Šiauliuose viešėjęs Europos instituto direktorius, teisininkas, diplomatas, visuomenės ir politikos veikėjas Vygaudas Ušackas susitikimuose su Šiaulių moksleiviais, žiniasklaidos atstovais dalijosi savo mintimis apie Lietuvos demografines problemas, emigrantų padėtį užsienyje. Pateikė nemažai patarimų, ką reikėtų daryti, kad pagerėtų šalies ekonominis, politinis gyvenimas.

Europos instituto direktorius nuoširdžiai tiki, kad atsigręžus į paprastus eilinius lietuvius ar jau išvykusius piliečius būtų galima pasiekti iš tiesų neblogų rezultatų.

Išsamiau apie tai „Šiaulių naujienoms“ pasakoja pats V. Ušackas.

– Kokiomis žiniomis dalijatės su jaunąja karta?
– Dalijuosi savo patirtimi, nueitu diplomatiniu-politiniu keliu, bandau uždegti jaunimo alkį. Nors tai skamba kontroversiškai, bet tik alkis žinių, siekis pasiekti daugiau yra progreso ir sėkmės raktas. Jaunoji karta dabar turi tiek daug galimybių. Tai pati laimingiausia šio šimtmečio lietuvių karta, gyventi nepriklausomoje, pažangiausioje Lietuvoje. Norisi, kad jie negalvotų, jog viskas yra atnešama ant padėkliuko, o laisvė – savaime suprantamas dalykas. Mokiniai turi ugdyti savyje pilietiškumą, nuosekliai, kryptingai siekti savo tikslų.

Svarbu, kad jaunoji karta neatsipalaiduotų žinodama, kad Lietuva yra NATO ir ES narė. Norėtų ginti savo tėvynę, nes jeigu patys negins, to nedarys nei amerikiečiai, nei vokiečiai. Jeigu Lietuvoje nebus žmonių, pasišventusių po mokyklos, universiteto eiti į kariuomenę, ten išmokti drausmės, kolektyvinio žaidimo, tuomet mes nebūsime verti pasiruošusios apsiginti valstybės vardo.  

– Kodėl jaunimas emigruoja?
– Matyt, per televiziją prisižiūrėję, kaip negražiai elgiasi LR Seimo atstovai, galutiniai praranda pasitikėjimą valstybe bei norą čia gyventi. Apskritai, emigracija nėra blogas dalykas. Išvažiavę lietuviai įgyja daugiau patirties, išmoksta užsienio kalbų, pamato pasaulį, įgyja tam tikrų žinių. Mes  juk norėjome tapti ES nariais, o viena iš Sąjungos kertinių taisyklių yra laisvas judėjimas. Ko norėjome, to ir pasiekėme.

Tik turime suprasti, kad ES valstybės narės konkuruoja dėl žmogiškųjų išteklių, talento. Talentas – nebūtinai tik Nobelio premijos laureatas, garsus aktorius ar menininkas. Kiekvienas žmogus yra talentas, todėl mes turime sudaryti visas sąlygas, kad talentas atsiskleistų ir būtų realizuojamas Lietuvoje.

– Išvykę lietuviai – geri Lietuvos ambasadoriai?
– Nėra namų be dūmų. Amerikoje ar Didžiojoje Britanijoje yra daug šviesių pavyzdžių, kuriais mes galime didžiuotis. Netrūksta lietuvių, kurie pradėję nuo nulio, susikūrė sėkmingą, klestintį verslą. Kai kurie lietuviai puikiai atstovauja Lietuvai kaip sportininkai, menininkai, kultūrininkai. Žinoma, yra ir tokių, kurie vykdo nusikalstamą veiklą ir meta šešėlį Lietuvos vardui. Apskritai, lietuviai užsienyje yra gerbiami, anglai, britai vokiečiai dėl jų konkuruoja ir lietuvius vertina kaip darbščius, padorius žmones.

– Ką manote apie dvigubos pilietybės įteisinimą?
– Siūlymą įteisinti dvigubą pilietybę vertinu palankiai. Man svarbus kiekvienas lietuvis, nesvarbu, kur jis bebūtų ir ką beveiktų. Šiomis atviro pasaulio aplinkybėmis turime pripažinti, kad esame maža valstybė ir negalime nukirpti bambagyslės su į kitus kraštus išvykusiais žmonėmis. Priešingai, turime siųsti žinią, kad jie mums reikalingi, stengtis jų nepaleisti. Su išvykusiais užmegzti ekonominius, socialinius, politinius saitus. Šiuo atveju dviguba pilietybė ir yra kaip viena iš priemonių, galinčių padėti išlaikyti ryšį su emigrantais. Reikia, kad emigrantai dalyvautų LR Seimo, Prezidento rinkimuose, naudotųsi suteikiamomis teisėmis ir pareigomis, galiausiai panorėtų grįžti ir čia investuoti.

– Kokios didžiausios Lietuvos problemos?
– Turbūt viena didžiausių problemų, kad per Lietuvos nepriklausomybės metus gyventojų sumažėjo iki 2,8 mln. Man nesuprantama ir keista, kad iki šiol dėl to niekas neprisiima atsakomybės, nerodo politinės valios, nebando šio klausimo spręsti. Todėl mes subūrėme ekspertų grupę ir pateikėme rekomendacijas, ką reikėtų daryti.

Apklausos paliudijo, kad dažniausiai žmonės išvažiuoja dėl ekonominių priežasčių. Mažų algų, nepasitikėjimo biurokratija, socialinio teisingumo stygiaus, nerodomo valdžios noro mažinti emigracijos srautus.

Mes siūlome perimti gerąją kitų šalių patirtį. Štai Lenkijoje sėkmingai laikomasi šeimos politikos. Ten skiriamos finansinės priemonės šeimoms, auginantiems antrą ir trečią vaiką. Sudaromos lankstesnės darbo sąlygos, kad sutuoktiniai galėtų dirbti pakaitomis.

Airija prieš 30 metų buvo viena skurdžiausių ES valstybių, o dabar yra viena iš pažangiausių. Singapūre anksčiau gyveno 1,5 mln. gyventojų, o dabar – 4 mln. Šalys pasiekė tokių laimėjimų, nes atvėrė savo rinką, viliojo talentus.

Kažką panašaus turėtų daryti ir Lietuva. Burti žmones, dėti visas pastangas ir emigrantus susigrąžinti. Reikalingas sisteminis požiūris: mokestinės, imigracinės politikos priemonės. Taip pat reikalingos „Sodros“ „lubos“, kad daugiau uždirbantys žmonės norėtų investuoti Lietuvoje, suburti darbo jėgą ir čia leisti pinigus vartojimui.

– Dėl emigrantų verslas taip pat stengiasi nepakankamai?
– Verslui turi būti sudarytos palankios sąlygos, kad jis daugiau investuotų, kurtų darbo vietas ir darbuotojams mokėtų didesnius atlyginimus.

Esu girdėjęs, kad Lietuvoje ne visi darbdaviai gerbia savo darbuotojus, vis dar moka mažus atlyginimus vokeliuose, tai dar viena priežastis, kodėl žmonės išvyksta. Lietuvos darbdaviai galėtų imti pavyzdį iš Vakarų. Darbuotojus efektyviau įtraukti į kolektyvo, įmonės veiklą, valdymą. Su darbuotojais turi būti pagarbiai elgiamasi, kad jie jaustųsi esą visaverčiai kolektyvo nariai, įmonės bendrasavininkiai, atsakingi už bendrą kolektyvo sėkmę.

– Ar Lietuvoje gali būti gyventi gera?
– Mes dažnai neįvertiname to, ką turime. Lietuva – geriausiai išsaugota paslaptis. Turime nuostabią architektūrą. Čia tyras, grynas oras, nėra taršos. Turime gėlą vandenį, daug ežerų, miškų, keturis metų laikus. Tai nuostabiausi dalykai, kurių daugelis kitų valstybių neturi. Dėl to Lietuva žavisi ir mums pavydi.

Be to, Lietuvoje yra labai turtingas ir palyginti nebrangus kultūrinis gyvenimas. Pas mus kino, dramos teatruose galima lankytis vos ne kiekvieną dieną arba bent jau kartą per savaitę, o gyvenant Londone – kartą per tris mėnesius. Tai pagrindiniai privalumai, kurių mes nepastebime.

Žinoma, ne visi tai įvertina. Kai kurie lietuviai išvyksta ir nebenori grįžti, ypač užsienyje į mokyklas išleidę savo vaikus. Nepaisant to, tarp jų tikrai yra nemažai ir tokių, kurie tiki, kad gali būti gera gyventi ir Lietuvoje, bet vis tiek negrįžta, nes pirmiausia nori išgirsti jiems palankesnių žinių iš Lietuvos, išgirsti, kad jie šaliai yra reikalingi ir laukiami.

– Ką dar galima padaryti dėl geresnės šalies ateities?
– Svarbiausia parodyti susitelkimą, suvokti, kad gyvename laisvoje Lietuvoje ir globaliame pasaulyje. Piliečiams sudaryti palankesnes gyvenimo sąlygas. Padaryti taip, kad jie nenorėtų išvykti iš šalies. Sukurti saugią aplinką, investuoti į gynybą, turėti daug draugų Vakaruose ir pažinčių Rytuose.