Karalienė Morta buvo ne tik iškili, įžvalgi asmenybė, karaliaus Mindaugo žmona ir jo patarėja. Jai rūpėjo ne tik valstybės padėtis, bet ir valstybės ateitis. Ji rūpinosi švietimu, mokslu, menu.

Tik štai nepriklausomoje Lietuvoje, panašu, buvo etapas, kai ši svarbi istorinė asmenybė lyg ir grimzdo užmarštin. Tačiau kilnios misijos ėmėsi Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos nariai, kurie įsteigė jos vardo premiją talentingiausiems ir darbščiausiems vaikams. Taip atgijo pirmosios ir vienintelės Lietuvos Karalienės Mortos atminimas. Tačiau tai ne viskas. Lietuvos kultūros fondo pirmininkas, Karalienės Mortos atminimo programos ir premijos idėjos autorius Hubertas Smilgys sako, kad premija – tai istorija padedanti ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai.

Įžymioji Morta Mindaugienė
Praktiškai „susibūrusios Lietuvos“ didžioji pergalė 1236 m. Saulės-Šiaulių mūšyje, kaip teigia šaltiniai, stiprino „Mindaugo valstybės“ pamatus. Šalia karaliaus Mindaugo iškyla jo žmona karalienė Morta. Šaltiniuose, kuriuose kalbama apie tolimesnius tarptautinius pietryčių įvykius, būtent ir figūruoja „Mindaugo Lietuva“. Dėl to nuo šių pergalės metų sąlygiškai skaičiuojamas ir Mindaugo valdymas.Įžymioji Morta Mindaugienė

Praktiškai „susibūrusios Lietuvos“ didžioji pergalė 1236 m. Saulės-Šiaulių mūšyje, kaip teigia šaltiniai, stiprino „Mindaugo valstybės“ pamatus. Šalia karaliaus Mindaugo iškyla jo žmona karalienė Morta. Šaltiniuose, kuriuose kalbama apie tolimesnius tarptautinius pietryčių įvykius, būtent ir figūruoja „Mindaugo Lietuva“. Dėl to nuo šių pergalės metų sąlygiškai skaičiuojamas ir Mindaugo valdymas.

Karalienė Morta buvo reikšminga asmenybė, kai Lietuvos karalystė plačiai įžengė į oficialiųjų Europos valstybių gretas ir kartu kovojo prieš agresyviąsias imperines jėgas už šalies ir tautos egzistenciją.

„Ji yra viena žymiausių ne tik Lietuvos, bet ir apskritai baltų istorijos moterų, atspindinčių to meto moters vaidmenį baltų Lietuvos visuomenėje nuo seniausių laikų iki jau Lietuvos statutų – teisinių  XVI a. dokumentų, kai moteris ypač gerbiama“, – sako istorikas R. Batūra.

Kaip teigia istorikas, anksčiausios užuominos apie įžymiąją moterį kalba apie Pajautą – kunigaikštienę ir šventąją senovės lietuvių dvasioje. Ji laikoma Kernavės-Žaslių regiono įžymia valdove, ankstyvųjų legendinių Lietuvos valdovų motina, tad toks sugretinimas reiškia, kad ji, matyt, susilaukusi didelės pagarbos iš visuomenės. „O vienas iš pilkapių, unikalus Lietuvos mastu, yra prie Žaslių, Lietuvos istorinėje tradicijoje vadinamas Pajautos kapu. Tad turime dar ne visiškai ištirtą, nuostabų dalyką iš senųjų metraščių ir konkretų paminklą, kuris – dar netyrinėtas kapas“, – sako R. Batūra.

Taip pat žymi tautos istorijoje yra Palangos Birutė, kuri buvo taip pat gerbiama – ne veltui yra Birutės kalnas, arba kaip dievaitė ji vadinama šventąja Birute – ta tradicija išliko iki XIX a. Kęstučio ir Birutės sūnus Vytautas – didžiulių nuopelnų pasiekęs įžymus Lietuvos valdovas.

Kaip sako istorikas R. Batūra, karalienė Morta taip pat iškyla sunkiu 250 metų karo su Livonijos ordinu laikotarpiu, kai priešas buvo įsiveržęs į Lietuvos valstybės centrą 1250 m. Įsiveržė jis pro Nalšios žemę į Lietuvą, kai „karalius pily buvo“ – tą fiksuoja eiliuota Livonijos kronika. Neabejotinai tai Vilniaus pilis, Vilniaus valdovų rūmai. Nors priešas pasitraukė, tais pačiais metais puola Žemaitijoje. Mindaugas ieško išeities, politinio sprendimo... Štai čia ir iškyla karalienė Morta. „Mindaugas karalius, kaip to meto šaltinis kalba, viešpataudamas Lietuvoje, kvietė Livonijos magistrą su delegacija atvykti pas jį į Lietuvą, suprantama, į Vilnių. Magistras atvyksta. Livonijos eiliuotoje kronikoje rašoma, kad svečias buvo priimtas, t. y. „pasitiktas Mindaugo ir karalienės Mortos“, – cituoja R. Batūra.

Trumpas paminėjimas, bet jis liudija, kad dar iki krikšto ir karūnacijos Mindaugo žmona vaidino svarbų vaidmenį valdovo dvare. „Yra daugiau panašių ir labai svarbių fragmentų apie tolimesnius santykius su ordinu, Mindaugo žmones. Morta buvo svarbus asmuo šalia Mindaugo tolimesnėse derybose, kada susitarus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, karalius Mindaugas ir jo žmona krikštijosi ir buvo karūnuota. Labai aiškus faktas, kad iš kilmingųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai buvo pagamintos karūnos. Ir kad abu iškilmingai buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene“, – teigia R. Batūra.

Mortos svarbą Mindaugo dvare liudija vizitas, kai atsistatydinęs Livonijos magistras Andrius Štirietis vyko į Vokietiją. Į Lietuvą jis keliavo būtent „pas Mindaugą ir karalienę Mortą“.

Ji pataria Mindaugui stoti į kovą po trumpų taikių santykių prieš ordiną. Taigi tokie fragmentai labai svarbūs nustatant Mindaugo žmonos vaidmenį šalia valdovo, netgi sprendžiant svarbius valstybinius reikalus.

Tačiau iš vėlesnių nekonkrečių užuominų apie Bulevičius-Bulius, Vismantus (tuo pačiu ir Mortą) XIII a. apie jų ryšį su Šiauliais kalbėti aiškaus ir patikimo pagrindo nėra.

„1236 m. pergalė prieš Kalavijuočių ordiną ir ordino agresyviuosius tarptautinius rėmėjus prie išėjimo iš Lietuvos – iš Šiaulių žemės ordino išvijimas ir sutriuškinimas labai sustiprino Mindaugo valstybės pamatus. Valstybės tolimesnėje raidoje ir turime tuos autentiškus duomenis apie didžiąją Lietuvos moterį – karalienę Mortą Mindaugienę, Vilniaus pilies rūmų šeimininkę, diplomatę, kartais – ir valdovo Mindaugo patarėją“, – dėsto istorikas R. Batūra. Jis tarsi sieja Šiaulių pergalę ir Mortos vaidmenį Lietuvos valstybėje.

„Labai įdomus yra vėlesnės Lietuvos istorinės tradicijos siejimas Mindaugo ir jo žmonos Mortos su pietinės Latgalos Agluonos vietove, kuri yra į šiaurės rytus nuo Daugpilio. Vėlyvi šaltiniai byloja apie įvykius ten, susijusius su Mindaugu ir Morta. Jų atminimui atidengtas net paminklas. Taigi Lietuvos karalienės Mortos atminimą puoselėja lietuviai ir broliai latviai. Taip pat ir jaunieji šio vardo premijos laureatai, kuriems Lietuvos kultūros fondas Šiaulių miesto tarybos iniciatyva nuo 1993 m. įsteigė premiją Šiaulių krašto vaikams, o nuo 2003 m. – visos Lietuvos vaikams meno kūrėjams, talentingiems vaikams. Ši premija skatina juos dirbti Lietuvos labui taip, kaip Mindaugo epochos vyrai ir moterys dirbo Lietuvai“, – sako R. Batūra.

Šiaulių krašto premija tapo Lietuvos premija
1993 m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos iniciatyva įsteigta ir kasmet liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo-Valstybės dieną arba jos išvakarėse iškilmingai buvo įteikiama Lietuvos Karalienės Mortos premija darbščiausiems, kūrybingiausiems ir talentingiausiems Šiaulių krašto vaikams iki 16 metų. 2003 m. švenčiant Valstybės 750-mečio jubiliejų ji tapo Lietuvos premija. Nuo tada į ją gali pretenduoti visos šalies vaikai. Jaunieji talentai šia premija įvertinami už pasiekimus dailės, muzikos, teatro, literatūros ir kitose meno srityse. Visi jie yra daugelio svarbiausių tarptautinių ir šalies konkursų laureatai, įvairiausių festivalių ir svarbių kultūros renginių dalyviai.

Lietuvos kultūros fondo pirmininkas, Karalienės Mortos atminimo programos ir premijos idėjos autorius Hubertas Smilgys sako, kad per 23 metus nuo premijos įsteigimo inauguruota daugiau nei 70 laureatų ir dar 40 diplomantų. Vieni iš jų gyvena Lietuvoje, kiti savo tikslų siekia užsienyje. „Jie garsina Karalienės Morto vardą ir mūsų istoriją. O juos tarytum palaiko Karalienės Mortos vardas“, – teigia H. Smilgys.

Atrenkant būsimuosius laureatus darbas, pasirodo, nėra menkas – reikia parengti konkursą, numatyti komisijos darbą, sutvarkyti dokumentus, parūpinti regalijas, suorganizuoti apdovanojimo iškilmes ir t. t. Atsakomybė didelė. Tuo labiau, kad įpareigoja karališkasis vardas – bet kaip to padaryti negali. Dabar Karalienės Mortos atminimo programos ir premijos idėjos autorius svarsto apie galimybes, jog premija taptų europinio lygio.

„Labai gavosi gražus sutapimas: kai įsikūrė Lietuvos kultūros fondo padalinys, pirmuosiuose susirinkimuose pradėjome svarstyti, kas galėtų būti tokio esmingo, ne šiaip vienkartinis dalykas. Viena, nutarėme, kad Saulės mūšis yra per mažai įprasmintas ir įamžintas. Juk šis mūšis buvo vienas labiausiai lemiamų veiksmų, kad susikurtų valstybė. Tada pradėjo formuotis nauja Europos valstybė Lietuva ir po dešimties metų buvo inauguruotas karalius Mindaugas ir karalienė Morta. Bet apie karalienę Mortą visuomenė žinojo mažai“, – sako H. Smilgys.

Pasirodo, anuomet žmonės ne visai žinojo arba net visiškai nenutuokdavo, kas gi ta Morta.

O kai kas iškilią istorinę asmenybę sutapatino su moterimi iš gerai žinomos dainos... Be to, ir pats vardas kai kam negražiai skambėjo, tik dabar jis vertinamas visai kitaip.

Karalienės Mortos premija – paskata siekti kilnių tikslų
Paminklas, skirtas Karaliui Mindaugui, kuris dabar stovi prie Lietuvos nacionalinio muziejaus, vaizduoja tik vieną valdovą, dėl to labai gaila H. Smilgiui. Juk abu valdovai buvo karūnuoti vienu metu, abu buvo šeima.
Bet verčiau grįžkime prie to, ką jauniesiems talentams suteikia Karalienės Mortos vardo premija.

„Išėjo lyg formulė, kad karalienės Mortos vardas padeda tobulėti, dar labiau siekti tikslo ir palaiko tuos vaikus, kurie yra kūrybingiausi, darbščiausi, talentingiausi – būtinos šios trys savybės, kurios turi harmoningai derėti“, – sako H. Smilgys.

Karalienės Mortos vardo premija didžiuojamasi visą gyvenimą, žinia apie šį garbingą apdovanojimą perduodama netgi vaikų vaikams, kad štai premijos laureatu jų senelis ar močiutė.

„Važinėdami po mažus Lietuvos kaimelius ar didelius miestus, kažkur koncertuodami pasaulyje šie vaikai garsina Lietuvos istoriją. Graži ir harmoninga jungtis – istorija padeda dabarčiai ir netgi ateičiai“, – mano H. Smilgys.

Netikėtai kalbėdamas apie premijos svarbą H. Smilgys prisimena 2004-ųjų metų premijos laureatę Eveliną Večkytę iš Merkinės. „Ji, berods, būdama pirmoje klasėje nutapė savo draugės portretą. Portretą išsiuntę į Tokiją, į Japonijoje vykusį konkursą ir laimėjo Grand prix. Savo draugę ji nupiešė tarp daugybės gėlių. Kai ji atėjo pasiimti Karalienės Mortos premijos, jos akyse spindėjo visas pasaulis – tiek grožio ir gėrio buvo šioje mergaitėje. Suprantate, premija apdovanotas vaikas tampa kaip savas Lietuvai, ir savam kraštui, ir mums asmeniškai. Tai yra didžiausias Lietuvos turtas – augantys žmonės, kurie tikrai perduos meilę ir pagarbą mūsų istorijai – šituo esame absoliučiai garantuoti“, – tikina H. Smilgys.2016 06 03 33

Karalienės Mortos premijos laureatė Augustė Emilija Janonytė Trakų pilies menėje per karališkojo apdovanojimo iškilmes
H. Smilgio asmeninio archyvo nuotr.

2016 06 03 31

Karalienės Mortos premijos regalijos. Odinis diplomas ir originalus odinis medalis. Dail. Gražina Šimoliūnienė ir Liucija Čiutienė.
H. Smilgio asmeninio archyvo nuotr.

2016 06 03 32

Vėliau įsijungė Juozo Kalinausko bronziniai medaliai – apdovanojimai laureatus mokusiems  pedagogams, taip pat premijos diplomantams.
H. Smilgio asmeninio archyvo nuotr.

Į viršų