Vyras sumušė žmoną, žmona – vyrą, sugyventinis – sugyventinę, o jaunuoliai užsipuolė atsitiktinį praeivį...  Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinių ir šiauliečių pasakojimų matyti, kad žmonės nuo piktadarių nukenčia pakankamai dažnai. Psichologas pripažįsta, kad pyktis yra žmogui naudinga emocija, galinti padėti apsisaugoti, bet gyvenant tarp žmonių, reikia išmokti pyktį valdyti.

Tampa įvykių liudininkais
Įvyko muštynės prie alaus baro. Keturios merginos sumušė ir apiplėšė paauglę. Autobusų stoties laukiamajame apiplėštas gyventojas. Ieškomas smurtautojas bute sumušęs vyrą. Su tokiomis ir panašiomis antraštėmis straipsniai publikuojami beveik kiekvieną dieną.

Baisiausia, kad nuo smurtautojų nukenčia niekuo dėti žmonės, ramiai laukiantys atvažiuojančio autobuso ar tiesiog iš darbo einantys namo. Nedžiugina ir tai, kad neretai patyrusieji smurtą neigia incidento rimtumą ir nemato būtinybės kreiptis į policiją ar medicinos įstaigas.

Pastebima, kad kartais į įvykdytą žiaurumą jautriau sureaguoja ne pati auka, bet apie įvykį sužinojęs artimas žmogus ar tiesiog eilinis pilietis.

„Kai išgirstu apie smurto įvykį, visada susimąstau, kas paskatino žmogų taip agresyviai pasielgti. Pradedu galvoti, kad galbūt vaikystėje jo niekas nemylėjo, jog kažkas sužalojo jo sielą, protą, kūną. Bandau suprasti, kokios užslėptos baimės galėjo paskatinti tokį instinktyvų, gyvulišką veiksmą“, – apie tai, kaip reaguoja į neigiamas naujienas, pasakoja šiaulietė Aida.

Nors gyventojai smurto įvykių nevertina teigiamai, patys aukoms ne visada ryžtasi padėti. Štai šiaulietė Genovaitė dienraščiui pasakoja, kad kartą yra atsidūrusi itin nemalonioje situacijoje.

„Su vyru eidami autobusų stotelės link pamatėme, kaip du vaikinai spardo kitą jaunuolį. Tuomet man taip sukilo pyktis, kad nejučia pradėjau ant jų rėkti. Išgirdę mano riksmus, jauni žmonės nustojo smurtauti, tačiau vyras tokiu mano poelgiu neliko patenkintas. Gal net supyko, replikavo esą padėjusi kitam žmogui ir pati būčiau galėjusi likti sumušta“, – atvirauja Genovaitė.

Nemoka suvaldyti pykčio
Paprastai blogiukai savo aukas užpuola pajutę didelį pyktį. Psichologas Mykolas Truncė „Šiaulių naujienoms“ paaiškina, kad pyktis yra žmogui naudinga emocija, galinti padėti apsaugoti gyvenamąją teritoriją ar emocinę erdvę. Tik gyvenant ne su vilkais, bet tarp žmonių, reikėtų išmokti pyktį valdyti.

„Suvaldyti pyktį ir jo neišreikšti reikėtų mokytis visiems žmonėms. Reikia su savimi dirbti, visko nepriimti už gryną pinigą“, – pataria M. Truncė.

Taip pat svarbu suvokti, kad tai, ką kažkas mums sako, yra tik kito žmogaus problema, o kaip mes į tuos žodžius reaguojame – mūsų. Juk ne veltui liaudies išmintis byloja: kuo pats kvepia, tuo kitus tepa.

Paradoksalu, tačiau dažniausiai smurto aukomis tampa artimiausi žmonės: sutuoktinis, vaikai arba kiti labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai. Psichologas komentuoja, kad pyktis dažniausiai išliejamas ant silpniausių, nes prieš stipresnį neišeina parodyti savo viršenybės.

„Jeigu mus supykdė vadovas, prieš jį nesiimame jokių agresijos veiksmų, pyktį išleidžiame per emocinius žaibus ant žmonių, kurie mus myli“, – pastebi M. Truncė.

Visi žino, kad alkoholis nepadeda kovoti su pykčiu. Psichologas patvirtina, jog alkoholis iš tiesų nuima emocinius stabdžius: „Jeigu būdami blaivūs, nesielgiame kaip gyvūnai tarp žmonių, tai pavartojus alkoholio, išsilaisvina žvėriška energija ir žvėriški instinktai. Todėl mes kaip tauta turėtumėme išmokti gyventi be alkoholio.“

Jis taip pat pastebi, kad žvėriški instinktai paaštrėja, jeigu žmogus alkoholį vartoja kartu su kitais. Štai jeigu neblaivus septyniolikmetis eidamas šaligatviu prasilenkia su išgėrusiu pensininku, pastarajam paprastai nieko neatsitinka. Jeigu aštuoni neblaivūs septyniolikmečiai gatvėje prasilenkia su išgėrusiu pensininku, pastarasis dažniausiai būna sumušamas.
„Taip pasireiškia gaujos efektas. Kai mes esame po vieną, mūsų sparneliai nuleisti ir snapeliai žiūri į žemę, kai esame būryje – mums jūra iki kelių. Tuomet galime padaryti viską, kad tik pasirodytumėme prieš kitus. Tik paskui tenka ilgus metus sėdėti kalėjime“, – sako psichologas.

Tampa lyderiais arba nusikaltėliais
Kalbėdamas apie žmonių reakcijas, pašnekovas pabrėžia, kad žmonių reakcija į kriminalinius įvykius gali būti įvairi. Pavyzdžiui, išėjus į gatvę apsirengus karnavaliniais rūbais ir juokiantis galima pamatyti, kad praeiviai juokiasi kartu su mumis arba pradeda pykti, sakyti, jog elgiamės gana kvailai. Skirtingai reaguojama ir į smurtinius įvykius.

„Galbūt žmonės mano, kad prieš kitą keliama ranka, nes jis to nusipelnė, esą šiaip sau už nieką niekas nepuola. Kiti į muštynes nenori veltis, nes bijo kovos su stipresniu už save ir nori išsaugoti savo sveikus dantis. Pyktis ir baimė yra dvi varomosios jėgos, kurios verčia mus pasielgti vienaip ar kitaip“, – teigia M. Truncė.

Psichologas sako, kad visi gyventumėme geriau, jeigu tėvai nuo pat mažens dirbtų su savo vaikais. Dar darželinukams skiepytų aukštas vertybes, paaiškintų, kad negalima vogti, muštis, meluoti ir ugdytų lyderio savybes.

Jis pasakoja, kad jeigu vaikui bus įskiepytos aukštos vertybės ir išugdytos lyderio savybės, suaugęs toks žmogus taps visuomenės lyderiu. Jeigu vaikas iš kitų išsiskirs tik lyderio savybėmis, tačiau neturės jokių vertybių, jis gali tapti kriminalinio pasaulio lyderiu. Jeigu pasižymės žemomis vertybėmis ir nemąstydamas seks paskui kitus, gali tapti abejingu nusikaltėliu. Jeigu pasižymės aukštomis vertybėmis, bet neturės lyderio savybių, taps alkoholiku arba savižudžiu.

„Kiekviename iš mūsų turime skiepyti aukštas vertybes ir lyderio savybes, tada turėsime visuomenę, kur žmonės nesielgs kaip kriminaliniai lyderiai“, – sako M. Truncė.

Primename, kad patyrusiems smurtą reikėtų nedelsiant kreiptis į policiją ar medicinos įstaigas. Šiaulių miesto gyventojams, patyrus smurtą artimoje aplinkoje, pagalbą teikia Moterų veiklos inovacijų centras, tel. 8 652 24 232. Dėl nemokamos emocinės pagalbos galima kreiptis šiais kontaktais: Pagalbos moterims linija, tel. 8 800 663 66. Vilties linija, tel. 11 61 23.

Į viršų