko-Duž šeimos archyvo nuotr.

2016 07 08 34

2016 07 08 33

Artūro STAPONKAUS ir K. Dušausko-Duž šeimos archyvo nuotr.

 

Į viršų