XIX a. šeštajame dešimtmetyje – XX a. pr. Šiauliuose veikė valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekos ir skaityklos, taip pat asmeninės arba privačios bibliotekos. Jos buvo viešos ir uždaros. Pirmosios valstybinės ir visuomeninių draugijų ir organizacijų viešos bibliotekos Šiauliuose buvo įkurtos XIX a. šeštajame dešimtmetyje. Prieš 165 metus Šiauliuose įkurta pirmoji valstybinė biblioteka Šiaulių berniukų gimnazijoje, o prieš 155 metus mieste pradėjo veikti pirmoji viešoji visuomeninė biblioteka, viena iš pirmųjų tokio pobūdžio bibliotekų Lietuvoje.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje, Šiauliuose pradėjo kurtis lietuviškos valstybinės ir visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekos ir skaityklos. Iš pradžių tai buvo nedidelės ir mažą knygų fondą turinčios bibliotekos. Jos pagal tuo metu įprastą pavadinimą vadinosi knygynais.

Tarpukariu bene pirmoji viešoji visuomeninė biblioteka Šiauliuose įkurta 1918 m. „Skalsos“ valgyklos patalpose. S. Grybo pakviestas, šios bibliotekos vedėju dirbo Stasys Brašiškis (1896-1989).

1920 m. Šiauliuose prie Mokytojų sąjungos knygyno sandėlio buvo įsteigta mokytojų biblioteka ir skaitykla. Mokytojų sąjungos Šiaulių skyrius Dvaro g. 24, apskrities valdybos patalpose atidarė knygyną sandėlį, prie kurio ir veikė mokytojų biblioteka ir skaitykla.

Šiaulių apskrities Mokytojų sąjungos skyriaus valdyba gavo iš Klemenso Skabeikos (1884–1951) pedagoginių raštų knygyną, kuris buvo paliktas Šiauliuose ir karo metu buvo išnešiotas. Norėdama sugrąžinti knygas Mokytojų sąjungos valdyba kreipėsi į visuomenę su prašymu pas ką randasi knygų su K. Skabeikos parašu ir antspaudu, grąžinti jas Mokytojų sąjungos Šiaulių skyriui. Savo ruožtu Mokytojų sąjungos valdyba padėkojo K. Skabeikai už knygų auką1.
Šiaulių centralinis knygynas (viešoji biblioteka, 1920–1940 m.). 1920 m. kovo mėn. miesto inteligentų ir visuomenės iniciatyva sudaryta Šiaulių knygyno ir muziejaus komisija, kuri turėjo rūpintis bibliotekos ir muziejaus  steigimo reikalais. Ją sudarė K. Bielinis, P. Bugailiškis, kun. J. Jasinkas (Jasienskis), J. Fledžinskis, S. Lukauskis, A. Povylius, K. Šalkauskis, K. Venclauskis. Komisija pradėjo rinkti knygas iš apleistų dvarų, kreipėsi į Šiaulių visuomenę, prašydama aukoti knygas, eksponatus ir istorinę medžiagą. Šios komisijos surinktas knygas perėmė Šiaulių apskrities savivaldybė.
Centriniam valstybiniam knygynui nutarus steigti savo skyrius periferijose, tokį pageidavimą (po Marijampolės) pareiškė ir Šiaulių visuomenė. 1920 m. liepos 19 d. įsakyme apie Centralinio valstybinio knygyno papildymą nurodoma, kad šis knygynas steigia savo skyrius, kurie vadinami vietos centraliniais knygynais, pvz. Šiaulių centralinis knygynas2.

1920 m. Šiaulių apskrities savivaldybė įsteigė Centrinį knygyną (biblioteką). Jis buvo įkurdintas Apygardos teismo rūmuose. Šio knygyno knygų fondą sudarė savivaldybės ir kai kurių asmenų pastangomis suvežti apleistų bibliotekų likučiai. Pirmuoju šios bibliotekos vedėju buvo paskirtas apskrities savivaldybės tarnautojas Jonas Januškis (1900–1963). Jis nuo 1917 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurią baigė 1921 m. J. Januškis Šiaulių viešajai bibliotekai vadovavo 1920–1921 m. 1921–1925 metais jis mokėsi Leipcigo ekonomikos universitete. Sėkmingai baigęs Leipcigo universitetą, sugrįžo į Lietuvą. 1925–1926 m. dirbo Šiaulių kooperatyvų sąjungoje. 1926 m. buvo laikraščio „Darbininkų balso“ redaktorius Šiauliuose. 1926 m. išrinktas į III Seimą. Po to dirbo Kaune, Latvijoje, 1941 m. išvyko į JAV. Bendradarbiavo JAV išeivijos lietuvių spaudoje. Mirė 1963 m. liepos 1 d. Bostone, JAV.

1921 m., J. Januškiui išvykus į Steigiamąjį Seimą atstovu, 1921 m. liepos 1 d. šios bibliotekos vedėja tapo O. Gruzdytė-Bugailiškienė (1881–1970). 1921 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apskrities valdyba savo įsteigtą knygyną perleido Švietimo ministerijai. Šitaip buvo sukurta biblioteka ir pavadinta centraliniu knygynu (vėliau – valstybinė viešoji biblioteka). Patalpomis, kuru, elektra ir ūkio išlaidomis rūpintis palikta Šiaulių miesto valdybai. Šio knygyno vedėja paskirta O. Bugailiškienė dirbo iki 1932 m., nuo 1932 m. šios bibliotekos vedėja dirbo V. Staškevičienė, o nuo 1940 m. – O. Lukauskaitė-Poškienė.

1921 m. šios bibliotekos darbuotojai surinko vertingų lituanistikos spaudinių, sukaupė lietuviškos periodikos („Aušra“, „Varpas“ ir kt.). Tais metais biblioteka turėjo 931 tomą registruotų knygų, daugiausia iš Žagarės grafo J. Naryškino rūmuose ir A. Moro iš Daubiškių dvare (Viekšnių vls.) buvusių bibliotekų. 1921 m. antroje pusėje daug knygų atgabenta iš Platelių-Oginskio bibliotekos, taip pat iš Kretingos ir Palangos stačiatikių cerkvių. Iš Verdulių atgabenta Račkauskio bibliotekos knygų, kurių didesnioji dalis buvo rusų bei lenkų kalbomis. Žymesni knygų rinkiniai buvo aptikti Žemaitijos rajonų dvaruose – Joniškyje, Pluščiuose, Gruzdžiuose, Kelmėje, Kražiuose. Šiaulių Centralinės bibliotekos fondą papildė vyskupo M. Valančiaus keletas šimtų knygų su to laikotarpio įrištais laikraščių komplektais.  P. Bugailiškio duomenimis, Šiaulių centralinės bibliotekos fondą papildė ir vyskupo J. H. Gintilos knygos su jo ekslibrisais, taip pat kunigo A. Juozapavičiaus knygos iš Varnių, G. Narutavičiaus knygos iš Brėvikių – Telšių apskrities. Į Šiaulius buvo atgabenta Bozo (Stolypino žento) turtinga prancūzų, anglų ir rusų senovės knygų biblioteka. Ši biblioteka buvo išparduota dalimis Rygoje, dalimis Mažeikių apskrityje3. Apie 300 knygų buvo nupirkta; nemažą jų dalį sudarė literatūra kooperacijos klausimu. 1921 m. gruodžio mėnesį šio Centralinio knygyno fondams papildyti buvo organizuotos rinkliavos ir surinkta daugiau kaip 300 knygų ir nemažai pinigų.

Šiauliuose leistas laikraštis „Sietynas“ apie Šiauliuose įsteigtą valstybinį centralinį knygyną 1921 m. spalio 1 d. rašė: „Valstybinis centralinis knygynas turi nuolatinių knygų ėmėjų – 85 žmonės, jo skaityklą lanko kasdien iki 20–25 žmonių. Knygyne yra jau daugiau nei 1000 sutvarkytų ir išduodamų skaitymui knygų įvairiomis kalbomis (lietuvių, lenkų, rusų, prancūzų ir kt.) ir apie 3000 dar nesutvarkytų. Skaitykloje gaunama apie 12 įvairių laikraščių. Knygyno butas tuo tarpu Apskrities savivaldybės namuose, tikimasi pereiti į nuolatinį butą miesto centre (Kuršėnų gatvėje)“ 4.
1921 m. lapkričio 5 d.  valstybinis centralinis knygynas iš Dvaro gatvės vieno kambariuko Zubovo pastate persikėlė į senosios gimnazijos pastatą Vilniaus gatvėje Šiauliuose, kur jai skirti du kambariai bibliotekai ir vienas kambarys skaityklai. 1921 m. gruodžio 11 ir 18 dienomis Šiaulių Centralinis knygynas surengė knygų  rinkliavas, kurių metu surinktos 306 knygos, bei pinigais gauta 10.850 auksinų5. 1922 m. Šiaulių valstybės centralinio knygyno fonde Kuršėnų g. 30 buvo 6251 įregistruota knyga (skaitytojų 494). Per tuos metus biblioteką aplankė 23 332 žmonės, vidutiniškai 81 per dieną. Šis knygynas siekdamas papildyti savo fondus skelbėsi, kad renka ir perka knygas visomis kalbomis ir lietuvių laikraščių komplektus (senesnių metų).

1923 m. Šiaulių valstybinis centralinis  knygynas ir skaitykla glaudėsi Kuršėnų gatvėje. Čia buvo labai ankštos patalpos, trūko vietos knygoms ir skaitytojams. To meto laikraštis „Šiaulių naujienos“ apie šią kultūros įstaigą rašė: „Švietimo ministerijos name, Kuršėnų gatvėje yra Šiaulių miesto viešasis knygynas. Jame  randasi apie 20.000 įdomių ir brangių knygų. Didžiuma jų rusų kalba rašytos, lietuviškų yra 1200 tomų, toliau seka prancūzų, vokiečių, italų ir kitomis kalbomis knygos. Gaila, kad knygynas neturi užtektinai vietos. Dauguma knygų suverstos kampuose ant grindų pelėja neturėdamos vietos. Knygyno skaityklos kambarėlis mažutėlis su vienu stalu ir 5 kėdėmis. Daugumas skaityklos lankytojų yra gimnazistai, kuriems prisieina dažniausiai statiems knygas skaityti. Geistina, kad Š. M. (Švietimo ministerija – J. N.) pasirūpintų ne tik knygynui butą padidinti, bet ir Šiaulių muziejui surastų butą. Tame name galėtų tilpti abidvi minėtos įstaigos, tik reikėtų jas paliuosuoti nuo privatinių įstaigų“6.

1926 m. Šiaulių valstybinis centralinis knygynas įsikūrė 6 kambariuose Vilniaus g. 144. Tuo metu Šiauliuose gyvenęs ir ne kartą šioje bibliotekoje lankęsis Algirdas Julius Greimas (1917–1992), vėliau tapęs žymiu lietuvių semiotiku, eseistu ir kritiku, savo prisiminimuose rašė, kad buvo nuolatinis skaitytojas, bibliotekoje buvo nemažai iš anglų į lietuvių kalbą išverstų knygų, visi M. Tveno veikalai ir kt.

Šiaulių valstybiniame knygyne 1925 m. buvo 15 053 m. knygų (skaitytojų 487), 1926 m. pabaigoje buvo 15 915 tomų (656), o 1928 m. pradžioje 17 177 knygų. Per 1927 m. gauta 1265 knygos. 1926 m. šiame knygyne (bibliotekoje) buvo užsiregistravę 656 skaitytojai7. Jų perskaitytų knygų skaičius per tą patį laikotarpį sudarė: 1926 m. – 18 241 tomas, o iki 1927 m. pabaigos skaitytojams buvo išduota 19 865 tomai. Per 1927 m. buvo perskaityta 1624 tomais daugiau.
Valstybės centrinio knygyno Šiaulių skyrius, kurio veikla buvo vertinama kaip pavyzdinga, 1930 m. savo fonduose turėjo daugiau kaip 21.190 knygų, tarp kurių buvo nemažai pažangaus turinio leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. 1931 m. Valstybės centralinio knygyno Šiaulių skyriuje apsilankė 11007 skaitytojai, o 1932 m. čia pabuvojo 8710 lankytojų, vidutiniškai kiekvienai dienai po 25 žmones8. 1932 m. šioje bibliotekoje buvo 23 666 tomai knygų, 939 skaitytojai perskaitė 28.839 knygų. Kasdien vidutiniškai bibliotekoje apsilankė 163 skaitytojai.

1932 m. Kaune atskiru leidiniu buvo išleista O. Bugailiškienės parengta metinė ataskaita „Centrinio valstybės knygyno (bibliotekos) Šiaulių skyrius 1931 metais“.

Nuo 1933 m. rugpjūčio mėn. O. Bugailiškienė tęsė bibliotekininkės darbą „Lietuvos vaiko“ draugijos Šiaulių skyriaus vaikų skaitykloje.

Pasikeitus Šiaulių miesto valdžiai, tautininkai 1933 m. rugpjūčio 1 d. naują viešosios bibliotekos vedėja paskyrė Viktoriją Staškevičienę (1890–1992), kuri vadovavo šiai bibliotekai iki 1940 m. liepos mėn. Ją pakeitė Ona Lukauskaitė-Poškienė (1906–1983). Šias pareigas O. Lukauskaitė-Poškienė ėjo nuo 1940-10-01 iki 1944 m. liepos mėn.
1934 m. lapkričio 15 d. Valstybinio centralinio knygyno Šiaulių skyrius  (viešoji biblioteka) persikėlė į Lietuvos tautininkų sąjungos Šiaulių apskrities namus Aušros al. 21 a. Čia biblioteka gavo salę skaityklai ir keletą kambarių abonementui ir knygų lentynoms. Naujoje vietoje Šiaulių knygynas-biblioteka skaitytojams knygas pradėjo išdavinėti nuo 1934 m. lapkričio 26 d. 1937 m. gruodžio 31 d. Šiaulių viešojoje valstybinėje bibliotekoje buvo 28.761 knyga, 1939 m. – 30 799 knygos. Buvo ruošiamasi šia bibliotekai statyti atskirus rūmus.

Šio pavadinimo knygynas (biblioteka) knygas ir įvairius dokumentus žymėjo apvaliu rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu su įvairaus dydžio šriftais: VALSTYBĖS CENTR. KNYGYNAS / Šiaulių skyr. Antspaudo apskritimo centre įrėmintas Vyčio ženklas. Dar vienas panašus apvalus rėminančia linija apibrėžtas antspaudas-užrašas: Valstybės Centr. Knygynas Šiaulių skyr. Antspaudo apskritimo centre įrėmintas Vyčio ženklas.Vėliau, pasikeitus šios bibliotekos pavadinimui, buvo naudojamas apvalus rėminančia linija apibrėžtas antspaudas-užrašas: Šiaulių Viešoji valstybinė biblioteka. Šio antspaudo viduje  įkomponuotas Vyčio ženklas. Kitame apskritame rėminančia linija apibrėžtame antspaude yra įrašas: Šiaulių Viešoji Valstybinė Biblioteka.  Taip pat šios bibliotekos knygos buvo žymimos lipdėmis su inventoriniu numeriu ir lentyna žyminčia atitinkama abėcėlės raide.

1921 m. Šiauliuose veikė 5 didesni knygynai (bibliotekos) ir skaityklos.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos „Žiežirba“ Šiaulių skyriaus knygynas (1922–1926). 1922 m. įkurtame Lietuvos Socialdemokratinio jaunimo sąjungos „Žiežirbos“ Šiaulių skyriuje buvo per 50 narių (1924 m.), kurie rūpestingai skaitė knygas ir laikraščius, platino spaudą. Šios sąjungos Šiaulių skyriaus nariai ne tik kaupė knygynui knygas, bet ir mainėsi įvairiais spaudos leidiniais su kitomis Šiauliuose įsikūrusiomis draugijomis. Nedidelį knygynėlį turėjo ir Šiaulių skyriaus Ginkūnų jaunimo kuopa.  „Žiežirbos“ Šiaulių skyriaus knygyno knygos žymėtos apskritu, rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: Lietuvos Soc. Dem. Jaunimo Są-ga „ŽIEŽIRBA“ Šiaulių skyriaus valdyba9.

Pavasarininkų sąjungos Šiaulių skyriaus knygynas (1922–1930). 1922 m. Pavasarininkų sąjunga įsteigė Šiauliuose savo biblioteką, kurioje buvo apie 2 000 knygų. 1930 m. ši biblioteka buvo sukaupusi 3680 tomų knygų. 1930 m. šios bibliotekos knygos buvo perduotos Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios parapijos fondui.

Šiaulių apygardos teismo knygynas-biblioteka (1922–1940). Šiaulių apygardos teismas įsteigtas 1922 m. vasario 22 d. Teismas pradėjo dirbti 1922 m. rugpjūčio 1 d. Dvaro g. 83, vėliau Aušros alėjoje 19. Jis turėjo savo biblioteką, kurioje buvo kaupiama informacinio turinio spaudiniai, teisinė literatūra. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos herbiniu apskritimo formos antspaudu su įrašu: ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS / T. M. Be to, yra išlikę knygų ir oficialių spaudos leidinių10, kuriose sutinkamas stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas trijų eilučių knygos antspaudas su įrašu: Šiaulių Apygardos teismas / KNYGYNO / Invent. kn. eil. Nr. __. Taip pat šio teismo bibliotekos dviejų eilučių knygos antspaudu su įrašu: Invent. kn. įrašyta / eil. Nr. 513 (tokiu numeriu pažymėti Lietuvos teisininkų draugijos  1934 m. išleisti „Teisės“ žurnalai, kurie yra įrišti ir saugomi Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos Senosios periodikos skyriuje).

Šiaulių pašto, telegrafo ir tefono tarnautojų švietimo draugijos „Žinia“ biblioteka ir skaitykla (1923–1940). 1920 m. vasario 16 d. buvo iškilmingai pašventinta Šiaulių pašto-telegrafo įstaigos namai. Jie įsikūrė dviejų aukštų mūro namuose, pačiame miesto centre, Tilžės-Pašto gatvių kampe, prie Rinkos aikštės. 1923 m. liepos mėn. buvo pradėtos rinkti knygos Šiaulių pašto-telegrafo įstaigos bibliotekai. Buvo kreiptasi į visus pašto valdybos tarnautojus aukoti knygų ir lėšų besisteigiančiai bibliotekai. 1923 m. iš viso surinkta 399 knygos. Ši draugija ir biblioteka įkurta 1923 m. gruodžio 29 d. 1923 m. šios draugijos bibliotekos fondo pagrindą sudarė 399 suaukotos ir dalis pirktų knygų. Daugiausia knygų dovanojo pašto tarnautojas V. Gintautas ir Rasteikienė. Be vietinių pašto tarnautojų, knygų šiauliečiams aukojo  Kauno pašto valdininkas Bliumas, Joniškio, Veviržėnų, Pilviškių, Veliuonos, Kražių, Pakruojo ir Šaukėnų pašto tarnautojai. Jau tų pačių metų gale biblioteka turėjo 440 knygų. „Žinios“ bibliotekos knygų fondas kasmet buvo papildomas ir sudarė: 1924 m. – 644, 1925 m. – 1 051, 1926 m. – 1 260, 1927 m. – 1 568 tomai knygų. Iš viso buvo perskaityta: 1923 m. – 218 knygų, 1924 m. – 2 322, 1925 m. – 1 980, 1926 m. – 1 653, 1927 m. – 1 420 knygų. Knygų fondą dauguma sudarė grožinė literatūra. Šiaulių paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ biblioteka kas metai išrašydavo ir gaudavo 20 egz. įvairių laikraščių ir žurnalų. Biblioteką nuo 1923 m. iki 1940 m. pavyzdingai tvarkė draugijos valdybos narys knygininkas Antanas Čepulis. Tai buvo tykus, ramus ir visiems lygiai nuoširdus bibliotekininkas11.

1927 m. balandžio 24 d. Šiaulių pašto įstaigos tarnautojų švietimo draugija „Žinia“ atidarė nuolatinę salę. Ji dar turėjo turtingą  biblioteką (1927 m. joje buvo 1568 tomai, perskaityta 1420 knygų) ir skaityklą, kuriai buvo išrašyta apie 20 įvairiausių laikraščių ir žurnalų12. Ši biblioteka ir skaitykla aptarnaudavo  Šiaulių pašto, telegrafo ir telefono tarnautojus. 1928 m. gruodžio 29 d. minint 10 metų kaip buvo įkurtas Šiaulių paštas, paštininkų švietimo draugijos „Žinios“ biblioteka pavadinta dr. J. Basanavičiaus vardu13.

1929 m. „Žinios“ draugijos bibliotekoje buvo 3 402 tomų, skaitytojų – 81, jie perskaitė 2 538 knygas. 1929 m. „Žinios“ draugija paskyrė bibliotekai (knygoms, laikraščiams, žurnalams ir jiems įrišti) 2 575,35 litų, įgyta naujų knygų 976 tomai, periodinių leidinių prenumeruota – 2 514. 1930 m. bibliotekai naujų knygų įgyta 429 tomai (iš viso buvo 3402 tomai), laikraščių bei žurnalų prenumeruota – 28, skaitytojų buvo 85, jie perskaitė 2 545 tomus15.

1931  m. „Žinios“ draugijos bibliotekoje buvo 3900 tomų knygų (įgyta ir įrišta naujų knygų – 291 tomas, skaitytojų – 74, jie perskaitė 2 712 knygų), 1932 m. – 4 055, 1933 m. – 4 818, 1934 m. vasario mėn. – 5 017, 1935 m. – 5 300, 1936 m. – 6 000, 1937 m. vasarį – 7 000, 1938 m. vasarį – 7 387 tomų knygų (85 skaitytojai perskaitė 2895 tomus knygų), 1940 m. – 7 126 tomų knygų įvairiomis kalbomis, laikraščių ir žurnalų archyvas.

1932 m. „Žinios“ draugija turėjo  103 narius, iš jų 83 pašto tarnautojai naudojosi bibliotekos knygomis ir perskaitė 3 599 knygas. 1933–1934 metais iš 104 draugijos narių per metus perskaitė virš 4000 knygų. Prie „Žinios“ bibliotekos veikianti skaitykla 1931 m. gaudavo 30 laikraščių ir žurnalų, 1932 ir 1933 metais – 33 laikraščius, keletas jų buvo nuperkami ir 1 laikraštis gaunamas nemokamai iš JAV. Be to, 1932 m. įsigyta 363 naujos knygos. „Žinios“ draugija 1934 m. paskyrė bibliotekai 2 500 litų knygoms pirkti ir įrišti. Taigi jau ir taip gausi „Žinios“ biblioteka dar keletu šimtu knygų pagausėjo16. 1933–1934 metais „Žinios“ draugija prenumeravo 38–40 žurnalų ir laikraščių, 1935–1936 m. – 36, 1937 m. – 43, 1938 m. vasarį – 40 laikraščių ir žurnalų17. „Žinios“ draugijos turtinga biblioteka senose pašto patalpose buvo įkurta viename kambaryje su taip vadinama tarnautojams skirta arbatine. 1939 m. rugsėjo mėn. Šiaulių paštui įsikūrus naujuose rūmuose Aušros alėjoje, „Žinios“ draugijos biblioteka ir skaitykla pradžioje įsikūrė šių rūmų rūsyje. Knygos, laikraščiai ir žurnalai „Žinios“ draugijos nariams buvo išduodami  nemokamai, ne draugijos nariai turėjo mokėti po 50 centų per mėnesį. 1940 m. pradžioje Šiaulių paštininkų švietimo draugija „Žinia“ Vilniaus paštininkų šaulių būrio knygynui padovanojo nemažai knygų. „Žinios“ draugijos biblioteka ir skaitykla Šiauliuose veikė iki 1940 m. rugsėjo mėnesio. 1940 m. rugsėjo 19 d. „Žinios“ biblioteką perėmė Ryšių darbuotojų profesinė sąjunga18.

„Žinios“ draugija savo bibliotekos knygas žymėjo dviem knygos antspaudais. Vienas jų – ovalo formos rėminančia linija apibrėžtas knygos antspaudas su trijų eilučių įvairaus dydžio šrifto įrašu: ŠIAULIŲ PAŠTININKŲ / „ŽINIA“ / Inv. ... Nr. / ŠVIETIMO DRAUGIJA. Jo dydis – 50 x 30 mm. Kitas rėminančia linija apibrėžtas stačiakampio formos knygos antspaudas su septynių eilučių įvairaus dydžio šrifto įrašu: ŠIAULIŲ / PAŠTO / Telegr. ir Telef.. Tarn. / Inv. ... Nr. / Švietimo Draugijos / „ŽINIA“ / BIBLIOTEKA. Šio knygos antspaudo dydis – 37 x 45 mm.

Šiaulių pašte buvo įkurtas Vilniui vaduoti sąjungos Šiaulių paštininkų skyrius (pirmininkas K. Kanišauskas), kuris nuo 1935 m. turėjo Vilniaus knygynėlį. Jo knygininku nuo 1937 m. buvo išrinktas J. Varnis.

Žydų bibliotekos ir skaityklos Šiauliuose (1920–1941). Žydų tauta neretai vadinama „knygos tauta“. Šiauliuose veikusios žydų kultūros ir mokslo draugijos leido knygas, rengė paskaitas, parodas, literatūros ir muzikos vakarus, kūrė mokyklas ir sporto klubus, steigė knygynus, bibliotekas ir kaityklas.

Viena pirmųjų žydų bibliotekų Šiauliuose buvo Žydų mokslo mėgėjų draugijos Šiaulių skyriaus biblioteka, įsteigta 1916–1917 m. Tarpukaryje ši biblioteka aptarnavo 150 skaitytojų, kurie mokėjo abonentinį mokestį. Šioje bibliotekoje lankydavosi kairiųjų pažiūrų jaunimas, MOPR'o rėmėjai. Šios draugijos biblioteka ir skaitykla veikė Tilžės g. 127 (1932 m.). Žydų mokslo mėgėjų draugijos Šiaulių skyriaus bibliotekai vadovavo Reizė Helerienė, bibliotekininke, bibliotekininke nuo 1931 iki 1941 m. dirbo Šeinė Rozaitė-Milnerienė (1910-1989). 1938 m. pradžioje ši biblioteka turėjo 1878 knygų vien tik ivrito kalba, iš jų 75 proc. grožinė literatūra, 25 proc. mokslo knygos19.

Žydų biblioteka prie draugijos „Tarbut“ (hebr. kultūra) Šiauliuose veikė nuo 1923 metų. Ją sudarė pačių gyventojų paaukotomis lėšomis įsigytos knygos. 1939 m. sausio 1 d. biblioteka turėjo 2 600 knygų, iš kurių 40 proc. sudarė hebrajų ir 60 proc. ivrito kalbomis išleistos knygos. Biblioteka aptarnavo apie 100 skaitytojų. Šios bibliotekos skaitytojai mokėjo abonentinį mokestį, biblioteką rėmė lėšomis Šiaulių miesto savivaldybė ir žydų draugija „Ezro“20. „Tarbut“ draugijos Šiaulių skyriaus bibliotekos, veikusios Šeduvos gatvėje vedėju dirbo B. Kanas.

Šiaulių skyriaus Žydų kultūrinė draugija „Kultur-lige“ (hebr. – kultūros lyga) steigė mokyklas, knygynus, bibliotekas ir skaityklas, leido leidinius jidiš kalba, organizavo žydų istorijos, meno ir mokslo paskaitas, literatūros ir muzikos vakarus ir kt. Tarpukaryje Žydų kultūrlyga Šiauliuose turėjo uždarą biblioteką, kurioje buvo knygų hebrajų ir jidiš kalbomis. Šios bibliotekos vedėja dirbo Rachile Abram, žydų knygyną-skaityklą globojo gydytojas Aronas Pikas, mokytojai Efraimas Kaplanas, Chaimas Frenkelis ir kt.21

Šiaulių privati žydų gimnazija įsteigta 1920 m. buvo įsikūrusi Dvaro gatvėje. Ją išlaikė Šiaulių žydų gimnazijai steigti ir laikyti draugija. Joje buvo dvi bibliotekos: mokinių ir mokytojų, kuriose vyravo leidiniai hebrajų, vokiečių ir rusų kalbomis. Žydų gimnazijos mokinių bibliotekos fonde buvo 2 898 knygos, jas skaitė 223 skaitytojai (1932 m.). O tos pačios gimnazijos mokytojų bibliotekoje – 1109 tomai knygų. Mokykla 1933 m. įsigijo iš varžytinių odos ir pramoninkų brolių Nurokų pradėtus statyti erdvius namus, juos pritaikė gimnazijai ir prie jos veikusiai pradžios mokyklai. Čia taip pat įsikūrė ir gimnazijos biblioteka-skaitykla. 1936 m. Šiaulių žydų gimnazijos bibliotekos fonde buvo 4 779 tomai  knygų. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos kelių rūšių knygos antspaudais. Dviejų eilučių neapibrėžtu antspaudu-užrašu:  Šiaulių Žydų Privatinė / GIMNAZIJA  ir ovalo formos apibrėžtu trijų eilučiu antspaudu su šios gimnazijos bibliotekos pavadinimu ivrito kalba ir netaisyklingos formos penkių eilučių neapibrėžtu antspaudu su bibliotekos pavadinimu ivrito kalba. Šiaulių žydų progimnazijos (įsteigta 1923 m.) bibliotekos fonde buvo 4007 knygos22. Žydai dar galėjo rasti literatūros ir Šiaulių valstybinėje viešojoje bibliotekoje, kurioje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo nemažai knygų ivrito kalba.

„Kultūros“ bendrovės knygynas-biblioteka ir skaitykla (1923–1927). Ji buvo įkurta 1923 m. 1923 m. pabaigoje „Kultūros“ bendrovės biblioteka veikė Dvaro g. 24, o nuo 1924 m. gruodžio mėn. Dvaro g. 83. Bibliotekoje buvo siekiama kaupti visas prieškarines ir pokarines lietuviškas knygas. „Kultūros“ bendrovės biblioteka buvo numačiusi platų praktinį ir švietėjišką darbą, aprūpinant skaitytojus knyga siuntinėti knygų skaitymui, padėti išsirinkti bei įsigyti ir kt. Be to, ji planavo teikti metodinę ir bibliografinę pagalbą: paruošti literatūros sąrašų atskiriems asmenims, įstaigoms ir organizacijoms. 1924 m. „Kultūros“ bendrovė   išleido verstinį metodinio pobūdžio, vokiečių bibliotekininkystės praktiko P. Ladevigo leidinį  „Mažas knygynas, jo įrengimas ir tvarkymas“ . Apie „Kultūros“ bendrovės knygyno (bibliotekos)  planus 1925 m. buvo rašoma: „Mūsų knygynas – biblioteka, turėdama iš skaitytojų žinių, kuriuo klausimu interesuojasi, kokį darbą dirba, kokios skaitytos knygos jį suinteresavo ir t. t. (žiūr. atskirai sustatytą klausimų lapelį) duos nurodymų ir patarimų, kokias knygas skaityti ir parūpins jam tų knygų. Čia bus pasinaudota paskutiniais knygų psichologijos rezultatais“23.

„Kultūros“ bendrovės bibliotekoje buvo galima gauti knygų įvairiomis kalbomis pasiskaityti vietoje, už tam tikrą mokestį parsisiųsdinti į periferiją, tai pat, įsigyti asmeniškai24. Buvo išleistos naudojimosi šia biblioteka taisyklės25, knygų katalogas. Be „Kultūros“ bendrovės bibliotekos Šiauliuose, dar veikė šiso bendrovės kilnojamosios bibliotekėlės po 50–100 knygų medinėse dėžėse su tinkamai parinktomis serijomis (bendroji, mokslo populiarinimo, beletristikos, žemės ūkio, vaikų ir kt.)26.      

Stefanijos ir Ivano Vladimirovų knygynas-biblioteka „Knyga“ (1924–1940). Šiauliečių inteligentų Stefanijos ir Ivano Vladimirovų šeima savo namuose Pagyžių g. 87b, Šiauliuose turėjo sukaupusi labai turtingą biblioteką. Ją nusprendė paversti atvira biblioteka su mokomu abonementu, o ne laikyti vien savo reikmėms ir malonumui27. Čia buvo galima įsigyti ir skaityti naujausią grožinę literatūrą, periodiką. Žymus Lietuvos mokslininkas, buvęs Vilniaus universiteto profesorius Levas Vladimirovas apie darbą šioje tėvų bibliotekoje Šiauliuose, rašė: „Tėvas, neradęs darbo kaip inžinierius, nutarė organizuoti Šiauliuose komercinę biblioteką-knygyną „Knyga“. Tėvai sudarė sutartį su Kauno knygų pirkliu A. Ptašeku, kuris pažadėjo aprūpinti biblioteką literatūra ir pristatė jos sąrašą, iš kurio jie atrinko tik rimtą literatūrą – klasikus, mokslo populiariąją ir mokslinę literatūrą. Miesto centre tėvai išnuomavo patalpą, kurioje anksčiau buvo batsiuvių dirbtuvė. Knygos jau išrikiuotos lentynose, ir prasidėjo bibliotekos-knygyno veikla, apie ką buvo paskelbta Šiaulių laikraštyje „Mūsų momentas“. Į biblioteką-knygyną atėjo pirmieji skaitytojai ir pirkėjai. Kartais, kai motina susirgdavo, o jos padėjėjas (pradžioje tai buvo neturtingas agronomijos studentas – S. Minkevičius) išvykdavo į sesiją, man tekdavo pavaduoti motiną, išduodant knygas“28.

Stefanija Vladimirovienė dar vadovavo Kauno periodinės spaudos platinimo ir skirstymo įmonės „Spauda“ Šiaulių skyriaus viešajai komercinei bibliotekai (1925–1940). „Spaudos“ skyriaus biblioteka Šiauliuose veikė Tilžės g. 139 (1937 m.). 1938 m. kovo 15 d. ši biblioteka turėjo 1861 knygą. Iš jų grožinės literatūros – 1 398, mokslo – 180, vaikams skirtos literatūros – 130 tomų knygų, įvairių kitų leidinių ir žurnalų – 143. Dauguma šios bibliotekos knygų buvo rusų kalba, kitos – lietuvių ir lenkų kalbomis.
     
Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo biblioteka (1925–1940). Dar 1920 m. spalio 1 d. spaudoje buvo paskelbta apie organizuojamą biblioteką, kviečiama jai aukoti knygas. Šiai 1925 m. įsteigtai Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo kalinių bibliotekai, dalį lėšų skyrė Kalinių globos draugija, dalis buvo gauta iš MOPR-o, knygų aukojo ir patys kaliniai. Biblioteka aptarnavo kalinius ir kalėjimo administraciją. Per metus čia knygomis naudojosi apie 1500 skaitytojų. 1938 m. šioje bibliotekoje buvo apie 2 000 knygų, 1940 m. – 5 604 tomų knygų.  Iš jų lietuvių kalba – 5 302, vokiečių – 135, rusų kalba – 93, anglų – 26, prancūzų – 23, latvių – 13, lenkų – 7, esperanto – 5. Jos fonde buvo religinio, dorovinio turinio ir grožinės literatūros leidinių. Knyga Šiaulių kalėjime buvo auklėjamoji ir lavinamoji priemonė. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos rėminančia linija apibrėžtu ovalo formos trijų eilučių antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: ŠIAULIŲ S. D. KALĖJIMO / No ___ / BIBLIOTEKA. Tuberkulioze sergantys kaliniai naudojosi atskiru knygynėliu iš 80 knygų.

Šiaulių advokatūros knygynas-biblioteka (1925–1940). Jis buvo įsikūręs Šiaulių apygardos teismo patalpose (Aušros alėja 19), nuo 1926 metų prenumeravo „Vyriausybės žinias“, Lietuvos teisininkų draugijos leidžiamą žurnalą „Teisę“ ir kt. leidinius, turėjo savo biblioteką. Šios bibliotekos knygoms žymėti naudojo neapibrėžtą trijų eilučių antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: ŠIAULIŲ ADVOKATŪROS / KNYGYNAS / Šiaulių Apygardos teisme. Jo dydis – 15 x 50 mm. Šiaulių advokatūrai prašant, Lietuvos Advokatų taryba savo nutarimais 1928 m. birželio 7 d., 1930 m. balandžio 15 d., 1932 m. balandžio 26 d., 1933 m. rugsėjo 19 d. paskyrė Šiaulių advokatūrai ir jos bibliotekos reikalams, iš viso 1800 litų. Šiaulių advokatūra iš šių gautų pinigų įsigijo juridinių knygų už 867,40 Lt, baldų už 513,20 Lt, knygų taisymui skyrė 105 Lt ir kt.29.

Šiaulių įgulos 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko biblioteka-skaitykla (1925–1940) ir kitų Lietuvos kariuomenės karinių pajėgų Šiauliuose bibliotekos ir skaityklos. 1923 m. balandžio 29 d. Šiauliuose buvo dislokuotas 8-asis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas (toliaus sutrumpintai – K. K. Vaidoto pulkas). Jo štabas įsikūrė grafo Zubovo dvaro oficinoje Aušros alėjoje. 1924 m. Šiauliuose, M. Miliaus namuose buvo atidarytas karių klubas-skaitykla.

8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko švietimo vadovybės žinioje esančios karių bibliotekos tikrąją pradžią galima laikyti 1925 m. pabaigą. Iki to laiko pulke, kiekvienoj kuopoj buvo knygynėliai, kuriuose būdavo po keliasdešimt knygų. 1925 m. pabaigoje buvo paskirta pora karininkų, kurie rinko iš visur knygas, jas sutvarkė ir įkūrė karių biblioteką30. 1925 m. pabaigoje Šiaulių įgulos 8-ajame pėstininkų K. K. Vaidoto pulke įkurtoje karių bibliotekoje buvo 215 knygų, 1926 m. – 1162, 1927 m. – 1434, 1928 m. – 1569 tomai knygų. Joje taip pat veikė ir karių skaitykla31. Knygos kareiviams buvo išduodamos vietoje skaityti ir išsinešti. Ji veikė šventadieniais ir paprastosiomis dienomis, laisvu nuo tarnybos laiku. 1926 m. lapkričio mėn. Šiaulių įgulos pulko Švietimo komisija nutarė įgulos biblioteką pertvarkyti taip, kad mažos vertės knygas perduoti į archyvą, kareivių išsilavinimui neprieinamas – perduoti kareivių bibliotekai, tinkamoms kareivių skaitymui knygoms sudaryti atitinkamus katalogus32.

Šiaulių įgulos 8-ajame pėstininkų K. K. Vaidoto pulko karių bibliotekoje 1927 m. skaitė 304 skaitytojai, kurie perskaitė 1 976 knygas (bibliotekininkai: vyr. leitenantas Gauka (1926 m.), 1927 m. – leitenantas Jatulis, padėjėjas – jaun. puskarininkis Zažeckas). 1928 m. pulko karių bibliotekoje buvo 354 skaitytojai (bibliotekininkas – viršila Brazinskas)33.

1931 m. Šiaulių įgulos karių šeimų draugija paaukojo 200 litų 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko švietimo reikalams. Už tuos pinigus tuometinis pulko švietimo komisijos vadovas kapitonas Povilavičius nupirko pulko bibliotekai 70 įvairaus turinio knygų34.

1931 m. gegužės 17 d. jaun. leitenantas Butkus skaitė 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko kareiviams paskaitą apie spaudos reikšmę lietuviams. Jis papasakojo klausytojams apie spaudos išradėjo J. Gutenbergo nuopelnus pasauliui ir kvietė visus kareivius kuo daugiau skaityti knygų, nes knygos yra gyvenimo mokykla35.

1932 m. 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko bibliotekoje Šiauliuose buvo 1 494 tomai knygų. Daugumą knygų šiai bibliotekai buvo gauta iš Vyr. štabo spaudos ir švietimo skyriaus. Be to, biblioteka buvo pildoma ir aukotojų knygomis. Vien 1931 m. pulko karininkų šeimų moterų būrelis paaukojo bibliotekai apie 200 tomų knygų. Beveik visos knygos kietais apdarais, tik apie 12 proc. buvo neįrištų. Bibliotekoje dar buvo žurnalų ir laikraščių komplektų, žemėlapių ir gaublys. Skaitytojų prieš paleidimą 1930 m. rudens šaukimo kareivių buvo 181, o 1932 m. jų sumažėjo iki 135. Iš jų buvo 14 karininkų, 16 liktinių karių, 2 civiliai, visi kiti būtinos karinės tarnybos kareiviai. Biblioteka veikė šventadieniais ir šeštadieniais nuo 12 iki 15 val., kitomis dienomis nuo 12 iki 14 val. Kasdien bibliotekoje apsilankydavo apie 20–35 skaitytojų. Knygą paėmus, ją buvo galima laikyti ne daugiau kaip 7 dienas36.

1934 m. 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko karių bibliotekoje buvo per 1 700 tomų knygų. Visos jos buvo sutvarkytos, įrištos. Pulko kariai atliekamu nuo tarnybos laiku turėjo progos skaityti knygas  ir kitą spaudą ir tokiu būdu pasisemti gyvenimui ir karo tarnybai naudingų žinių. Per metus buvo perskaitoma apie 5 000 tomų knygų. Pulko švietimo vadovybė taip pat aprūpindavo kuopas laikraščiais. 1934 m. pulkas gaudavo per 300 egz. įvairių laikraščių ir žurnalų37.

Šiaulių įgulos 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulke, be kareivių bibliotekos, nuo 1925 m. veikė ir karininkų biblioteka, kurioje buvo 446 tomai knygų. 1925  m. joje buvo užsiregistravę 59 skaitytojai, kuriems skaitymui išduotos 339 knygos38. Šios bibliotekos bibliotekininku buvo leitenantas Butkus (1928 m.). Karininkų biblioteka 1932 m. turėjo 508 tomus knygų (38 skaitytojus, kurie perskaitė 204 knygas). Nors karininkų biblioteka skaityklos neturėjo, bet buvo leidžiama laikraščius skaityti vietoje.

1934 m. 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko karių bibliotekoje buvo 1 700 tomų. Visos jos buvo sutvarkytos, įrištos. Pulko kariai atliekamu nuo tarnybos laiku turėjo progos pasiskaityti knygų, laikraščių ir žurnalų. Per metus buvo perskaitoma apie 5 000 tomų (1934 m.). Švietimo vadovybė taip pat aprūpino kuopas laikraščiais. 1934 m. į pulką ateidavo per 300 egz. įvairių laikraščių ir žurnalų39.

1937 m. 8-asis pėstininkų K. K. Vaidoto pulkas iš Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus gavo kelis šimtus tomų įvairių knygų, kurios buvo paskirstytos I ir II bataliono karių bibliotekoms40. 1938 m. 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko I-mo bataliono karių bibliotekoje buvo apie 2 900, o 1939 m. – 2 925 tomai įvairių knygų. 1939 m. biblioteka papildyta 153 tomais naujesnių knygų. Knygos buvo gražiai ir patvariai įrištos. Jos buvo gaunamos iš kariuomenės štabo ir švietimo skyriaus ir perkamos iš ekonominių sumų. Per metus (pagal 1938 m. statistiką) šio pulko bibliotekos skaitytojai perskaitė apie 7 000 knygų. Aktyviausi – būtinosios karinės tarnybos kariai. Jų atžvilgiu biblioteka vykdė viešosios bibliotekos funkcijas. Labiausiai buvo skaitomos lietuvių autorių knygos. Iš išvykusių atsargon karių 1938 m. laidos per savo tarnybos laiką daugiausia perskaitė knygų eilinis S. Niklošas – 47041. 1939 m. uoliausias skaitytojas, daugiausia perskaitęs knygų buvo mokomosios kuopos jaun. puskarininkis Navickas. 1939 m. buvo apie 70 proc. uolių skaitytojų iš batalione tarnaujančių kareivių. Jie daugiausia skaitė lietuvių rašytojų kūrinius. Bibliotekininku buvo leitenantas Garkauskas, knygininko pareigas ėjo aukštąjį mokslą baigęs jaun. puskarininkis Staškevičius, kuris padėjo skaitytojams pasirinkti knygų42.

Be 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko I bataliono bibliotekos, Šiauliuose ir apylinkėse, tarpukaryje dar veikė šios kariškių bibliotekos: 1932 m. III pėstininkų divizijos štabo kareivių biblioteka, kurioje buvo 874 tomai knygų (40 skaitytojų perskaitė 1157 knygas); III pėstininkų divizijos štabo karininkų biblioteka, kurioje buvo 300 knygų (15 skaitytojų perskaitė 194 knygas).    

1937 m. įsteigta Šiaulių įgulos pėstininkų ir artleristų liktinių puskarininkių ramovės biblioteka, jai skirta 380 Lt knygoms pirkti bei užsakyta 12 Lietuvos ir po 1 Latvijos irVilniaus krašto periodinių leidinių43.  Šiaulių įgulos artileristai per 1938 m. perskaitė  1539 tomus įvairių knygų. Ramovės bibliotekoje buvo 1210 knygų44.

1939 m. duomenimis, Šiauliuose dislokavosi šios Lietuvos kariuomenės karinės pajėgos: III Pėstininkų divizijos štabas, 8 Pėstininkų pulkas, 4 Artilerijos pulko I artilerijos grupė, III Divizijos lengvoji (kavalerijos) rinktinės dalis, III Pėstininkų divizijos ryšių batalionas, 5 Artilerijos pulko 2 artilerijos grupė, 5 Atsargos batalionas bei aviacija. Iš viso buvo 11100 karių45. Šios Lietuvos kariuomenės karinės pajėgos Šiauliuose turėjo didesnes ar mažesnes bibliotekėles, o kai kurios ir skaityklas.

1939 m. Zoknių įgula turėjo per 1500 tomų biblioteką. Joje gaunamos naujos knygos tuoj pat buvo įrišamos. Dar veikė karių skaitykla, kuri gaudavo įvairių dienraščių, savaitraščių ir žurnalų. 1940 m. kovo 5 – balandžio 5 dienomis Lietuvoje vykstant knygų propagandos mėnesiui Zoknių įgulos aviacijos kariai Šiauliuose įsigijo nemažai knygų sau skaitymui ir dovanoms namiškiams švenčių proga46.

1925 m. spalio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybė įsteigė Darbo biržoje skaityklą. Ji gaudavo laikraščius ir  žurnalus leidžiamus lietuvių ir rusų kalbomis: dienraščių – 8 egz., savaitraščių – 8 egz. ir žurnalų – 7 egz. Skaitykla veikė darbo dienomis nuo 18 iki 21 val. vakaro, šventadieniais nuo 13 iki 18 val. vakaro. Per metus skaityklą aplankė 9 000 skaitytojų47.

1926 m. Šiauliuose veikė 3 viešojo naudojimo bibliotekos ir 4 skaityklos:Valstybės centrinio knygyno Šiaulių skyriaus, Darbo biržos, Žydų, Paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ ir kt. Nuo 1926 m. nedidelę bibliotekėlę turėjo ir Šiaulių apygardos teismo prokuroras. Šios bibliotekėlės knygos buvo žymimos apvaliu, rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: Šiaulių Apygardos Teismo Prokuroras. Šio knygos antspaudo centre įrėmintas Vyčio ženklas. 1926 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apskrities viršininko leidimu mieste atidaryta Lietuvos lenkų švietimo ir kultūros draugijos „Pachodnia“ biblioteka-skaitykla (vedėja Teresa Paucevičienė, Juzefa Slaboševičienė)48. Nemažą biblioteką turėjo Šiaulių Mokytojų seminarija. 1928 m. joje radosi 1774 knygų, brošiūrų, įvairių laikraščių ir žurnalų49.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Kraštotyros draugijos biblioteka (1927–1940). Didelę reikšmę moksliniam tiriamajam darbui turėjo Šiaulių „Aušros“ muziejaus bei Kraštotyros draugijos biblioteka (įsteigta 1927 m.). Šios kultūros įstaigos ir visuomeninės organizacijos biblioteka pradėta kaupti 1927 m. kartu su muziejaus įkūrimu.

Bibliotekos fonduose buvo gausus specialiosios literatūros, kraštotyros, etnografijos, archeologijos, istorijos, meno, senų lietuviškų knygų rinkinys. Biblioteka kaupė įvairius rankraščius ir dokumentus – turėjo 305 rankraštines knygas. 1928 m. „Aušros“ muziejaus bibliotekai aukojo kunigas Kazlauskas iš Gruzdžių – XVIII a.–XIX a. lenkiškų knygų, Šiaulių mokytojų seminarijos IV kurso mokinys B. V. Trinka – XIX a.–XX a. pradžios lietuviškų knygų ir kt. 1929 m. V. Vaitekūnui, kaip uoliam „Aušros“ muziejaus talkininkui, buvo patikėta suregistruoti muziejaus knygas ir įvairius leidinius, sudaryti jų katalogą ir susisteminti bei sutvarkyti visą biblioteką.  1930 m. bibliotekos fondą sudarė 1065 knygos, iš kurių buvo daug retenybių, iš jų 658 senovės knygos. Per metus bibliotekos fondas padaugėjo 223 knygomis. 1931 m. bibliotekos fondą sudarė 1288 knygos. Biblioteka perdavė dublikatų ir šiaip atliekamų spaudinių į Šiaulių centralinį knygyną – 579 knygas, laikraščių iškarpų knygą kraštotyros klausimai (375 iškarpos)50.

1932 m. gegužės 24 d. Kraštotyros draugija ir jos muziejus savo 5-mečio sukaktuvėms jau turėjo biblioteką su 1475 knygomis, iš jų suinventorinta – 187, tarp jų nemažas specialiosios kraštotyros literatūros ir didelis senovės lietuviškų knygų rinkinys.

Nuo 1933 m. Kraštotyros draugijos ir „Aušros“ muziejaus biblioteką toliau pavyzdingai tvarkė „Aušros“ muziejaus bendradarbis V. Zdzichauskis. Tuo metu „Aušros“ muziejaus bibliotekos fonduose buvo per 1475 knygų (1927–1928 m. suinventorinta  690, 1929 m. – 179, 1930 m. – 196, 1931 m. – 225, 1932 m. – 187, 1936 m. – 1443, 1937 m. – 1650, 1938 m. – 1869 knygų), nemažai spec. kraštotyros literatūros ir didelis Lietuvos senovės spaudinių rinkinys.

1934 m. „Aušros“ muziejui buvo perduotas Žagarės gydytojo, publicisto, tautosakos rinkėjo, aušrininko, knygnešio Mikalojaus Kuprevičiaus (1864–1932) gausus asmeninis ir spaudos draudimo laikų archyvas bei tautosakos rinkinys. Knygnešys, Gruzdžių seniūnas Vincentas Kulnys (1855–1940) namuose turėjo nemažą asmeninę biblioteką, kurios dalis pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų. Biblioteka buvo užmezgusi ryšius su 22 užsienio draugijoms, iš kurių gavo reikalingas mokslo knygas.

1938 m. Šiaulių Kraštotyros draugijos bibliotekoje („Aušros“ muziejuje) buvo 1869 tomai kraštotyros ir muziejininkystės literatūros, lituanistikos ir Lietuvoje leistų spaudos leidinių, šiaip senovės knygų, nemažai įvairių dokumentų, periodikos. Biblioteka naudojosi Kraštotyros draugijos nariai, muziejaus bendradarbiai ir kiti asmenys studijų reikalams51.

„Lietuvos vaiko“ draugijos Šiaulių skyriaus vaikų bibliotekos-skaityklos (1928–1940). 1926 m. balandžio 18 d. Šiauliuose pradėjo veikti „Lietuvos vaiko“ draugijos Šiaulių skyrius. Šios draugijos Šiaulių skyrius 1928 m. pradėjo rūpintis vaikų bibliotekų ir skaityklų steigimu mieste. 1928 m. gruodžio 8 d. šios draugijos Šiaulių skyrius atidarė mieste vaikų skaityklą. Tai buvo pirmoji (atskirai nuo suaugusiųjų) viešoji vaikų skaitykla (biblioteka), kuri veikė Dvaro g. 107. 1931 m. vasario 1 d. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyrius mieste, Vilniaus g. 90, atidarė antrąją vaikų skaityklą. Šias mieste steigiamas pirmąsias lietuviškas vaikų skaityklas (bibliotekas) rėmė grafo V. Zubovo žmona Sofija Bilevičiūtė-Zubovienė (1861–1932). 1932 m. gruodžio 8 d. Šiauliuose, Dvaro g. 86 atidaryta trečioji vaikų skaitykla buvo pavadinta Sofijos Zubovienės vardu. Joje knygų buvo per 200, skaitykloje galėjo skaityti 40 vaikų52.

1934 m. Šiauliuose prie vaikų darželių veikė 4 vaikų bibliotekos (skaityklos). 1936 m. jų fondus sudarė apie 800 knygų, 1938 m. jau 1371 knygų bei vaikų žurnalų egzempliorių. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyriaus bibliotekose 1936 m. buvo 9 130 lankytojų, 1938 m. (per 5 mėn.) – 7 280 lankytojų. Jos dirbo 3 kartus per dieną53. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyriaus skaityklose, buvusiose pradžios mokyklų ir darželių prieglobstyje, vaikų skaitymu rūpinosi Ona Bugailiškienė, Ona Fledžinskaitė, Juozas Kairys, S. Leliukaitė, Agnė Murzaitė ir kt. 54

1940 m. Šiaulių mieste veikė 4 vaikų skaityklos ir 1 specializuota skaitykla tėvams. Jackus Sondeckis apie vaikų bibliotekas Šiauliuose rašė: „1940 m. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyrius turėjo 4 vaikų skaityklas, kuriuose tais metais skaitė apie 9000 vaikų. Knygų jose buvo apie 1500. Skaityklų patalpos buvo jaukiai įrengtos, stalai, kėdės pritaikytos vaikams.

1940 m. atidaryta specialioji skaitykla tėvams. Joje buvo per 300 knygų. Skaitykloje vykdavo pokalbiai su tėvais, buvo kalbama higienos ir vaikų auklėjimo klausimais 55.

1940 m. birželio 28 d. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyriaus darželio Nr. 1 patalpose, Dvaro g. 107, buvo atidaryta minėto darželio Nr. 1 vaikų tėvų biblioteka. Joje buvo apie 300 gražiai įrištų tomų knygų, kurioms tėvai galėjo laisvi naudotis. Knygoms laikyti buvo padaryta daili spinta, kuriai medžiagas parūpino, spintą pagamino ir ją nudažė keli vaikų tėvai. Biblioteka buvo pavadinta „Tėvų rūpesčiu“, nes iš tikrųjų tik tėvų rūpesčiu ji atsirado ir veikė. Jos atidaryme dalyvavęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius prof. Antanas Purėnas pabrėžė, kad tokia biblioteka „Tėvų rūpesčiu“ – labai reta ir sektina Lietuvoje naujovė56. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos rėminančia linija apibrėžtu keturių eilučių apvaliu knygos antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: „Tėvų rūpesčiu“ / biblioteka Nr. 1 / „Lietuvos Vaiko“ Dr-ja / Šiaulių skyr. Šio antspaudo apskritimo dydis 37 mm.

1928 m. Šiauliuose be Valstybės centrinio knygyno Šiaulių skyriaus (turinčio apie 25 000 knygų) dar veikė nemažai viešų ir pusiau viešų bibliotekų, kurios priklausė įvairioms draugijoms ir organizacijoms. Tarp jų minėtini: 2 žydų knygynai, 4 viešosios skaityklos, 8 knygynai ir kt. 9 valstybinės mokyklos kartu disponavo 2 402 knygų fondu 57. 1928 m. gegužės mėn. įsisteigusio Dr. J. Basanavičiaus sąjungos Šiaulių skyriaus liaudies universitetas turėjo knygyną (biblioteką), epidiaskopą, mokslo paveikslų. 1928 m. Mokytojų seminarijos bibliotekoje buvo 1774 knygų, žurnalų ir brošiūrų 58.

Iš didesnių privačių bibliotekų, be grafo V. Zubovo, Šiauliuose dar buvo poetų J. Krikščiūno-Jovaro ir J. Miliausko-Miglovaros, pedagogo J. Murkos asmeninės bibliotekos, privatinio advokato L. Krečino didelis teisinės literatūros rinkinys, kuris buvo prieinamas ir platesniam skaitytojų būriui bei kt.

Šiaulių bažnyčių parapijinės bibliotekos ir skaityklos (1925–1940). 1925 m. Šiaulių miesto „Pavasario“ kuopa šv. Jurgio parapijos raštinėje, Kražių g. 7 įsteigė pavasarininkų knygynėlį, iš jo knygas skaitymui imdavo ir kaimų kuopos. Vėliau šv. Jurgio parapijos salėje įsteigtas pavasarininkų klubas. Jame veikė skaitykla, buvo skaitomi laikraščiai, gauti iš parapijos kunigų ir kapelionų, knygos iš Katalikų veikimo centro (toliau – KVC) organizacijos bei nuosavo pavasarininkų knygynėlio.

1928 m. Šiauliuose įsisteigė dvi bažnyčių parapinės bibliotekos: šv. Petro ir Povilo parapijos (550 knygų) ir šv. Jurgio parapijos (300 knygų). šv. Jurgio parapijos knygyno skaitytojas buvo tik katalikiškų organizacijų  nariai, jaunimas ir moksleivija. Išaugus knygų skaičiui, jos buvo išduodamos parapijiečiams į namus. Tik ne katalikiškųjų organizacijų nariai už  knygų skaitymą mokėdavo po 20 centų per mėnesį.

1929 m. šv. Jurgio parapijos name katalikiškam jaunimui buvo įsteigta knygų ir laikraščių skaitykla, kuriai 1928 metų pabaigoje kunigas Justinas Lapis (1884–1967) padovanojo keletą šimtų lietuviškų knygų. Šios knygos buvo laikomos sudėtos spintoje parapijos salėje, Stoties g. 4. Katalikiškų laikraščių skaityklai duodavo taip pat klebonas bei jo vikaras.
1930 m. Šiaulių parapijos knygynas, kuris buvo Katalikų veikimo centro (toliau – KVC) šv. Jurgio parapijos skyriaus žinioje, praturtėjo knygomis – jų perleido Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos Šiaulių skyriaus knygynas (jis nebegalėjo veikti dėl tautininkų neigiamų nuostatų) ir Lietuvių katalikų jaunimo „Pavasario“ sąjungos knygynėlis (dėl mažo skaičiaus knygų atskirai jų laikyti nebuvo tikslo). Taip pat paskelbus knygų rinkimo vajų, šiek tiek suaukojo pavieniai asmenys, ir šitaip susidarė arti 800 tomų biblioteka.

Šiaulių šv. Jurgio parapijos KVC rūpinosi parapijos salėje įsteigtu knygynu-skaitykla, kuriame buvo beveik pusantro tūkstančio knygų59. Knygas šiai bibliotekai aukojo pavasarininkų organizacija, Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos Šiaulių skyrius. Taip pat katalikiškų organizacijų nariai naudojosi nedidele kunigo J. Lapio biblioteka. Be to, KVC skyriaus valdyba surinko iš privačių šiauliečių nemažai knygų kaip auką šiam knygynui. Šio Centro skyriaus vadovybė išrinko knygyno vedėją ir paskyrė jam nedidelį mėnesinį atlyginimą. 1939 m. buvo įsigyta antra graži nauja knygų spinta. Visos knygos buvo antspauduotos KVC Šiaulių šv. Jurgio parapijos skyriaus antspaudu60.

1930 m. prie Šiaulių šv. Petro ir Povilo parapijos bibliotekos buvo prijungta Šiaulių šv. Juozapo katalikų darbininkų draugijos biblioteka. Pastarosios bibliotekos knygos buvo pažymėtos ovalo formos rėminančia linija apibrėžtu knygos antspaudu su užrašu: Šiaulių šv. Juozapo katalikų / darbininkų Draugija. Viduryje šio antspaudo pavaizduotos dvi besisveikinančios rankos. Knygos antspaudo dydis 30,5 x 57 mm61.

1939 m. Šiaulių šv. Petro ir Povilo parapijos biblioteka turėjo 2050 knygų62. Į šv. Petro ir Povilo bažnyčios bibliotekėlę kviesdavęs mokinius ir vesdavęs skaityti vikaras Konstantinas Korsakas. Savo bibliotekos knygomis leisdavo naudotis ir kunigai Vladas Požėla (1913–1997) ir Konstantinas Daukantas (1896 m.– apie 1942 m.). Šv. Vincento Pauliečio biblioteką-skaityklą globojo kunigas Justinas Lapis63.

Tarpukariu Šiauliuose veikė 4 gimnazijos, kurios turėjo bibliotekas. Jų knygų fondai tarpukariu išaugo iki 20 000 leidinių. Be valstybinės berniukų gimnazijos, bibliotekas Šiauliuose dar turėjo mergaičių, žydų gimnazijos ir vokiečių progimnazija. 1922–1935 m. Šiauliuose veikusi vokiečių progimnazija buvo privataus pobūdžio, ir ją išlaikė Vokiečių draugija mokyklai laikyti savo lėšomis. Ji buvo viena mažiausių Lietuvoje (didžiausias jos moksleivių skaičius – 48, 18 iš jų – žydų tautybės) ir visą šį laikotarpį turėjo biblioteką, kurioje daugiausia buvo literatūros vokiečių kalba. Lietuvos vokiečių kultūrinė sąjunga stengėsi šią progimnaziją išlaikyti, tačiau 1935 m. dėl mažo mokinių skaičiaus uždarė savo iniciatyva. 1936 m. ji buvo reorganizuota į 6 skyrių pradžios mokyklą, kuri turėjo savo biblioteką.
1929 m. Šiaulių mergaičių gimnazijos bibliotekoje buvo 1 957 tomai knygų, 1930 m. jų skaičius išaugo iki 2169. 1932 m. buvo 2 679 knygos. Paskutiniaisias nepriklausomybės metais mergaičių gimnazijoje įsikūrė skaitykla64. Didžiausią biblioteką mieste turėjo Šiaulių valstybinė berniukų gimnazija, kurios fondą sudarė 3265 knygos. Iš jų – 2871 lietuvių kalba, 185 – rusų kalba, 177 – vokiečių kalba ir 32 – anglų kalba65. Šia biblioteka naudojosi gimnazistai ir mokytojai.

Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos knygynas (biblioteka)-skaitykla (1920–1945). 1851 m. įsteigta Šiaulių vyrų gimnazija, nuo 1920 m. tapo Šiaulių valstybine gimnazija. 1928 m. atsiskyrus mergaitėms, ji buvo pavadinta Šiaulių valdžios berniukų gimnazija. Nuo 1946 m. Juliaus Janonio vidurinė mokykla. Šioje valstybinėje, o vėliau valdžios berniukų gimnazijoje veikė knygynas (biblioteka), kurio fondais naudojosi gimnazistai ir mokytojai. 1924–1925 metais Šiaulių valstybinės gimnazijos kuopos knygininku buvo Domas Krivickas (1909–1999). 1925 m. jis baigė berniukų gimnaziją Šiauliuose. Apie 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Mokėsi Paryžiaus, Kelno, Berlyno universitetuose ir Hagoje. Teisininkas, teisės profesorius. Bendradarbiavo spaudos leidiniuose: „Teisėje“, „Lietuvos aide“, „Ūkininko balse“, „Lietuvoje“, „Santaroje“, „Lietuviškoje enciklopedijoje“ ir kt.

1925 m. lapkričio 6 d. šalia Centrinio valstybės knygyno Šiaulių skyriaus buvo atidaryta miesto valstybinės gimnazijos mokinių skaitykla. Skaitykloje buvo beveik visi lietuvių kalba išeinantys laikraščiai ir žurnalai, savaitraščiai „Šiaulietis“ ir „Šiaulių naujienos“, taip pat kai kurie žurnalai vokiečių kalba. Prie skaityklos veikė ir šios gimnazijos knygynas, kuriame gimnazistams knygos buvo išduodamos kas dvi savaites66.

1929 m. valstybinės gimnazijos bibliotekoje buvo sukaupti 3 257 tomai knygų, 1930 m. – 4 199, o 1932 m. šios berniukų gimnazijos fonduose buvo 5 915 tomų knygų. Ji turėjo 440 skaitytojų. Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos biblioteka dirbo ir vakarais. Ji aptarnaudavo gimnazistus ir mokytojus.

Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio Šiaulių valstybinė gimnazija knygyno (bibliotekos) knygoms žymėti naudojo knygos antspaudus su skirtingo dydžio šrifto lietuviškais įrašais. Tai stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas keturių eilučių antspaudas-užrašas su įvairaus dydžio šriftais: ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS / KNYGYNAS. / Spinta___ / Lentyna___ Nr. ... Dar viename stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtame keturių eilučių antspaude-užraše įvairaus dydžio šriftais užrašyta: Šiaulių Gimnazijos / KNYGYNAS / mokinių skyrius  /  d. ... 19... met. / No. ... Kitame stačiakampio formos rėminančia  linija apibrėžtame keturių eilučių antspaude-užraše įvairaus dydžio šriftais užrašyta: Šiaulių Gimnazijos / KNYGYNAS / MOKINIŲ SKYRIUS / .... No knyg. ... Be to, dar sutinkamas trijų eilučių neapibrėžtas antspaudas-užrašas įvairaus dydžio šriftais: ŠIAULIŲ GIMNAZIJA / d.___19___met. / No___. Dar viename rėminančia linija apibrėžtame dviejų eilučių antspaude-užraše pavaizduotas vytis su įrašu: ŠIAULIŲ / GIMNAZIJA.

      Maždaug iki 1944 m. Šiaulių berniukų gimnazija savo bibliotekos knygas ženklino stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu šešių eilučių antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: ŠIAULIŲ / VALDŽIOS BERNIUKŲ / GIMNAZIJOS KNYGYNAS / Inv. Nr. / Katal. Nr.  / Form. Nr. Jo dydis – 72 x 36 mm.
      
Tarpukaryje Šiauliuose skaitytojus dar aptarnavo Liudo Jakavičiaus „Lietuva“ knygynas, „Spaudos fondas“, agentūra „Spauda“, „Vairas“, brolių Brevdų, Maušos Ordmano knygynai, „Vilties“, šv. Zitos tarnaičių draugijos, Esperantininkų, Pavasarininkų ir Šaulių sąjungos, Odininkų profsąjungos bibliotekos, Žydų mokslo mylėtojų („Erzo“ globojama) ir „Tarbut“ draugijų bibliotekos bei Žydų skaitykla. Vilniaus g. (Darbo biržos patalpose) veikė miesto savivaldybės skaitykla, Aleksandro Žambos „Antikvaras“, Kazimiero Seiliaus knygynas-biblioteka „Žinynas“, Vokiečių kultūros sąjungos Šiaulių skyriaus biblioteka „Bucherei“, Aleksandro Bukamno „Pasaulis, Jono Orinto „Aukuras“ ir kt.67 Pastarasis knygynas savo bibliotekos knygas žymėjo dviem knygos antspaudais: stačiakampio  formos rėminančia linija apibrėžtu dviejų eilučių antspaudu-užrašu: „Aukuro“ knygynas / skyrius: ... Nr. ... ir trijų eilučių neapibrėžtu antspaudu-užrašu: Sukrauta / „Aukuro“ KNYGYNE / Šiauliuose, Vilniaus g-vė  187.

1930 m. Šiauliuose buvo įkurtas Lietuvos vokiečių kultūrinės sąjungos (Kulturverband) Šiaulių skyrius. Šios sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininko, pastoriaus Theodor Kupffer (1869-1949) darbo kabinete, Vilniaus g. 198, Šiauliuose, 1930 m. buvo sukaupta daugiau nei šimtas knygų. Tai pirmoji vokiškų knygų biblioteka Šiauliuose68.

Pedagogas ir vertėjas Juozas Trečiokas (1891–1938) Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje (įkurta 1925 m.) įsteigė pedagoginę biblioteką, kuriai dovanojo knygų iš savo rinkinių. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos apskritu rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: Šiaulių Suaugusiems 6-šių kl. su specialybių skyr. / Mokykla.
Tarpukaryje, 1931 m. įsteigtame Šiaulių valstybiniame dramos teatre veikė biblioteka. Jos knygos buvo žymimos ovalo formos rėminančia linija apibrėžtu dviejų eilučių knygos antspaudu-užrašu: Šiaulių Dramos Teatro / BIBLIOTEKA. Karo metais ši biblioteka sudegė kartu su visu Šiaulių valstybinio dramos teatro turtu.

Literatūra
46 Parašas: A. P. Karys, 1940, nr. 4, p. 120; Pacevičius. Karys, 1940, nr. 14, p. 401.
47 Miesto savivaldybės skaitykla. Šiaulių naujienos, 1926 lapkričio 28, p. 1.
48 Šiaulių apskrities viršininko leidimas draugijai „Pachodnia“ atidaryti biblioteką-skaityklą.      
     Šiauliai, 1926, lapkričio 2. LCVA, f. 412, ap. 9, b. 285, lap. 96
49 LCVA, f.  391, ap. 3, b. 1898, lap. 57.
50 Šiaulių metraštis 1930 m. Šiauliai, p. 64-65.
51 Muziejaus biblioteka. Įdomus mūsų momentas, 1937 sausio 31, p. 3; Bugailiškis, P. Šiaulių
     miesto bibliotekos ir jų raida. LNB RS, F. 4795 lap. 7.
52 Atidaryta trečioji vaikų biblioteka. Šiaurės Lietuva, 1932 gruodžio 11, p. 1.
53 Parašas: G. R. Vaikų bibliotekos. Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius: Alma littera,
     1997, p. 379.
54 Petraitytė, N. Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos 1920-1950, p. 65.
55 Sireika, J. Gyvenimas Lietuvai. Šiauliai: Delta, 1993, p. 182.
56 Ką galima padaryti su centu. Įdomus mūsų momentas, 1940 gegužės 5, p. 3.
57 Trumpa Šiaulių savivaldybės 1918-1927 m. darbuotės apžvalga [Šiauliai], [1928]. LCVA,
     f. 379, ap. 2, b. 1771, lap. 38, 44.
58 LCVA, F. 391, ap. 3, b. 1898, lap. 57.
59 Bugailiškis, P. Šiaulių miesto bibliotekos ir jų raida. Varpai, 1943, p. 266-267.
60 Šiaulių šv. Jurgio bažnyčia 1908-2008 (sud. kun. E. Venckus, J. Nekrašius, V. Puronas ir
     A. Griganavičius). Šiauliai: leidykla „Litera“, 2008,  p. 92, 99, 191-193, 197.