Šiaulių medžiai, skverai ir parkai atvirukuose, fotografijose ir piešiniuose
2006 m. išleistame kataloge „Senieji Šiauliai atvirukuose 1902–1944“ yra nemažai atvirukų ir fotografijų su įvairiais medžiais ir parkais Šiauliuose. Patyrinėjus šiuos atvirukus galima susidaryti vaizdą, kur ir kokie medžiai augo mieste XX amžiuje.

Nuo XX a. pradžios Šiaulių medžiai pradėti vaizduoti atvirukuose. Bene pirmąkart medžiai pavaizduoti šiauliečio leidėjo Brevdos išleistame atviruke 1902 m. Jame be Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios dar pavaizduota Turgaus aikštė ir medžiais apsodinta Šv. Petro ir Povilo cerkvė. Kitame, 1902 metais nežinomo leidėjo išleistame atviruke matosi Šiaulių berniukų gimnazija, kurios teritorija apsodinta įvairiais medžiais.

Šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas savo rinkinyje turi labai įdomų, tuoj po spaudos draudimo panaikinimo, maždaug 1905 m. išleistą fotoatviruką (atvirlaiškį), kuriame pavaizduoti Šiaulių apylinkių medžiai. Šis atvirukas 1905 m. balandžio 8 d. buvo išsiųstas iš Šiaulių į Tytuvėnus kunigui Spudui. Šio atviruko verso pusėje atspausdintas ir šis Margalio eilėraštis apie medžius:

Žinai tu tą šalį, kur girios šlamėjo,
Kur pušys pasenę braškėjo nuo vėjo,
Kur rėmės į debesis ąžuolai drūti,
Kur neveikė medžiai nulaužti, pargriūti?
Žinai tu tą šalį, tamsi kur tankynė
Visaip susimaigė, visaip susipynė
Nežinoma būdama žmogui nuo seno?
Žinai tu tą šalį – tai tėviškė mano,
Graži, bet baisi ji senovėje buvo,
Kol medžiai jos, kirviu pakirsti negriuvo.

Šiame atviruke yra 1905 m. balandžio 7 d. Š. Bogušytės iš Šiaulių rašytas atvirlaiškis kunigui Spudui: „Gerbiamas kunige! Ar nemalonėtumei Tamsta apturėti lietuviškų laiškelių panašių į tą daugiau išpardavimui? Ar Tamsta išpardavei? Jeigu dar kas liko, tai prašau persiųsti, nes jau laukiame. Su godone. Š. Bogušytė.“

Šiame laiškelyje kalbama apie šį atviruką su lietuviškais medžiais ir jiems skirtu Margalio eilėraščiu. Spėjama, kad šis atvirukas su medžiais galėjo būti spausdintas Šiauliuose ir platinamas Lietuvoje.

XX a. pradžioje buvo išleista nemažai atvirukų su grafo Zubovo rūmais ir parku Šiauliuose; Parko alėja (dab. Kaštonų alėja); grafų Zubovų parko ir dab. Kaštonų alėjos fragmentais, kuriuose matosi įvairūs medžiai, krūmai (Senieji Šiauliai atvirukuose 1902–1944, 2006, 36, 38, 39, 44, 59, 61, 75, 76, 80, 82, 327).  Iš atviruko, išleisto 1915 m., miesto panoramoje (dab. Tilžės, Varpo ir Dvaro g.) matyti įvairūs medžiai ir senojo Zubovų parko dalis.

1915–1916 m. ir tarpukariu išleistuose atvirukuose matyti, kad Šiauliuose augo nemažai medžių, buvo užveista parkų ir skverų. Tuo metu medžiai, dekoratyviniai krūmai augo šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriuje, buv. Šv. Petro ir Povilo cerkvės teritorijoje (pastaroji 1937 m. buvo perkelta į stačiatikių kapinių teritoriją), Mergaičių gimnazijoje, Berniukų gimnazijoje, Chaimo Frenkelio viloje (dab. Vilniaus g. 74), prie Evangelikų liuteronų bažnyčios (buv. Kirkė), Mokytojų seminarijoje, kai kuriose miesto gatvėse. Tarpukariu medžių buvo pasodinta Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriuje, prie Šiaulių miesto savivaldybės Tilžės gatvės šaligatvyje ir skverelyje, kai kuriose miesto gatvėse.

Atviruke, išleistame 1925–1927 m., matosi senasis Šiaulių miesto parkas (buv. grafų Zubovų parkas) ir pavėsinė, kurioje per miesto šventes grodavo muzikantai. Tarpukariu, apie 1937 m. Šiauliuose veikė „FLORA“ – M. Sielskio vaisinių ir dekoratyvinių medžių ir krūmų daigynai. Sėklų ir sodininkavimo įrankių prekyba. Ji buvo išleidusi atviruką, kuriame pavaizduotas medis, (Senieji Šiauliai atvirukuose, 1902-1944  2006,  32, 36, 48, 57, 58, 61, 69, 70, 74, 81, 110, 259,  295, 300, 301, 304, 310, 313, 330, 354).

Nemažai istorinių ir įžymių medžių Šiauliuose yra pavaizduoti  fotografijose ir piešiniuose.   

Šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus mėgiama kūrybos tema be senosios Šiaulių architektūros buvo medžiai. Jo darbuose gausu kūrinių, kuriuose pavaizduoti įvairūs medžiai: ąžuolai, pušys, kiparisai ir kt. Šie medžiai piešti skirtingais metų laikais Šiauliuose ir apylinkėse, Bubiuose, Kuršėnuose, Padubysyje, Pašiaušėje ir kt.

Bene pirmasis išlikęs dailininko Bagdonavičiaus kūrinys, skirtas medžiams, buvo piešinys pavadintas „Medžiai“ (1919). Tais pačiais metais sukurtas kitas piešinys „Kiparisai“ (1919). Vėlesniuose Bagdonavičiaus darbuose taip pat gausu siužetų su Šiauliuose ir kitose vietovėse augusiais medžiais: „Peizažas su medžiais“ (1920), „Miškas“ (1921), „Sodas žiemą“ (1922), „Varna medyje“ (1922), „Peizažas su trimis pušimis“ (1922), „Medis ir tvora prie Kuršėnų stoties“ (1922), „Medžiai dangaus fone“ (1922), „Beržai“ (1923), „Parke“ (1923), „Pušis tarp Salduvės piliakalnio ir Žuvininkų kaimo“ (1923), „Medžiai prie Kuršėnų“ (1924), „Keturios pušys Padubysyje“ (1924), „Alėja Pašiaušėje“ (1924), „Šiauliai. Miesto parke“ (1925), „Apsnigtas medis“ (1925), „Trys medžiai“ (1926), „Seni medžiai“ (1927), „Medžiai“ (1928), „Medžiai Bubiuose“ (1928), „Medžiai pievoje“ (1935), „Medžiai“ (1935), „Miške“ (1940), „Senos vyšnios“ (1963), „Peizažas su eglaitėmis“, „Dionizo Poškos Baubliai“. Pastarojo paveikslo antroje pusėje yra toks G. Bagdonavičiaus užrašas: „Paveikslas. BAUBLYS prie Skaudvilės Bijotose yra taip pavadintas Dionizo POŠKOS 1811 mt. piemenims padegus senąjį ąžuolą Vyšnių kalne 1812 m. kovo mėn. Poška įsakė jį nukirsti, ką ir padarė 10 žmonių per parą. Ąžuolas turėjo 740 matomų sluoksnių (t. y. apie 1000 metų amžiaus. Iš jo buvo iškirsti 3 Baubliai, du 2,5 m. ir vienas 1 m storumo. Poška juose įrengė senienų muziejų (ginklų, portretų) ir antrašte (viename durų viduje alyv. Dažais ir labai gražiu šriftu (…) telpa 12 žmonių (sėdinčių). Užrašai Baublyje: Čion kit kartą Pagonis piovė ožka, o dabar gyvena Dionizas Pošką ,..> Mano ąžuole brangusis. Jei po stogu lietus ne šlapins, tai dar pastovėsim kelis šimtus metų. Lankė ir aprašinėjo jį Adomas Mickevičius ir daug įvairių įžymių asmenų nuo 1823 metų“ (Duomenys apie Bagdonavičiaus kūrinius, kuriuose pavaizduoti Šiauliuose ir apylinkėse augantys įvairūs medžiai, paimti iš leidinio „Gerardas Bagdonavičius. Tapyba / Grafika / Dizainas / Fotografija“, susidedančio iš albumo ir katalogo (skaitmeninėje laikmenoje) (Bagdonavičius 2011, 82, 83, 109, 128, 145) .

Ištikimas medžio temai buvo ir šiaulietis dailininkas Antanas Krištopaitis (1921–2011). Jis daug metų keliavo po Lietuvą, be dėmesio nepalikdamas nei vieno įdomesnio ąžuolo ar kitokio medžio. Krištopaitis sukūrė gausybę akvarelių, piešinių, kuriuose pavaizduoti ąžuolai ir kiti Lietuvos medžiai. Taip susiklostė didžiulis akvarelių ciklas „Ąžuolai – istorijos ir gamtos paminklai“. Prieš kelerius metus buvo išleistas albumas „Lietuvos medžiai Antano Krištopaičio akvarelėse“ (150 akvarelių). Šiose akvarelėse A. Krištopaitis įprasmino savo gyvenimą gimtinės, jos gamtovaizdžio ir pagrindinio jo elemento – medžio – vaizdais. Ir žmogus, ir medis turi savo gyvenimą: jie gimsta, auga draskomi vėtrų, kenčia sausrą ir šalčius, kol galų gale nudžiūsta ar nulaužiami ar nukertami. A. Krištopaitis tapatina save su medžiu, jo simboliu tarsi atskleidžia savojo likimo slenksčius ir vingius (Rimkus, 1999, 35).

Šiaulietės dailininkės B. Kasperavičienės kūryboje taip pat yra nemažai piešinių, kuriuose pavaizduoti įvairūs medžiai.

G. Bagdonavičius taip pat mėgo fotografuoti medžius. Jo nuotraukose tarpukario ir pokario miesto parkas ir medžiai Šiauliuose. Giedrius Baranauskas, Antanas Dilys, Ričardas Dailidė, Aleksandras Ostašenkovas, Algirdas Musneckis, Jonas Nekrašius ir kiti Šiaulių fotografai yra užfiksavę mieste augančius istorinius medžius ir senuosius parkus, ąžuolų sodinimą Šiauliuose. Pastaruoju metu medžio temą yra pamėgusi šiaulietė fotomėgėja Birutė Musneckienė. Ji jau keletą metų fotografuoja įvairių rūšių Lietuvos medžius Šiauliuose ir krašte. 2011 m. gegužės 12 d. ŠU Humanitarinio fakulteto Antrojo aukšto galerijoje (P. Višinskio g. 38, Šiauliuose) buvo surengta B. Musneckienės fotografijų paroda „Medžiai“, kurioje eksponuota nemažai nuotraukų su Šiaulių mieste ir apylinkėse augančių įdomių medžių vaizdais.

Medelių sodinimas Šiauliuose tarpukariu
1922 m. Joniškio plentas (dabartinė Tilžės g.) miesto valdybos pastangomis buvo apsodintas kleveliais, kurie prigijo ir puikiai sužaliavo.

1924 m. gegužės 1 d. Šiauliuose, tuometinės Turgaus aikštės centre (dabartinėje Prisikėlimo aikštėje), dalyvaujant miesto visuomenei, moksleiviams, įvyko „Vilniaus medžio“ sodinimo iškilmės. Jų metu aušrininkai dr. Jonas Šliūpas ir rašytojas Juozas Miliauskas-Miglovara ir burmistras pasodino Vilniaus medį – ąžuolą. Šiam įvykiui atminti ši aikštė Šiauliuose dar buvo vadinama „Vilniaus ąžuolo“ aikštė.

1926 m. kai kurios Šiaulių gatvės buvo apsodintos medžiais, įrengti 4 skverai ir sutvarkytas miesto parkas.
1926 m. spalio 3 d. švenčiant Šiaulių berniukų gimnazijos įkūrimo 75-metį buvo pasodintas ąžuoliukas gimnazijos kieme. Jį sodino buvę gimnazijos auklėtiniai advokatas Mykolas Cimkauskis (1881 m. laidos) ir Juozas Koreva (1881 m. laidos). Šis ąžuolas neišliko.

Ąžuolų alėja prie dabartinio Šiaulių rajono savivaldybės pastato buvo sodinta apie 1927 metus, pastačius tuometinį Šiaulių apskrities valdybos pastatą. Medelius sodino Šiaulių berniukų gimnazijos mokiniai.     

1928 m. Šiauliuose įvyko pirmoji medelių sodinimo šventė. Dažniausiai medelius sodindavo vyresnieji moksleiviai – gimnazistai. 1928 m. jų pasodinta beržų alėja auga ir šiandien Sukilėlių gatvėje (gaila ne visi beržai išliko). Salduvės pušynėlį taip pat tarpukariu sodino Šiaulių gimnazistai. 1928 m. Šiauliuose prie statomos mokyklos ir gatvėse pasodintos 107 liepos.

1930 m. gegužės 5 d. Šiaulių miesto mokyklos moksleiviai prie naujai statomos mokyklos pasodino per  40 medelių. Be to, miesto centre buvo iškilmingai pasodintas Vytauto Didžiojo medis  (Medelių   sodinimo šventė, 1930, 2).

1930 m. rinkos aikštė Šiauliuose buvo vadinama „Vilniaus ąžuolo“ aikšte.

1933 m. Šiaulių miesto savivaldybė išrašė iš Vokietijos 100 ąžuoliukų, kuriuos pasodino miesto sode (100 galvų, 100 ąžuolų, 1933, 3).

1933 m. Lietuvoje lankėsi tarptautinės skautų organizacijos ir to judėjimo įkūrėjas generolas Robertas Baden-Pawelis (Baden-Powell). Šiai viešnagei įamžinti buvo pasodintas ąžuoliukas Sukilėlių kalnelyje, kuris ir dabar tebeauga dešinėje paminklo pusėje.

Kitas ąžuolas Sukilėlių kalnelyje, esantis šio paminklo kairėje, taip pat nepaprastas. Jį pasodino čia apsilankęs filosofas ir rašytojas Vydūnas (Puronas, 2007, 39).

1934 m. gegužės 6 d. „Jaunosios Lietuvos“ Šiaulių skyriaus iniciatyva miesto parke įvyko iškilmingas Tautos vado Antano Smetonos ąžuolo sodinimas. Jo sodinime aktyviai dalyvavo įvairių Šiaulių miesto visuomeninių draugijų ir organizacijų atstovai, šauliai, skautai, mokytojai ir moksleiviai. Įvairių organizacijų vadai ir visuomenės atstovai pasirašė šio medelio sodinimo aktą  (Tautos vado medis pasodintas, 1934, 1).

Į viršų