Parsivežiau čia kada iš užsienių meksikietiškų tortilijų pakuotę. Tada dar šalyje karaliavo litas, o vežtis kišenėje smulkių eurocentų nenorėjau – reikėjo išleisti. Taigi kažkokioje mažoje krautuvėlėje nusipirkau tortilijų. Grįžus beliko kažką sukurti.
Supjausčiau kubeliais kelis pomidorus, papriką, raudonąjį svogūną, kelias česnako skilteles, kelis Aisbergo salotų lapus, pluoštelį krapų, fetos sūrio, keptos jautienos šmotelį. Subėriau į dubenį daržoves, įlašinau kelis lašus itin aitraus „Inferno Extreme“ padažo ir pašlaksčiau graikinių riešutų aliejumi. (Tiks ir kitoks, jeigu šitokio neturite.)
Liko daržovių-sūrio-jautienos mišinį susukti į parsivežtas tortilijas bei skanauti. Neprastai!
Galima tortilijų išsikepti ir patiems. Štai bene vienas iš paprasčiausių receptų.
Reikės apie 300 g miltų, 200 ml karšto vandens, 2 šaukštų aliejaus, 1 šaukštelio druskos.
Vandenyje ištirpiname druską, o tada supilame miltus ir aliejų. Gerai išmaišome. Minkome, kol masė taps elastinga, o jeigu reikia dar įpilame vandens arba įberiame miltų. Tada tešlą pridengiame skepeta ir paliekame pusvalandžiui.
Po pusvalandžio tešlą dalijame į 8 kamuoliukus, kuriuos iškočiojame į 2–3 milimetrų apvalius „blynus“, t. y. tortilijas. Jas kepame sausoje keptuvėje iš abiejų pusių, maždaug po 45–60 sekundžių, kol tortilijų paviršiuje atsiras būdingos rusvos pūslelės.
Iškepusias tortilijas iškart dedame ant drėgno rankšluosčio, kad nesukietėtų ir vėliau būtų galima jas lengvai susukti.
O įdarui galima naudoti viską, kas tik patinka. Pavyzdžiui, mėgstamas daržoves, paukštienos krūtinėlės gabaliukus, alyvuoges, majonezinius padažus, sūrius ir t. t. ir pan.
