Tel./Fax.: 8 (41) 52 38 52 El. paštas: info@snaujienos.lt 

REKLAMA

REKLAMA

Pamiršote slaptažodį? Pamiršote prisijungimo vardą? Registruotis
Pradžia Naujienos Žmonės Romualdas Baltutis: mintys po kelionės į Strasbūrą

Romualdas Baltutis: mintys po kelionės į Strasbūrą

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

2013-01-18 20

Inžinierius Romualdas Baltutis – šiaulietis, dukart tremtinys nuo aštuonerių metų, penkių prisiminimų knygų „Sibiro Alma Mater“ sudarytojas.

Netikėtai man paskambino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas ir paklausė, gal norėčiau nuvykti į Strasbūrą. Daug nesvarstydamas sutikau. Ir štai lapkričio 18-ąją, trečią nakties, lūkuriuoju Kryžkalnyje. Atvyksta baltas autobusas su labai maloniais žemaičiais vairuotojais Alvydu ir Rimantu. Vienas iš pirmųjų sėdu į autobusą ir žvalgausi kitų keleivių.
Pasiekiame Kauną, paskui Vilnių, Alytų, Lazdijus – visur mūsų laukia.

Ekskursijoje – dvi kartos
Susirinkome 28 žmonių komanda. Tai moksleivių konkurso „Ką žinau apie Lietuvos kariuomenę“ nugalėtojai ir jų mokytojai, nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ prizininkai, projekto „Žaliasis kodas“ nugalėtojai, asociacijos „Gyvastis“ nariai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos bei TS-LKD Druskininkų skyriaus atstovai, geriausios disertacijos aplinkosaugos tema nugalėtojas ir kelionės vadovė Gintarė Nefaitė. Susirinkus visai grupei, dar kelionės pradžioje, kiekvienas ekskursijos dalyvis prisistatė papasakodamas apie savo nuveiktus darbus.
Suvokiame, kad į Strasbūrą vyksta kūrybinga jaunimo ir senjorų komanda. Susiklostė kuo puikiausios sąlygos kartų suartėjimui – geresniam vieni kitų pažinimui, bendravimui. Abiejų kartų ekskursantus vienijo troškimas pagilinti savo žinias ir pamatyti daug įdomaus ir naudingo... Visus džiugina žinia, kad kirsime trijų valstybių teritorijas – Lenkiją, Vokietiją ir Prancūziją, kad susipažinsime su Erfurto, Veimaro bei Strasbūro senamiesčiais, o svarbiausia – aplankysime Europos Parlamentą.

Bėgantys vaizdai ir apmąstymai
Kelionės gidė pasakoja apie Europą, apie miestus ir miestelius, jų pasiekimus, pramonę, kultūrą, istoriją ir kitokius be galo įdomius ir naudingus dalykus. Gražiausi vaizdai lekia pro šalį, lyginame matytus vaizdus ir faktus su savo patirtimi. Kokia naudinga kiekvienam iš mūsų kelionės programa, gerai apgalvota, tarsi priderinta prie kiekvieno dalyvio interesų ir poreikių, skatinanti profesijos ir kūrybinį tobulėjimą! Abejonių nelieka – parsivešime daug įspūdžių ir žinių, kurias galėsime panaudoti ir moksle, ir darbe, ir politikoje...

Balto pavydo akimirkos
Susidomėję žvelgiame į nuotekų surinkimo įrenginius nuo magistralinio Lenkijos greitkelio. Koks didelis darbas padarytas! Kai pamatai nuotekų surinkimo įrenginiuose teršalus, negali patikėti, kad nuo tokio švaraus asfalto į vandens telkinius gali patekti tokia bjaurastis...
Žavi žaliuojantys ir labai tvarkingai sutvarkyti Vokietijos laukai. Ribos tokios tiesios, tvarkingos, tarsi ant braižymo lentos nubrėžtos, jokių sąlygų augti piktžolėms. Labai gerai su meile prižiūrimi lauko keleliai. Štai pavažiuokime tokiu keleliu Lietuvoje, pamatysime, kaip galingas traktorius užaria ne tik dirvą, bet ir griovius, supurena kelio dangą, svarbu, kad traktorininkui reikėtų mažiau sukinėtis ir žemės plotas kelio sąskaita padidėtų...
Matyti, kaip gerai apgalvoti ir medžioklės reikalai. Laukuose ir pamiškėse, visai netikėtose vietose, daugybė medžiotojų bokštelių. Daugelis iš jų mobilūs – ant ratų... Akį patraukia būreliai stirnų. Lietuvoje dabar tai retas reiškinys.

Mįslės ateities kartoms
Esu inžinierius elektrikas ir itin įdėmiai stebiu aukštos įtampos linijas, jų priežiūrą, patikimumą. Šalia jų apgalvotai išdėstyta daugybė vėjo jėgainių. Išties įspūdinga! Efektingai atrodo ir saulės baterijos – jų negausu, bet užimamas plotas labai didelis. Vietoj galimų dirbamos žemės ir naudingų laukų įrengtos saulės baterijos. Tai dar viena užduotis ateities kartoms. Joms teks spręsti, kaip iš po saulės baterijų susigrąžinti dirbamą žemę. Kai kurie Lietuvos politikai drąsiai siūlo visokiausių projektų, neįvertindami ir nesuprasdami energetikos subtilybių ir kartu nesąmoningai trukdydami valstybės pažangai siekiant energetinės nepriklausomybės.
Šalia įdomiausių inžinerinių, ūkio ir ekologijos, kultūros objektų atnaujiname savo žinias, kurios bus naudingos ir patiems, ir savo gimtajam miestui, ir valstybei.

Tolimos ir artimos istorijos labirintuose
Mūsų gidė atkreipia dėmesį į įdomiausius istorinius objektus.
Štai pravažiuojame oro uostą – čia pokario metais su kroviniais tūpdavo ir kildavo vadinamojo „oro tilto“ iš Vakarų valstybių į Vakarų Berlyną lėktuvai. Tai buvo gyvybės kelias, nes Sovietų Sąjunga buvo užblokavusi visus antžeminius kelius į Berlyną.
Apdainuota Buchenvaldo stovykla. Pasirodo, čia žmones kankino ne tik vokiečiai, bet ir sovietai neapdainuotame sovietų lageryje Nr. 2…
Kryžiaus karų riterio kapas ir paminklas Antrojo pasaulinio karo bombardavimo, kai žuvo daugybė moterų ir vaikų, aukoms; Berlyno sienos fragmentas, įdomiausios pilys, viduramžių verslo ir gyvenamieji namai, šventovės. Išgirstame daugybę istorijų ir pamatome paminklų įžymiems žmonėms – Gėtei, Bachui, Šileriui, Hitleriui ir kitiems, susipažįstame su jų veikla, muziejais.
Nusikeliu mintimis į Šiaulius, bandau suvokti, ką galėtume padaryti, kad miesto svečią labiau žavėtume miesto istorija. Pavyzdžiui, yra įdomiausių faktų apie šiauliečių kovas su bermontininkais. Deja, ekskursijų po Šiaulius dalyviai neišgirs ir nepamatys nė vieno to įvykio pėdsako. 1919 metais į Šiaulius atskrido pirmasis lėktuvas, tačiau toje vietoje tėra užrašas „Autobusų stotelė „Aerouostas“, nors iki jo reikia važiuoti dar porą kilometrų.
Nežino šiauliečiai, kad po karo šalia dabartinės „Stumbro“ gamyklos buvo vokiečių belaisvių lageris, kuriame 1948 metais buvo kalinami ir Lietuvos politiniai kaliniai.
Pagaliau šiauliečiai dar neužmiršo Šventojo Tėvo vizito į mūsų miestą. Miestas rimtai ruošėsi šiam priėmimui. Kažin ar toks įvykis pasikartos per ateinančius dešimtmečius. Šiauliečius džiugino ta proga Tilžės gatvėje pastatytos kolonos. Amžininkams jos primins popiežių Joną Paulių II, tačiau naujos kartos ant jų matys sumontuotą visai kitokią atributiką: žiogus, kitus vabzdžius... Gal tai ir gražu, bet ką ši simbolika reiškia Šiauliams? Šiauliuose ir apylinkėse yra ir kitų žymių istorijos vietų, pramonės, kultūros objektų, tačiau kam jos rūpi? O ne tik miesto svečiams, bet ir patiems šiauliečiams būtų labai naudinga jas žinoti.
Pavyzdžiui, Vokietijoje žmogus gali pamatyti Antrojo pasaulinio karo padarinius. Tokių ženklų rasite ir Drezdene, ir Berlyne, ir Erfurte, ir kitur. O Lietuvoje? Iš Šiaulių po karo buvo likę vieni griuvėsiai, tačiau apie tai niekur nėra net užuominos.
Sugrįžę iš tokios kūrybinės išvykos ir kiti mūsų ekskursijos dalyviai neabejotinai sieks, kad gimtųjų miestų dailininkai, architektai daugiau dėmesio skirtų istorijos, kultūros, tautos tradicijų akcentams.

Europos Parlamentas
Vykstame į Europos Parlamentą. Stebina rūmų architektūra, didingumas, grožis. Dokumentų patikrinimas ir mes jau specialioje patalpoje, kur mūsų laukia Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė. Susikaupę klausomės jos pasakojimo apie šios institucijos veiklą. Daugybė klausimų ir atsakymų. Vytautas Valentukevičius dėkodamas dovanoja knygą „Žmonių likimai Druskininkų krašte okupacijos metais“.
Mes, buvę tremtiniai, visos grupės vardu dovanojame parlamentarei vieną iš penkių tomų „Sibiro Alma Mater“. Dovanojame ir prašome parlamentarės rasti būdų sužadinti europarlamentarų dėmesį, kad šie suvoktų būtinybę išversti „Sibiro Alma Mater“ penkiatomį į anglų (gal ir į kitas) kalbas, kad su jo turiniu galėtų susipažinti Europos moksleiviai (ir ne tik jie). Tai pagerintų jų supratimą apie Rytų Europos šalių gyvenimą Sovietų Sąjungos globoje.

Europos Parlamento posėdžių salėje
Po rimto pokalbio – nuotrauka prie vėliavų su parlamentare. Po to mes palydimi į posėdžių salę, kur svarstomi skalūninių dujų gavybos klausimai. Labai įdomu išgirsti parlamentarų kalbas. Štai kalba Lenkijos parlamentaras. Jis akcentuoja skalūninių dujų gavybos problemas bei klausimo aktualumą ir svarbiausia – kad jų gavyba sumažintų priklausomybę nuo „Gazpromo“ monopolio. Labai įdomu, salė ploja. Kalba kiti parlamentarai – ir vokiškai, ir angliškai. Salė pritaria.
Pagaliau pasigirsta Lietuvos parlamentaro Rolando Pakso kalba. Nuliūdino. Atrodė, kad tai ne Lietuvos parlamentaro, o kokios kitos valstybės pozicija. Vien problemos ir neigimai. Jo kalbą palydėjo vieno žmogaus pliaukštelėjimas. Po to išgirdome dar vieno Lietuvos parlamentaro kalbą – Radvilės Morkūnaitės. Ji atkreipė dėmesį į skalūninių dujų svarbą Lietuvai. Ji teigia skalūnų dujų gavybą matanti kaip kelią į energetinę Europos Sąjungos nepriklausomybę bei energetikos šaltinių diversifikavimą. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje ji pažymėjo, kad nors prieš kelerius metus iš skalūnų gaunamos dujos Europoje buvo laikomos egzotika, šiandien visame pasaulyje apie jų gavybą jau kalbama kaip apie technologiją, po kelerių metų galėsiančią pakeisti pasaulio energetikos balansą.

2013-01-18 04

Lietuvos moksleivių konkurso „Ką žinau apie Lietuvos kariuomenę“ nugalėtojai ir jų mokytojai, nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ prizininkai, projekto „Žaliasis kodas“ nugalėtojai, asociacijos „Gyvastis“ nariai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos bei TS-LKD Druskininkų skyriaus atstovai, geriausios disertacijos aplinkosaugos tema nugalėtojas Strasbūre.
Asmeninio albumo nuotr.

 

Pridėti komentarą

Jūsų vardas:
Komentaras:

Reklama

Reklama

TonyBet Statymai ir Sporto Lažybos Internetu

 
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien13186
mod_vvisit_counterŠi mėnesį312938
mod_vvisit_counterIš viso20790276

Šiuo metu naršo: 98