Šiaulių pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų švietimo draugijos „Žinia“ biblioteka ir skaitykla (1923–1940). 1920 m. vasario 16 d. buvo iškilmingai pašventinti Šiaulių pašto-telegrafo įstaigos namai. Jie įsikūrė dviejų aukštų mūro namuose, pačiame miesto centre, Tilžės-Pašto gatvių kampe, prie Rinkos aikštės. 1923 m. liepos mėn. buvo pradėtos rinkti knygos Šiaulių pašto-telegrafo įstaigos bibliotekai. Buvo kreiptasi į visus pašto valdybos tarnautojus aukoti knygų ir lėšų besisteigiančiai bibliotekai. 1923 m. iš viso surinkta 399 knygos. Ši draugija ir biblioteka įkurta 1923 m. gruodžio 29 d. 1923 m. šios draugijos bibliotekos fondo pagrindą sudarė 399 suaukotos ir dalis pirktų knygų.

Daugiausia knygų dovanojo pašto tarnautojas V. Gintautas ir Rasteikienė. Be vietinių pašto tarnautojų, knygų šiauliečiams aukojo  Kauno pašto valdininkas Bliumas, Joniškio, Veviržėnų, Pilviškių, Veliuonos, Kražių, Pakruojo ir Šaukėnų pašto tarnautojai. Jau tų pačių metų gale biblioteka turėjo 440 knygų. „Žinios“ bibliotekos knygų fondas kasmet buvo papildomas ir sudarė: 1924 m. – 644, 1925 m. – 1 051, 1926 m. – 1 260, 1927 m. – 1 568 tomai knygų. Iš viso buvo perskaityta: 1923 m. – 218 knygų, 1924 m. – 2 322, 1925 m. – 1 980, 1926 m. – 1 653, 1927 m. – 1 420 knygų. Knygų fondą dauguma sudarė grožinė literatūra. Šiaulių paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ biblioteka kas metai išrašydavo ir gaudavo 20 egz. įvairių laikraščių ir žurnalų. Biblioteką nuo 1923 m. iki 1940 m. pavyzdingai tvarkė draugijos valdybos narys knygininkas Antanas Čepulis. Tai buvo tykus, ramus ir visiems lygiai nuoširdus bibliotekininkas11.

1927 m. balandžio 24 d. Šiaulių pašto įstaigos tarnautojų švietimo draugija „Žinia“ atidarė nuolatinę salę. Ji dar turėjo turtingą  biblioteką (1927 m. joje buvo 1568 tomai, perskaityta 1420 knygų) ir skaityklą, kuriai buvo išrašyta apie 20 įvairiausių laikraščių ir žurnalų12. Ši biblioteka ir skaitykla aptarnaudavo  Šiaulių pašto, telegrafo ir telefono tarnautojus. 1928 m. gruodžio 29 d. minint 10 metų kaip buvo įkurtas Šiaulių paštas, paštininkų švietimo draugijos „Žinios“ biblioteka pavadinta dr. J. Basanavičiaus vardu13.

1929 m. „Žinios“ draugijos bibliotekoje buvo 3 402 tomų, skaitytojų – 81, jie perskaitė 2 538 knygas. 1929 m. „Žinios“ draugija paskyrė bibliotekai (knygoms, laikraščiams, žurnalams ir jiems įrišti) 2 575,35 litų, įgyta naujų knygų 976 tomai, periodinių leidinių prenumeruota – 2 514. 1930 m. bibliotekai naujų knygų įgyta 429 tomai (iš viso buvo 3402 tomai), laikraščių bei žurnalų prenumeruota – 28, skaitytojų buvo 85, jie perskaitė 2 545 tomus15.

1931  m. „Žinios“ draugijos bibliotekoje buvo 3900 tomų knygų (įgyta ir įrišta naujų knygų – 291 tomas, skaitytojų – 74, jie perskaitė 2 712 knygų), 1932 m. – 4 055, 1933 m. – 4 818, 1934 m. vasario mėn. – 5 017, 1935 m. – 5 300, 1936 m. – 6 000, 1937 m. vasarį – 7 000, 1938 m. vasarį – 7 387 tomų knygų (85 skaitytojai perskaitė 2895 tomus knygų), 1940 m. – 7 126 tomų knygų įvairiomis kalbomis, laikraščių ir žurnalų archyvas.

1932 m. „Žinios“ draugija turėjo  103 narius, iš jų 83 pašto tarnautojai naudojosi bibliotekos knygomis ir perskaitė 3 599 knygas. 1933–1934 metais iš 104 draugijos narių per metus perskaitė virš 4000 knygų. Prie „Žinios“ bibliotekos veikianti skaitykla 1931 m. gaudavo 30 laikraščių ir žurnalų, 1932 ir 1933 metais – 33 laikraščius, keletas jų buvo nuperkami ir 1 laikraštis gaunamas nemokamai iš JAV. Be to, 1932 m. įsigyta 363 naujos knygos. „Žinios“ draugija 1934 m. paskyrė bibliotekai 2 500 litų knygoms pirkti ir įrišti. Taigi jau ir taip gausi „Žinios“ biblioteka dar keletu šimtu knygų pagausėjo16. 1933–1934 metais „Žinios“ draugija prenumeravo 38–40 žurnalų ir laikraščių, 1935–1936 m. – 36, 1937 m. – 43, 1938 m. vasarį – 40 laikraščių ir žurnalų17. „Žinios“ draugijos turtinga biblioteka senose pašto patalpose buvo įkurta viename kambaryje su taip vadinama tarnautojams skirta arbatine. 1939 m. rugsėjo mėn. Šiaulių paštui įsikūrus naujuose rūmuose Aušros alėjoje, „Žinios“ draugijos biblioteka ir skaitykla pradžioje įsikūrė šių rūmų rūsyje. Knygos, laikraščiai ir žurnalai „Žinios“ draugijos nariams buvo išduodami  nemokamai, ne draugijos nariai turėjo mokėti po 50 centų per mėnesį. 1940 m. pradžioje Šiaulių paštininkų švietimo draugija „Žinia“ Vilniaus paštininkų šaulių būrio knygynui padovanojo nemažai knygų. „Žinios“ draugijos biblioteka ir skaitykla Šiauliuose veikė iki 1940 m. rugsėjo mėnesio. 1940 m. rugsėjo 19 d. „Žinios“ biblioteką perėmė Ryšių darbuotojų profesinė sąjunga18.

„Žinios“ draugija savo bibliotekos knygas žymėjo dviem knygos antspaudais. Vienas jų – ovalo formos rėminančia linija apibrėžtas knygos antspaudas su trijų eilučių įvairaus dydžio šrifto įrašu: ŠIAULIŲ PAŠTININKŲ / „ŽINIA“ / Inv. ... Nr. / ŠVIETIMO DRAUGIJA. Jo dydis – 50 x 30 mm. Kitas rėminančia linija apibrėžtas stačiakampio formos knygos antspaudas su septynių eilučių įvairaus dydžio šrifto įrašu: ŠIAULIŲ / PAŠTO / Telegr. ir Telef.. Tarn. / Inv. ... Nr. / Švietimo Draugijos / „ŽINIA“ / BIBLIOTEKA. Šio knygos antspaudo dydis – 37 x 45 mm.

Šiaulių pašte buvo įkurtas Vilniui vaduoti sąjungos Šiaulių paštininkų skyrius (pirmininkas K. Kanišauskas), kuris nuo 1935 m. turėjo Vilniaus knygynėlį. Jo knygininku nuo 1937 m. buvo išrinktas J. Varnis.

Žydų bibliotekos ir skaityklos Šiauliuose (1920–1941). Žydų tauta neretai vadinama „knygos tauta“. Šiauliuose veikusios žydų kultūros ir mokslo draugijos leido knygas, rengė paskaitas, parodas, literatūros ir muzikos vakarus, kūrė mokyklas ir sporto klubus, steigė knygynus, bibliotekas ir skaityklas.

Viena pirmųjų žydų bibliotekų Šiauliuose buvo Žydų mokslo mėgėjų draugijos Šiaulių skyriaus biblioteka, įsteigta 1916–1917 m. Tarpukaryje ši biblioteka aptarnavo 150 skaitytojų, kurie mokėjo abonentinį mokestį. Šioje bibliotekoje lankydavosi kairiųjų pažiūrų jaunimas, MOPR'o rėmėjai. Šios draugijos biblioteka ir skaitykla veikė Tilžės g. 127 (1932 m.). Žydų mokslo mėgėjų draugijos Šiaulių skyriaus bibliotekai vadovavo Reizė Helerienė, bibliotekininke nuo 1931 iki 1941 m. dirbo Šeinė Rozaitė-Milnerienė (1910–1989). 1938 m. pradžioje ši biblioteka turėjo 1878 knygų vien tik ivrito kalba, iš jų 75 proc. grožinė literatūra, 25 proc. mokslo knygos19.

Žydų biblioteka prie draugijos „Tarbut“ (hebr. kultūra) Šiauliuose veikė nuo 1923 metų. Ją sudarė pačių gyventojų paaukotomis lėšomis įsigytos knygos. 1939 m. sausio 1 d. biblioteka turėjo 2 600 knygų, iš kurių 40 proc. sudarė hebrajų ir 60 proc. ivrito kalbomis išleistos knygos. Biblioteka aptarnavo apie 100 skaitytojų. Šios bibliotekos skaitytojai mokėjo abonentinį mokestį, biblioteką rėmė lėšomis Šiaulių miesto savivaldybė ir žydų draugija „Ezro“20. „Tarbut“ draugijos Šiaulių skyriaus bibliotekos, veikusios Šeduvos gatvėje vedėju dirbo B. Kanas.

Šiaulių skyriaus Žydų kultūrinė draugija „Kultur-lige“ (hebr. – kultūros lyga) steigė mokyklas, knygynus, bibliotekas ir skaityklas, leido leidinius jidiš kalba, organizavo žydų istorijos, meno ir mokslo paskaitas, literatūros ir muzikos vakarus ir kt. Tarpukaryje Žydų kultūrlyga Šiauliuose turėjo uždarą biblioteką, kurioje buvo knygų hebrajų ir jidiš kalbomis. Šios bibliotekos vedėja dirbo Rachile Abram, žydų knygyną-skaityklą globojo gydytojas Aronas Pikas, mokytojai Efraimas Kaplanas, Chaimas Frenkelis ir kt.21

Šiaulių privati žydų gimnazija įsteigta 1920 m. buvo įsikūrusi Dvaro gatvėje. Ją išlaikė Šiaulių žydų gimnazijai steigti ir laikyti draugija. Joje buvo dvi bibliotekos: mokinių ir mokytojų, kuriose vyravo leidiniai hebrajų, vokiečių ir rusų kalbomis. Žydų gimnazijos mokinių bibliotekos fonde buvo 2 898 knygos, jas skaitė 223 skaitytojai (1932 m.). O tos pačios gimnazijos mokytojų bibliotekoje – 1109 tomai knygų. Mokykla 1933 m. įsigijo iš varžytinių odos ir pramoninkų brolių Nurokų pradėtus statyti erdvius namus, juos pritaikė gimnazijai ir prie jos veikusiai pradžios mokyklai. Čia taip pat įsikūrė ir gimnazijos biblioteka-skaitykla. 1936 m. Šiaulių žydų gimnazijos bibliotekos fonde buvo 4 779 tomai  knygų. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos kelių rūšių knygos antspaudais. Dviejų eilučių neapibrėžtu antspaudu-užrašu:  Šiaulių Žydų Privatinė / GIMNAZIJA  ir ovalo formos apibrėžtu trijų eilučiu antspaudu su šios gimnazijos bibliotekos pavadinimu ivrito kalba ir netaisyklingos formos penkių eilučių neapibrėžtu antspaudu su bibliotekos pavadinimu ivrito kalba. Šiaulių žydų progimnazijos (įsteigta 1923 m.) bibliotekos fonde buvo 4007 knygos22. Žydai dar galėjo rasti literatūros ir Šiaulių valstybinėje viešojoje bibliotekoje, kurioje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo nemažai knygų ivrito kalba.

„Kultūros“ bendrovės knygynas-biblioteka ir skaitykla (1923–1927). Ji buvo įkurta 1923 m. 1923 m. pabaigoje „Kultūros“ bendrovės biblioteka veikė Dvaro g. 24, o nuo 1924 m. gruodžio mėn. Dvaro g. 83. Bibliotekoje buvo siekiama kaupti visas prieškarines ir pokarines lietuviškas knygas. „Kultūros“ bendrovės biblioteka buvo numačiusi platų praktinį ir švietėjišką darbą, aprūpinant skaitytojus knyga siuntinėti knygų skaitymui, padėti išsirinkti bei įsigyti ir kt. Be to, ji planavo teikti metodinę ir bibliografinę pagalbą: paruošti literatūros sąrašų atskiriems asmenims, įstaigoms ir organizacijoms. 1924 m. „Kultūros“ bendrovė   išleido verstinį metodinio pobūdžio, vokiečių bibliotekininkystės praktiko P. Ladevigo leidinį  „Mažas knygynas, jo įrengimas ir tvarkymas“ . Apie „Kultūros“ bendrovės knygyno (bibliotekos)  planus 1925 m. buvo rašoma: „Mūsų knygynas – biblioteka, turėdama iš skaitytojų žinių, kuriuo klausimu interesuojasi, kokį darbą dirba, kokios skaitytos knygos jį suinteresavo ir t. t., duos nurodymų ir patarimų, kokias knygas skaityti ir parūpins jam tų knygų. Čia bus pasinaudota paskutiniais knygų psichologijos rezultatais“23.
„Kultūros“ bendrovės bibliotekoje buvo galima gauti knygų įvairiomis kalbomis pasiskaityti vietoje, už tam tikrą mokestį parsisiųsdinti į periferiją, tai pat, įsigyti asmeniškai24. Buvo išleistos naudojimosi šia biblioteka taisyklės25, knygų katalogas. Be „Kultūros“ bendrovės bibliotekos Šiauliuose, dar veikė šios bendrovės kilnojamosios bibliotekėlės po 50–100 knygų medinėse dėžėse su tinkamai parinktomis serijomis (bendroji, mokslo populiarinimo, beletristikos, žemės ūkio, vaikų ir kt.)26.      

Stefanijos ir Ivano Vladimirovų knygynas-biblioteka „Knyga“ (1924–1940). Šiauliečių inteligentų Stefanijos ir Ivano Vladimirovų šeima savo namuose Pagyžių g. 87b, Šiauliuose turėjo sukaupusi labai turtingą biblioteką. Ją nusprendė paversti atvira biblioteka su mokomu abonementu, o ne laikyti vien savo reikmėms ir malonumui27. Čia buvo galima įsigyti ir skaityti naujausią grožinę literatūrą, periodiką. Žymus Lietuvos mokslininkas, buvęs Vilniaus universiteto profesorius Levas Vladimirovas apie darbą šioje tėvų bibliotekoje Šiauliuose, rašė: „Tėvas, neradęs darbo kaip inžinierius, nutarė organizuoti Šiauliuose komercinę biblioteką-knygyną „Knyga“. Tėvai sudarė sutartį su Kauno knygų pirkliu A. Ptašeku, kuris pažadėjo aprūpinti biblioteką literatūra ir pristatė jos sąrašą, iš kurio jie atrinko tik rimtą literatūrą – klasikus, mokslo populiariąją ir mokslinę literatūrą. Miesto centre tėvai išnuomavo patalpą, kurioje anksčiau buvo batsiuvių dirbtuvė. Knygos jau išrikiuotos lentynose, ir prasidėjo bibliotekos-knygyno veikla, apie ką buvo paskelbta Šiaulių laikraštyje „Mūsų momentas“. Į biblioteką-knygyną atėjo pirmieji skaitytojai ir pirkėjai. Kartais, kai motina susirgdavo, o jos padėjėjas (pradžioje tai buvo neturtingas agronomijos studentas – S. Minkevičius) išvykdavo į sesiją, man tekdavo pavaduoti motiną, išduodant knygas“28.

Stefanija Vladimirovienė dar vadovavo Kauno periodinės spaudos platinimo ir skirstymo įmonės „Spauda“ Šiaulių skyriaus viešajai komercinei bibliotekai (1925–1940). „Spaudos“ skyriaus biblioteka Šiauliuose veikė Tilžės g. 139 (1937 m.). 1938 m. kovo 15 d. ši biblioteka turėjo 1861 knygą. Iš jų grožinės literatūros – 1 398, mokslo – 180, vaikams skirtos literatūros – 130 tomų knygų, įvairių kitų leidinių ir žurnalų – 143. Dauguma šios bibliotekos knygų buvo rusų kalba, kitos – lietuvių ir lenkų kalbomis.

Literatūra:

11 Parašas: Antanas. Šiaulių paštininkų kultūriškas darbas. Paštininkų žodis, 1928, nr. 6, p. 7-10;
     Bibliografijos žinios, 1928, nr. 3, p. 88; Parašas: Omun. Šiaulių paštininkų „Žinios“ d-jos
     dešimtmečio veikla. Pašto pasaulis, 1934, nr. 2, p. 29.
12 Kultūros darbas plečiamas. Naujos Šiaulių naujienos, 1927 balandžio 27, p. 2.
13 Parašas: Antanas. Šiaulių pašto t. ir t. įstaigos 10 metų sukaktuvės. Paštininkų žodis,
     1929, nr. 2, p. 14.
14 Parašas: Antanas Korespondencija. Šiauliai. Paštininkų  žodis, 1930, nr. 7, p. 24.
15 Parašas: Antanas. Korespondencijos. Šiauliai. Paštininkų žodis, 1931, nr. 6 (60), p. 29-30.
16 Korespondencijos. Šiauliai. Paštininkų žodis, 1932, nr. 5, p. 144-145; Šiauliai. Paštininkų
     žodis, 1933, nr. 3, p. 88-89; Ružancovas, A. Lietuvos bibliotekos 1932 metais:
     Anketos duomenys. K., 1934, p. 28; Šiauliai.  Pašto pasaulis, 1934, nr. 3, p. 53.
17 Zdzichauskas, V. Bibliotekos. Skaityklos. Šiaulių metraštis, 1938, nr. 5, p. 63; Janišauskas, J.
     „Žinios“ draugija kūrybiniame darbe. Pašto pasaulis, 1939, nr. 4, p. 60.
18 Kaip paskirstytos nebeveikiančių draugijų turtas. Vilniaus balsas, 1940 rugsėjo 28, p. 4.
19 Šiaulių bibliotekos. Bibliografijos žinios, 1938, nr. 4, p. 158; Zdzichauskas, V. Bibliotekos.
     Skaityklos. Šiaulių metraštis, 1938, nr. 5, p. 63.
20 Sinkevičius, K. Iš Lietuvos žydų bibliotekų istorijos. Tarp knygų, 1991, nr. 12, p. 7-8.
21 Petraitytė, N. Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos 1920-1950 m. Šiauliai,
     2004, p. 66.
22 Sinkevičius, K. Iš Lietuvos žydų bibliotekos istorijos. Tarp knygų, 1991, nr. 12, p. 7-8.
23 Kur gauti knygų pasiskaityti? – Kn.: 1925. Sodžiaus kalendorius. Šiauliai, [1924], p. 167.
24 Žukas, V. Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918-1940, p. 99.  
25 „Kultūros“ bendrovės bibliotekos knygyno taisyklės. Šiauliai, 1924, p. 15.

Į viršų