Pirmosios Šiaulių valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekos, skaityklos ir jų knygos ženklai (nuo XIX a. pradžios  iki XX a. pradžios)
XIX a. antrojoje pusėje Šiauliuose ir krašte veikė viešosios, uždaros ir privačios bibliotekos, iš kurių didžiausią svorį turėjo uždarosios, prie kurių priskiriamos dvarų, vienuolynų, įvairių draugijų ir organizacijų, gimnazijų ir mokyklų bibliotekos. Jų uždarumo nuo visuomenės laipsnis nevienodas, jos tarnavo didesnėms ar mažesnėms skaitytojų grupėms. Privačios bibliotekos ir knygų rinkiniai (dvarų, asmeninės bibliotekos) buvo skirtos labai nedideliam skaitytojų būriui; visuomeninių, viešųjų bibliotekų knygomis už tam tikrą mokestį arba be jo galėjo naudotis įvairūs skaitytojai.

Grafų Zubovų dvaro biblioteka ir Šiaulių ekonomijos archyvas. Šiaulių visuomeninių bibliotekų istorija glaudžiai susijusi su grafų Zubovų gimine. 1795 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru padovanojo savo favoritui, vienam iš Respublikos padalijimo iniciatorių grafui Platonui Zubovui (1767–1822). XIX a. pradžioje P. Zubovas Šiaulių ekonomijoje pradėjo kaupti biblioteką ir archyvus. 1820 metais jis papildė Šiaulių ekonomijos archyvą inventoriais, atgabentais iš Nesvyžiaus kunigaikščių Radvilų saugyklų, kur jie buvo saugomi XVI–XVIII amžiuje.

Platonui Zubovui mirus, 1827 metais Šiaulių, Joniškio ir kitus dvarus Lietuvoje valdė Platono Zubovo vyresnysis brolis Rusijos kariuomenės generolas majoras Dmitrijus Zubovas (1764–1836). Jis grafų Zubovų giminės Lietuvos šakos pradininkas. Jam atiteko Šiaulių ekonomija ir kiti Lietuvoje buvę brolio Platono Zubovo dvarai (Didždvaris, Ginkūnai, Joniškis, Plungė, Kretinga ir kt.).

Vienintelis Dmitrijaus Platono sūnus Nikolajus Zubovas (1801–1871) tvirtai įsikūrė Lietuvoje, susigiminiavo su vietiniais bajorais, rėmė tautinį lietuvių judėjimą, pasižymėjo švietėjiška ir kultūrine veikla.

Nikolajaus Zubovo vyresnysis sūnus bendravardis Nikolajus Zubovas (1832–1898) Šiaulių ekonomijos archyvą padovanojo Šiaulių visuomeninei bibliotekai, atidavė jai savo rūmų antrąjį aukštą. Šiaulių ekonomijos archyvą ir Zubovų biblioteką 1850 metais aprašė istorikas M. Griškevičius.

Nikolajaus ir Aleksandros sūnus Vladimiras Zubovas (1862–1933) Šiaulių dvare, dar vadinamuose Didždvario rūmuose, paveldėjo turtingą biblioteką su archyvu. 1883 m. šioje bibliotekoje buvo sukaupta apie 3000 knygų, Šiaulių ekonomijos archyvo 2778 dokumentų ir kt.

XIX a. grafų Zubovų bibliotekos Šiaulių dvare knygoms žymėti buvo naudojami knygos nuosavybės ženklai. Nežinomo autoriaus XIX a. pabaigoje sukurtame dviejų eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtame knygos antspaude-užraše yra įrašas rusų kalba: Изъ книг / В.  Н.  и В. П. Зубовыхъ. Tai vienas iš seniausių Šiaulių visuomeninių ir dvarų bibliotekų knygos antspaudų. Kitame maždaug tuo pačiu laikotarpiu sukurtame knygos antspaude yra įrašas lenkų kalba: Biblioteka Zubowska.  

Lietuvos kultūrai nusipelnęs grafas Vladimiras Zubovas Didždvario rūmus XX a. paskyrė Šiaulių viešajai bibliotekai, rūpinosi miesto laikraščio išleidimu. Jis buvo griežtai nusistatęs prieš lietuviškos spaudos draudimą, todėl turtingą savo dvaro rūmų biblioteką 1883 metais atidavė viešai naudotis Šiaulių visuomenei1. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo svarbus draudžiamų lietuviškų knygų gabenimo ir platinimo centras. Net pačiame miesto centre buvo uždraustos literatūros sandėliai2. Platinant nelegalią spaudą, nemažą pagalbą teikė ir minėtasis grafas V. Zubovas: jo dvare buvo steigiamos ir išlaikomos slaptos lietuviškos pradžios mokyklos, iš čia po visą kraštą buvo išvežiojama caro draudžiama nelegali literatūra.

1851 m. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka – pirmoji valstybinė biblioteka mieste. Pirmosios valstybinės bibliotekos įkūrimas Šiauliuose tiesiogiai susijęs su gimnazijos įsteigimu mieste. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka buvo suformuota iš Svisločės (Baltarusija) gimnazijos perkeltos bibliotekos dalies. Tuometinio Rusijos švietimo ministro nurodymu buvo nutarta bibliotekos archyvo pervežti į Šiaulius tik tas knygas, kurios tikrai galėjo būti reikalingos šiai gimnazijai. 1851 m. liepos 8 d. iš Svisločės išvyko pirmasis transportas – iš tenykštės gimnazijos bibliotekos į Šiaulius buvo atgabenta 2 tūkstančiai tomų knygų.

Šiaulių berniukų gimnazija buvo atidaryta 1851 m. rugsėjo 11 d. Kartu su šia gimnazija kūrėsi ir biblioteka, kuri buvo atgabenta iš Svisločiaus gimnazijos. Be atvežtųjų knygų, Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteką sudarė likviduoto Pašiaušės (dabar Šiaulių r.) bazilijonų vienuolyno bibliotekos likučiai, po 1831 m. sukilimo konfiskuotos sukilime dalyvavusių dvarininkų ir kitų sukilėlių knygos. Taip pat Šiaulių berniukų gimnazijai buvo perduota Joniškio dekanato biblioteka. Ją dar papildė gimnazijos darbuotojai, be to, buvo organizuota rinkliavų3.

Biblioteka, įsteigta kartu su gimnazija, vadinosi Šiaulių gimnazijos fundamentalinė biblioteka. Išlikusios knygos su knygos nuosavybės ženklais – antspaudais rodo, kad buvo vartojami ir kiti jos pavadinimai: „Šiaulių vyrų gimnazijos fundamentalinė biblioteka“, „Šiaulių vyrų gimnazijos biblioteka“, „Šiaulių valstybinės gimnazijos biblioteka“, „Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos knygynas“ (iki 1944 m.) ir kt.

Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka buvo suskirstyta į tris dalis: mažiesiems, vidutiniams ir vyresniesiems mokiniams. Pagrindiniai Šiaulių gimnazijos fundamentinės bibliotekos knygų fondai buvo skirti gimnazijos pedagogams ir aukštesniųjų klasių mokiniams. Žemesniųjų klasių mokiniams veikė kita, vadinamoji mokyklinė biblioteka, turinti daug mažesnį knygų fondą.

Carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Šiaulių berniukų gimnazija buvo rusinimo židinys, o kai kurie mokiniai namuose kalbėdavo ne rusiškai, tai gimnazijoje buvo griežtai reikalauta daugiau skaityti knygų rusų kalba, kad mokiniai prie jos priprastų. Net klasėse buvo sudarytos atskiros bibliotekėlės, kurias globojo klasių prižiūrėtojai. Mokiniai knygas galėdavo skaityti tik rusiškas ir tik tas, kurios gautos iš gimnazijos knygyno.

1852 m. pagrindine Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka naudojosi ir mokytojai. Tuo metu čia buvo 2365 knygos, iš jų rusų kalba – 1080, senosiomis klasikinėmis kalbomis – 128, naujosiomis užsienio kalbomis – 749 ir lenkų kalba – 408 tomai. 1861 m. biblioteka turėjo 961 veikalą, 2847 tomus knygų. Iš visų to meto Lietuvos mokyklų vienintelė Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka iš rekomenduojamų rusiškų knygų pažymėjo net smulkius Lermontovo ir Kolcovo eilėraščius. Joje taip pat buvo lituanikos lenkų kalba:  lenkų rašytojo Jozefo Ignaco Kraševskio „Vilniaus miesto istorija“ ir kt. 4

1864 m. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka buvo papildyta uždarytos Šiaulių viešosios bibliotekos fondais, sudarytais daugiausia iš lenkiškų knygų. Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne saugomas šiai bibliotekai perduotų knygų katalogas5. 620 šio rinkinio tomų, netinkamų gimnazijos bibliotekai, buvo perduota Vilniaus viešajai bibliotekai. Vėliau knygų daugėjo, gimnazijos biblioteka iš pagrindų buvo papildyta rusų autorių knygomis. Carinės Rusijos laikmečiu gimnazijoje mokiniai galėdavo skaityti tik rusiškai ir tik tas knygas, kurios gautos iš gimnazijos knygyno 6 (taip anuomet vadinosi biblioteka). Net I. Turgenevo ir F. Dostojevskio veikalai ne visi buvo leisti.
1866 m. gimnazijos biblioteka buvo sutvarkyta, užvesta inventorinė knyga, sudaryti alfabetiniai ir sisteminiai katalogai. Joje buvo 5731 tomas knygų. 1885 m. gimnazijos žemesniųjų klasių moksleivių bibliotekėlėje buvo 451 knyga. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka buvo turtingiausia ir svarbiausia XIX a. II pusės biblioteka mieste.

1889 m. gruodžio 18 d. Šiaulių gimnazijos pedagogų tarybos posėdyje buvo nutarta, kad knygas iš gimnazijos bibliotekos išduos tik klasių vadovų pagalbininkai. Jie taip pat  buvo įpareigoti sekti ir domėtis, ką mokiniai skaito. Ypač buvo persekiojami moksleiviai, kurie skaitė ir įsigydavo draudžiamą lietuvišką spaudą.

Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekininkais įvairiu laiku buvo šie mokytojai: graikų ir lotynų kalbų mokytojas Aleksandras Fadejevičius Slavinskis (1860–1869), prancūzų kalbos mokytojas, norvegas Einegardas Ernestovičius Andersenas (nuo 1885 iki 1915 m.), Dmitrijus Archangelskis (nuo 1895 m.) lotynų kalbos mokytojai Jaroslavas Rimkus (nuo 1918 m.), Juozas Sprindys (nuo 1927 m.), Mykolas Grubys (nuo 1936 m.) ir kt.

Apie carinių laikų Šiaulių berniukų gimnazijos knygyną (biblioteką) mokytojas Jaroslavas Rimkus savo atsiminimuose rašo: „Negalima sakyti, kad Šiaulių gimnazija caro laikais blogai buvo aprūpinta moksliniu inventoriumi ir šiaip medžiaginiu turtu. Ten buvo suspiestos knygos iš Svisločės gimnazijos, Kolainių mokyklos ir kitų vietų ir nuolat papildomos. Gimnazijos knygyno pradinis fondas 1901 m. iš 11328 tomų knygų prieš pat evakuaciją Rusijon 1915 m. buvo išaugęs iki 20 tūkst. tomų knygų keliomis kalbomis. Knygyno vedėju ilgą laiką buvo garbingas mūsų prancūzų kalbos mokytojas norvegas Einegardas Andersonas (Andersenas, „Kafeže“ – V. R.). Pražuvusias knygas išeiną iš gimnazijos mokiniai užrašydavo pasilikusiems ten gimnazistams, kol pagaliau kas nors iš jų už jas turėjo atsakyti iš savo kišenės, revizijai užklupus knygininką. Taip aš atsakiau už tas knygas 20 aukso rubliais, nors tų knygų neėmiau ir savo akimis ir matyte nemačiau“7.

Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos knygų ženklai. XIX a. pab. – XX a. pr. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka knygoms ženklinti naudojo įvairius knygos antspaudus su skirtingo dydžio šrifto įrašais rusų kalba. Šie knygos antspaudai buvo sukurti XIX a. pabaigoje Šiauliuose, antspaudų dirbtuvėje.

Pirmojo knygos antspaudo ovalo formos apibrėžto rėmelio viduje yra įrašas rusų kalba – БИБЛIОТЕКА / ФУНДАМЕНТАЛЬНАЯ / Шавельской мужской гимназiи. Šio knygos antspaudo dydis 37x60 mm. Antrojo knygos antspaudo secesinio rėmelio viduje yra įrašas: ФУНДАМЕНТАЛЬНАЯ / БИБЛIОТЕКА / ШАВЕЛЬСКОЙ МУЖСКОЙ ГИМНАЗIИ Общiй инвентарь / No ... / шкафь... No... /. Dydis – 39x61 mm. Trečiojo knygos antspaudo ovaliame rėmelyje yra įrašas – ШАВЕЛЬСКОЙ / ГИМНАЗIИ. Šio knygos antspaudo dydis – 37x57 mm. Ketvirto knygos antspaudo ovalo formos rėminančia linija apibrėžto rėmelio viduje yra trijų eilučių įrašas rusų kalba: БИБЛIОТЕКА / УЧЕНИЧЕСКАЯ / Шавелской мужской гимназiи. Šio knygos antspaudo dydis 37x60 mm. Penktasis – stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas knygos antspaudas, kurio rėmelio viduje yra keturių eilučių įrašas rusų kalba: УЧЕНИЧЕСКАЯ БИБЛIОТЕКА / ШАВЕЛЬСКОЙ МУЖСКОЙ ГИМНАЗIИ / Общiй инвентарь No... / каталогъ: /. Be to, gimnazijos bibliotekos buvo žymimos herbiniu apskritimo formos antspaudu su įrašu: ПЕЧАТЬ ШАВЕЛЬСКОЙ ГИМНАЗIИ. Yra išlikę knygų, kuriose sutinkamas stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas dviejų eilučių knygos antspaudas su įrašu: ШАВЕЛЬСКОЕ 4-КЛАССНОЕ / ГОРОДСКОЕ УЧИЛИЩЕ.

Be to, Šiaulių gimnazijos bibliotekos knygoms žymėti apie 1913 m. nežinomas Šiaulių knygrišys ir graveris sukūrė kelis superekslibrisus. Knygos juodo kolenkoro nugarėlės apačioje įspausti įspaudai – Ш. М. Г. (Шяуляйская Мужская Гимназия – J. N.). Jo dydis – 3 x 13 mm. Aukščiau nugarėlėje įspausta data – 19138. 2011 m. pavyko aptikti dar vieną iki šiol ikonografijoje neaprašytą Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos superekslibrisą: XIX a. pab. – XX a. pr., nežinomas Šiaulių knygrišys vienoje iš Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekai priklausančios įrištos knygos (tai 1881 m. Sankt Peterburge Al Iljino etnografinėje įstaigoje rusų kalba išleista garsaus prancūzų geografo ir mokslininko Elize Rekliu knyga „Žemė ir žmonės“. Visuotinė geografija V laida. Skandinavų šalys) rudo kolenkoro nugarėlės apačioje įspaudė superekslibrisą su įrašu – Б. Ш. Г. (Библiотека Шяуляйской Гимназий – J. N.). Jo dydis – 6x12 mm.9

Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka XIX a. pab. – XX a. pr. iki 1913 m. taip pat turėjo kelias Šiaulių spaustuvėje spausdintas įvairaus dydžio šriftais lipdes su įvairaus dydžio šrifto įrašais rusų kalba. Pirmoji lipdė rinkta tipografiniu būdu Šiaulių spaustuvėje, tikriausiai iki 1913 m. Jos rėmelis stačiakampis, suapvalintais kampai, viduje yra įrašas: ФУНДАМЕНТАЛЬНАЯ / БИБЛIОТЕКА / ШАВЕЛЬСКОЙ ГИМНАЗIИ / No  / Шкафъ / Полка. Šio knygos ženklo dydis – 67,5x47 mm. Kitos panašios lipdės rėmelio kampai apvalūs vien viršuje. Šis knygos ženklas išdėstytas taip pat, tik po įrašo ГИМНАЗIИ yra padėtas taškas. Skiriasi šių šriftų dydžiai ir tipas. Jos dydis – 68 x 46 m m. Dar vienos gimnazijos bibliotekai skirtos lipdės, rinktos spaustuvėje XIX a. pab. – XX a. pr. iki 1913 m., ornamentuota rėminančia linija apibrėžto stačiakampio formos rėmelio viduje yra spausdintas įrašas įvairaus dydžio šriftais: БИБЛIОТЕКА / Шавельской мужской гимназiи / Шкафь... / Полка ... / No.../. Jos dydis 49x64 mm. Dar vienoje tipografinių būdu išspausdintoje neapibrėžtoje vienos eilutės lipdėje yra įrašas lietuvių kalba: 1923 No... knyg. ... katal.

Pavyko surasti iki šiol nežinomą Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos ekslibrisą, kuris saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve. Šio knygos nuosavybės ženklo kairėje pusėje pavaizduota sėdinti moteris, dešine ranka sklaidanti ant kelių padėtą atverstą knygą, kairėje rankoje laikanti iškeltą indą, iš kurio į viršų kyla liepsna, kuri simbolizuoja šviesą. Šio ekslibriso viduryje yra keturių eilučių įrašas rusų kalba – ИЗЪ КНИГЪ / Шавельской мужской библiотеки / Книжный магазинь Товарищества М. О. Вольфъ. Jo dydis – 107x66 mm.10

 Literatūra
1  Vladimirovas L. Apie knygas ir bibliotekas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,
          2002, p. 221.
2  „Knygnešys“, 1864-1904, T. 1, Kaunas, 1926, p. 242-243.
3  Krivickas J. Res non verba. Šiaulių berniukų gimnazijos – J. Janonio vidurinės mokyklos
         istorija (1851-1991). Kaunas: „Šviesa“, 1991,  p. 9-10, 11.
4  Lukšienė, M. Bibliotekos Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje. Lietuvos Aukštųjų mokyklų
         mokslo darbai. Bibliotekininkystė ir bibliografijos klausimai, Vilnius: „Mintis“,  p. 116.
5  Vilniaus universiteto biblioteka (sutrumpintai – VUB) , F.3-197.
6   Krivickas J. Res non verba. Šiaulių berniukų gimnazijos – J. Janonio vidurinės mokyklos
         istorija (1851-1991), p. 11.
7   Rimkus J. Šiaulių berniukų gimnazija. Atsiminimai. Mašinraštis, p. 73. V. Rimkaus archyvas.
8   Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai 1518-1918. Vilnius:  „Mokslas“, 1984, p. 122.
9   Knyga su aprašytu superekslibrisu saugoma autoriaus rinkinyje.
10   Prieiga per internetą: <http:/www.archyvai.lt/exhibitions/exlibriai/a28.htm>

Į viršų