Prasidėjo šaltkrėtis, sukilo aukšta temperatūra, apėmė keistas svaigulys, silpnumas…  Gerklės skausmas, sloga neretai ateina vėliau. Ima kamuoti kosulys, nuo kurio įskausta pilvo raumenys. Gali būti, kad jums prasidėjo gripas. Nuo vasario 7 dienos Šiauliuose – vis dar gripo epidemija.

Epidemijos žemėlapis plečiasi
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja,  kad šiuo metu gripo epidemija yra  trijose Šiaulių apskrities savivaldybėse. Sausio 31 d. gripo epidemija paskelbta Joniškio rajone, vasario 6 d. –  Akmenės rajone, o vasario 7 d. – Šiaulių mieste.

Sergamumas išlieka padidėjęs visoje Šiaulių apskrityje. Vasario 5 – 11 dienomis bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis padidėjo nuo 156,1 iki 159,8 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Gripas sudaro 18,7 proc. iš visų susirgimų skaičiaus.

Epideminio lygio nepasiekė tik Šiaulių ir Pakruojo rajonai. Per savaitę Šiaulių apskrityje gripas kliniškai diagnozuotas 797 asmenims, iš jų  – 258 vaikams (32,4 proc.). Palyginus su prieš tai buvusios savaitės duomenimis, gripo atvejų skaičius Šiaulių apskrityje išaugo 1,2 karto.

Praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje sergamumo rodiklis buvo žymiai mažesnis ir siekė 86,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų per savaitę, gripu sirgo 306 Šiaulių apskrities gyventojai.

Mokyklų tuštėjimo metas tęsiasi
Milda Baranauskienė, Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, praneša, kad šių metų vasario 12 d. duomenimis, ugdymo veikla laikinai nutraukta   trijose Šiaulių miesto mokyklose ir dviejų mokyklų 3 klasėse. Dėl gripo karantino laikinai uždarytos „Juventos“, „Romuvos“ ir „Gegužių“ progimnazijos.

Praėjusią savaitę dėl padidėjusio mokinių sergamumo  laikinai ugdymo veikla buvo nutraukta penkiose Šiaulių miesto mokyklose ir dvylikos Šiaulių miesto mokyklų 86 klasėse. Sergančiųjų skaičius nuolat kinta, kol kas sunku prognozuoti, ar greitai epidemija pasitrauks iš Šiaulių miesto.

Medikams ilsėtis laiko nėra
Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja, pasakojo, kad ligonių antplūdis labai ryškus. Ne tik dėl gripo. Pagausėjo insultų, infarktų, inkstų ligų ir kitų sunkių susirgimų.

Praktiškai medikai „nebeišlipa iš mašinų“, ypač gausu iškvietimų dėl vaikų. Rajonuose nebeliko vaikų ligų skyrių, tad visas krūvis tenka Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikai. Gripas pavojingiausias sunkiems ligoniams ir mažiems vaikams. „Kad virusas įsisiautėjo, rodo tai, jog atvažiavę randame „iškritusias“ ištisas šeimas“, – sako gydytoja.

Serga net ir medikai, nors trečdalis jų buvo pasiskiepiję. Kartais  šią B gripo formą sunku diagnozuoti, nes požymiai nespecifiniai. Ypač dažnai ligoniai skundžiasi silpnumu, galvos svaiguliu, kelias dienas nekrentančia aukšta temperatūra. Kaulų laužymą, raumenų skausmus, nemalonų „graužimą“ akių obuoliuose junta ne visi. Žmonės baiminasi plaučių uždegimo, o pneumonijos – tikrai dažna ir pavojinga gripo komplikacija. Kartais nesigirdi karkalų, sunku atpažinti, tenka vežti į ligoninę, tirti rentgenu, vaikams atliekami ir viruso tyrimai. Visais atvejais, kada aukšta temperatūra nepraeina per 3-4 dienas, gydytoja pataria nerizikuoti, neužsiimti savigyda. Epidemijos metu dėl nedarbingumo, vaistų pasirinkimo galima kreiptis į šeimos gydytoją telefonu.

„Skrandžio gripas“– taip pat žiemos palydovas
Virusinės žarnyno infekcijos požymiai šiek tiek panašūs į gripo. Kamuoja aukšta temperatūra, viduriavimas, vėmimas, ligonis netenka apetito. Panašiai kai kas jaučiasi susirgęs gripu. Tik žarnyno infekcija praeina per 2– 3 dienas, o gripą dažniausiai tenka gydyti ilgiau.

Medikai  primena, kad virusinės žarnyno infekcijos greitai plinta šeimose, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose, stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, masinio susibūrimo renginiuose.  

Štai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras  informuoja, kad Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje neaplenkė  norovirusinės infekcijos protrūkis.  Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos centras praneša apie vasario 1– 8 d. laikotarpiu patvirtintus 128 susirgimus norovirusine žarnyno infekcija: Horebo jaunimo centre – 97 atvejus, Pjongčange –11, Gangneunge –20.

Per maistą ir vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių rizika paprastai padidėja masinių susibūrimų metu, kai daug žmonių valgo iš laikinai įrengtų maisto prekybos vietų, kurios gali neatitikti maisto saugos reikalavimų.

Higiena – geriausia virusų profilaktika
Efektyvių prevencijos priemonių noro viruso infekcijoms valdyti nėra. Ypatingą dėmesį rankų higienai ir paviršių valymui bei dezinfekcijai reikėtų skirti susirgusiojo šeimoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose, ligoninėse. Asmens higienos laikymasis, patikimo maisto pasirinkimas yra geriausia apsauga.

Kaip apsisaugoti nuo gripo, daugybė informacijos. Anot E. Kukaitienės, ilgais žiemos vakarais sunkiausia išsėdėti namuose, o ypač suku save įsivaizduoti koncerte ar teatre su kauke. Taigi belieka svarbiausios priemonės – rankų plovimas, vienkartinės nosinaitės. Labai svarbu susirgusiems neiti į darbą, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas, kad neužkrėstume kitų, kad neleistume ligai įsigalėti ir priveikti mus sunkiomis komplikacijomis.

Liaudiškų sveikatinimo būdų dar niekas neatšaukė
Svarbu nepamiršti, kad gripas antibiotikais neišgydomas, o aspirinas vaikams griežtai draudžiamas.  Vaistus gali paskirti tik gydytojas. Paprastai antibiotikai išrašomi tik nustačius bakterines komplikacijas. Kita svarbi taisyklė – nors jums atrodo, kad liga atsitraukė – gydymo kursą reikia pabaigti.

Karščiuojant dažniausiai valgyti nesinori. Ir nereikia. Svarbu gerti daug žolelių arbatų. Ne taip svarbu, ką gersime – vandenį, šiltus ar vėsius gėrimus, sriubą, mėgstamas sultis ar aviečių arbatą – svarbu, kad būtų nuolat papildomos skysčių atsargos. Aukšta temperatūra – apkrova širdžiai ir plaučiams. Temperatūra natūraliai krinta, kai organizmas prakaituoja, tačiau prakaituojant prarandama skysčių, todėl karščiuojantis ligonis turi pakankamai gerti.

Gydytojos E. Kukaitienės  teigimu, skysčiai apvalys organizmą, greičiau išsivaduosime iš virusų, sustiprėsime. Vitaminus gerti susirgus per vėlu. Be to, daugelis ir taip jų vartojame per dažnai. Ežiuolė, česnakai, imbieras – kiekvienas pagal savo skonį gali atrasti, kuo stiprinti organizmą. Jei vargina kosulys, o temperatūra neaukšta, padės šiltos druskos vonelės kojoms, čiobrelių arbata.

Viena iš brangiausių infekcijų
Kiekvienas žinome, kad susirgus gerokai patuštėja piniginė. Užkrečiamosiomis ligomis serga ypač daug vaikų – apie 96–97 proc. Tai reiškia, jog dėl sergančių vaikų slaugos didėja tėvų nedarbingumas, o tai gerokai padidina finansinę naštą valstybei. Taigi daugiausia kainuoja užkrečiamosios viršutinių kvėpavimų takų ligos ir gripas.

Antra vertus, dėl užkrečiamųjų ligų gali komplikuotis lėtinės, kurios tarsi šiai grupei nepriklausytų. Nereti atvejai, kai gripas ar peršalimo ligos tampa sunkiai pagydomų ligų priežastimi. Ir vėl turime didžiulių išlaidų. Tad skiepydamiesi ir visais įmanomais būdais saugodamiesi užsikrėtimo gripu taupome ne tik savo, bet ir valstybės pinigus.