„Nebeįlendu į išeiginę suknelę, turiu numesti svorio, todėl  trečią savaitę valgau tik garuose virtą žuvį: ryte, pietums ir vakare. Nežinau, kiek ištversiu, bjauru. Niekada nemėgau žuvies“, – guodžiasi Vaida bendradarbei Monikai. „O aš atsisakiau duonos ir bulvių. Per mėnesį numečiau kilogramą, bet vakarais taip valgyti noriu, kad nors sieną graužk“, – Monika irgi nesijaučia nė kiek laimingesnė. Ką apie tokį gyvenimo būdą pasakytų šiaulietė dietologė Kristina Kurganovienė?

Svarbiausia – nepersivalgyti
„Valgyti galima viską, tik reikia turėti saiką“, – teigia Kristina Kurganovienė. Mitybos specialistę neramina, kad paskutiniu metu sklando daugybė draudimų, ko nevalgyti: vieni peikia pieno produktus, kiti gąsdina gliuteno poveikiu, treti liepia atsisakyti mėsos. Žmogus pasimeta gausybėje draudimų ir nebežino, kaip elgtis.

„Aš visada sakau, kad žmogus turi valgyti tai, ko nori, ir klausyti savo organizmo, stebėti, ar jam tinka tas produktas“, – sako dietologė, nes mes esame kiekvienas individualus, tad kiekvienam reikia skirtingų maisto medžiagų: vienam – pieno produktų, kitam – sveikiau mėsa.

Svarbiausia – nepersivalgyti. Jei tris kartus per dieną valgysi tą patį, tai bus nesveika. Žaliavalgiai taip pat nėra teisūs, jei pusryčiams, pietums ir vakarienei valgo tik daržoves. Reikalinga maisto įvairovė. Visų reikiamų vitaminų, mikroelementų galime gauti valgydami skirtingus maisto produktus.

Dieta – trumpalaikis sprendimas
K. Kurganovienė dietų madai nepritaria: „Blaškymasis nuo vienos dietos prie kitos yra tik sveikatos žalojimas. Dietų neturėtų būti, nes ji yra laikinas dalykas, trumpalaikis sprendimas. Kai laikaisi dietos, įspraudi save į rėmus. Tai prilygsta savęs kankinimui. Norint tikro rezultato reikia keisti gyvenimo būdą.“

Specialistė pataria, kad svarbiausia palengva imti laikytis sveikos gyvensenos esminio principo – valgyti reguliariai. 3–5 valgymai nedidelėmis porcijomis turėtų tapti įpročiu.

Galima ramiai planuoti ilgalaikius pokyčius. Išsikelti tikslą ir pamažu jo siekti. Tarkim, nuo numatytos dienos palaipsniui mažinti daug riebalų turinčių produktų. Kitas žingsnis – kasdien po 20 min. pasivaikščioti. Palengva prisitaikant tai taps kasdienybe. Darysime tai visą likusį gyvenimą ir dėl to nesuksime sau galvos.

„Gera savijauta, sveikata ir grožis didele dalimi priklauso ne tik nuo to, kada, kaip ir ką valgome, –   sakė dietologė K. Kurganovienė. – Jei sveikata rūpi pačiam, yra noras keisti savo gyvenimo būdą  ir dar specialistas šalia, pasiruošęs padėti – puiku. Bet jei žmona atvarė vyrą pas dietologą, dar nereiškia, kad pokyčiai bus.“

Apie draudžiamą vaisių ir auklėjimą
„Jei save nuolat kankinsime nemaloniomis dietomis ar nemėgstamu maistu, koks malonumas gyventi? Nelogiška save kankinti kelis metus, – sako K. Kurganovienė. – Joks maisto produktas – nei bulvė, nei duona – nėra mūsų priešas. Net saldumynų galime sau retkarčiais leisti nedideliais kiekiais. Blogiau, kai kategoriškai sau uždraudžiame ir nuolat apie tą valgį galvojame. Be to, jeigu iš tikrųjų įvairiai, subalansuotai maitinsimės, rečiau „nesveiki troškimai“ mus aplankys.“
Kai ką jaudina klausimas, kaip įpratinti sveikai maitintis vaikus. Mitybos specialistė pateikia paprastą atsakymą: „Patiems valgyti saikingai. Vaikai yra kopijuotojai. Jei tėvai nežiūri, ką valgo, ir vaikai taip įpras. Jei tėtis kremta traškučius, vaikas irgi juos kramtys.“

Sveiko maisto piramidė
„Racionali mityba – tai gera sveikata ir žvalumas, darbingumas ir ilgas amžius. Normalios racionalios mitybos sąlygos galimos tik esant energijos pusiausvyrai – kai gaunamas su maistu energijos kiekis per parą atitinka išeikvotos energijos kiekį. Maisto produktuose yra baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, mikroelementų, vitaminų, vandens ir kitokių junginių“, – teigia Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Alma Mikalauskienė. – Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai valgo mažai daržovių ir vaisių – dažnam trūksta vitaminų, mikroelementų, biologiškai veiklių medžiagų, mažai geria vandens, gyvena nepakankamai aktyviai.“

Trys maisto piramidės aukštai
Kad mūsų maistas būtų visavertis, padeda maisto pasirinkimo piramidė. Trys piramidės aukštai pažymėti skirtingomis spalvomis – apatinis žalias, vidurinis geltonas, viršutinis raudonas. Tai atitinka šviesoforo spalvų reikšmę.

Mitybos piramidės apačioje 8 stiklinės vandens (tai vidutinis privalomas skysčių per parą suvartojimo kiekis). Pusę rekomenduojamo skysčio mes gauname su maistu. Vanduo, kurį organizmas gauna su daržovėmis, uogomis ir vaisinių augalų antpilais yra labai naudingas, nes jame yra ištirpusių įvairių biologiškai veiklių medžiagų.

Aplink piramidę – fizinio aktyvumo figūros. Kaloringai maitinantis ir mažai judant – gresia antsvoris, nutukimas, širdies kraujagyslių ir kitos lėtinės ligos. Suaugusiam žmogui rekomenduojama per dieną aktyviai judėti bent pusę valandos, o vaikams – ne mažiau kaip valandą.

Piramidės pirmas aukštas suskaldytas į du sektorius. Viename grūdiniai produktai ir bulvės, kitame – daržovės ir vaisiai. Jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Daržovių ir vaisių dienos norma 400– 500 gramų. Vaisių kai kurie specialistai rekomenduoja nepadauginti dėl didelio cukraus kiekio.

Antrajame piramidės aukšte – mėsos, žuvies ir pieno produktai. Nedidelę dalį užima aliejus bei riešutai. Šiame aukšte išdėstytų produktų reikia vartoti beveik kasdien, bet saikingai.

Piramidės viršūnėje yra tie produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti retai ir mažais kiekiais. Tai saldainiai, sviestas, pyragaičiai, cukrus ir druska.

Į viršų