Lietuvos merginų jaunių (U18) rinktinė liepos pradžioje pradėjo pasiruošimą Europos krepšinio čempionato B diviziono kovoms, kurios rugpjūčio 3–12 dienomis vyko Austrijoje. Keturios šiaulietės – Brigita Sinickaitė, Enrika Matiukaitė, Manta Urbonaitė ir Dominyka Paliulytė, krepšinio akademijos „Saulė“ trenerės Jūratės Bertulienės auklėtinės, sėkmingai praėjusios pasiruošimo etapą, pateko į pagrindinę Lietuvos merginų jaunių U18 rinktinės sudėtį.

Lietuvos jaunių (U18) merginų rinktinė sėkmingai baigė Europos merginų B diviziono krepšinio čempionatą. Rinktinės vyriausiojo trenerio Daliaus Ubarto auklėtinės turnyro finale įveikė Baltarusijos rinktinę ir tapo Europos čempionėmis. Lietuvės ne tik laimėjo pagrindinį čempionato trofėjų, bet ir iškovojo kelialapį į A divizioną.

„Šios merginos – širdies komanda“
Šiaulių miesto krepšinio akademijos „Saulė“ trenerė J. Bertulienė labai didžiuojasi savo auklėtinėmis, kurios tapo Europos krepšinio čempionato nugalėtojomis. Anot trenerės, sunkiausia buvo stebėti varžybas per kompiuterį, kai matai, jog galėjo priimti ir kitokį sprendimą.

„Bet kokiu atveju labai džiaugiuosi, jos yra šaunuolės. Papuolė į rinktinę, man, kaip trenerei, tai  didžiulis džiaugsmas. Beveik visas startinis penketas buvo iš Šiaulių miesto. Šios merginos kaip žmonės ir žaidėjos yra širdies komanda. Rinktinės trenerio darbas buvo tinkamai susistatyti žaidėjas, o aš buvau tik žiūrovas. Jos yra „gerulės“ visur. Šiais laikais sportuojančių merginų – dar tokiais dideliais krūviais – daug nėra. Juk vasarą visi ilsisi, atostogauja, o jos visus 2 mėnesius matė tik kamuolį ir sportinius batelius. Būdavo, jog vakare joms parašydavau, norėdavau sužinoti, kaip sekasi, bet jos kartais būdavo tokios pavargusios, kad net neatrašydavo. Tai buvo tokio lygio varžybos, kuriose nėra „sustok ir palauk“. Krepšinis yra komandinė sporto šaka, todėl kiekviena krepšininkė priklauso nuo kitų žaidėjų veiksmų. Ateityje norėčiau jas matyti moterų komandoje, o dar geriau būtų, jei jos dalyvautų olimpiadoje. Tai  kiekvieno trenerio svajonė“, – džiaugėsi savo auklėtinėmis trenerė J. Bertulienė.

Čempionės apie čempionatą
Išsamiau apie pasiektą Europos čempionių titulą, nelengvas pergales ir priešininkes papasakojo šiaulietės krepšininkės B. Sinickaitė, E. Matiukaitė, M. Urbonaitė ir D. Paliulytė.

Kaip susidomėjote krepšiniu?
D. Paliulytė: Mane atvedė mama būtent į šią aikštelę. Atėjau ir nebeišėjau.

E. Matiukaitė: Iš pradžių buvau pasirinkusi dainavimą, tačiau vėliau mane pastūmėjo šią sporto šaką pasirinkti tėtis. Jis man pasakė: noriu, jog lankytum, tik pabandyk. Turėjau bendraklasių krepšininkių, todėl čia ir atėjau pabandyti pažaisti. Taip ir nebeišėjau. Tačiau kai dar nelankiau krepšinio, net su tėčiu kartu nežiūrėdavau rungtynių.

B. Sinickaitė: Aš iš pradžių lankiau rokenrolą. Būdavo, kad po krepšinio treniruotės skubėdavau į šokių treniruotę, bet nusprendžiau pasirinkti krepšinį.

M. Urbonaitė: Prieš krepšinį lankiau apie 30 įvairiausių būrelių. Po to mano tėčio pažįstamas paskatino eiti į krepšinio treniruotes. Mama ir atvedė į treniruotę, o vėliau motyvavo tėvai, treneriai, nes kai buvau maža, buvo daug minčių išeiti.

Koks jausmas tapus Europos čempionėmis?
D. Paliulytė: Labai džiugu, kad tapome Europos čempionėmis. Tai patiri juk ne kiekvieną dieną, kai lipi ant čempionų pakylos. Labai smagu ir šį įvykį prisiminsiu visą gyvenimą.

Ar tikėjotės tokio rezultato?
E. Matiukaitė: Tokio rezultato gal nesitikėjome, bet aukštos vietos tikėjomės. Mūsų tikslai buvo žiauriai aukšti.

B. Sinickaitė: Tikėjausi tokio rezultato. Tikrai buvome pajėgios laimėti pirmąją vietą. Turėjome tikslą, jį ir įvykdėme.

Ar tai aukščiausias jūsų pasiektas laimėjimas?
E. Matiukaitė: A divizione buvome užėmusios 6-ąją vietą. Tai būtų kaip ir aukštesnis pasiekimas nei šis.

Kaip ruošėtės Europos krepšinio čempionato B diviziono kovoms?
D. Paliulytė: Iš pradžių buvo fizinis pasiruošimas, vėliau ėjome į aikštelę, vyko ir draugiškos rungtynės. Galiu paminėti, kad visas draugiškas rungtynes laimėjome. Tai buvo išskirtinis aspektas.

M. Urbonaitė: Mūsų tikslas buvo tobulėti, bet daug patirties mums davė rinktinė. Net treneris pabrėžė, kad pirmą kartą yra laimėtos visos draugiškos rungtynės, kiek jis yra treniravęs rinktinių.

Kaas lėmė, kad laimėjote visas draugiškas rungtynes?
E. Matiukaitė: Tik komandinis darbas.

D. Paliulytė: Šiais metais buvo surinkta labai stipri komanda, turėjome visas pozicijas, visos buvo nusiteikusios tam darbui ir tam vienam tikslui. Manau, kad dėl to laimėjome visas draugiškas rungtynes.

Kaip apibūdintumėte priešininkes?
E. Matiukaitė: Apie konkurentus nelabai ką ir žinome. Su jomis susitinkame tik aikštelėje. Teko bendrauti su Austrijos komanda, tai jos sakė, kad mes žymiai stipriau ruošiamės nei jos. Šiais metais mūsų komanda buvo labai gerai ir stipriai paruošta. Stengiamės, dirbome, kovojome ir siekėme savo užsibrėžtų tikslų.

B. Sinickaitė: Labai skiriasi ir lygiai. Pavyzdžiui, žaidėme su Albanija ir laimėjome net 92 taškais.

Kurios priešininkės buvo stipriausios?
D. Paliulytė: Prieš visas rungtynes vienodai nusiteiki, eini ir žaidi.

E. Matiukaitė: Prieš portugales ir turkes turėjome labai sunkią pradžią, bet paskui viskas išėjo labai gerai. Daugumos varžybų pradžios būna labai sunkios, reikia įsivažiuoti, suprasti jų žaidimą. Prasideda ir taktinis žaidimas, pamatai ir žaidėjų charakterius, atskleidžiančius, kurios komandos yra stipresnės.

Ar skiriasi kitų šalių komandų žaidimo stilius?
E. Matiukaitė: Didelis skirtumas pasijuto tada, kai analizavome priešininkes, kai mokėmės daryti derinius. Lietuviai žaidžia du prieš du. Vienose komandose labai užsukinėdavo užtvaras, kad žmonės užkliūtų.

D. Paliulytė: Vienos komandos, būna, labai ilgai daro derinius ar žaidžia visai be jų, kitos bando greičiau sužaisti. Mūsų komanda akcentavo greitą puolimą ir gynybą.

E. Matiukaitė: Kas mus stebėjo iš šono, tai sakė, kad daugiausia ruošėmės bėgime ir greitose atakose. Per fizinį pasirengimą tikrai daug bėgdavome.

Kokios buvo įsimintiniausios varžybos?
D. Paliulytė: Grupės rungtynėse turėjome varžybas su Izraelio komanda. Šios komandos žaidėjos  buvo greitos, vikrios, kibios. Prieš dieną jos buvo patyrusios pralaimėjimą ir, manau, buvo supykusios. Rungtynėse su mumis joms labai gerai sukrito tritaškiai, dėl to mes pralaimėjome.

B. Sinickaitė: Šiose varžybose po dviejų kėlinių turėjome 23 taškų deficitą, jei po 4 kėlinių būtume pralaimėjusios 26 taškų deficitu, tada būtume neišėjusios iš grupės.

E. Matiukaitė: Jei gauname iki 10 taškų deficito, tada dar liekame grupės pirmoje vietoje, o jei turėtume 26 taškų deficitą, tada nebeišeiname toliau ir mūsų čempionatas būtų pasibaigęs. Tačiau pasivijome priešininkes ir išlaikėme 10 taškų deficitą.

Juk galėjo taip atsitikti, kad nepavyks patekti toliau?
E. Matiukaitė: Galėjo. Po dviejų kėlinių treneris mums ir pasakė, kad atversiu jums visas kortas, o jūs spręskite, ar norite likti. Tai buvo mums geras spyris, jog reikia susiimti. Paskui viskas išėjo labai gerai. Labai laiku pralaimėjome.

D. Paliulytė: To pralaimėjimo mums netgi reikėjo, nes Europos krepšinio čempionate ėjome be pralaimėjimų, buvo net per gerai. Nebuvo tokių varžybų, per kurias gali laimėti ar pralaimėti, visos buvo svarbios. Eini kaip į finalą ar pusfinalį.

Nebuvo minčių, kad norisi viską mesti ir pailsėti?
E. Matiukaitė: Treneris buvo sakęs, kad mūsų niekas nelaiko, jei kas nori išeiti – pakelkite ranką. Minčių sustabdyti karjeros nebuvo, tokią pradžią turime, kodėl reikia pabaigti. Reikia toliau eiti. Visada įdomu pažiūrėti ar išbandyti kitas sporto šakas, bet visada norisi grįžti prie savo sporto
šakos.

B. Sinickaitė: Dabar dvi savaites būname namuose, o aš jau pasiilgau krepšinio, norisi eiti į treniruotes.

Kaip vertinate rinktinės trenerio darbą?
D. Paliulytė: Vertinu gerai, jei pasiekėme tokį rezultatą.

E. Matiukaitė: Jis dauguma mūsų žaidėjų pažinojo, žinojo, ką galime. Jis labai mums pagelbėjo, nes turi savo metodiką.

B. Sinickaitė: Jis nėra labai griežtas, nemoka šaukti. Būdavo, kad kažką griežčiau pasako, bet kai reikia – užšaukia, o kai ne – pagiria.

Ar skiriasi, kai treneris yra moteris ir vyras?
E. Matiukaitė: Man skiriasi. Trenerė yra labiau kaip mama, o treneris ir lieka treneriu.

D. Paliulytė: Aš nepajutau skirtumo, gal tik moteriai gali daugiau išsipasakoti.

Ar moterų krepšinis yra populiarus?
E. Matiukaitė: Visiškai ne, žiūrovais daugiausia būna tėveliai. Daug kas sako, kad moterų krepšinis yra nykstantis dalykas. Tik šiais metais pradėta daugiau šnekėti apie moterų krepšinį, nes anksčiau būdavo tylu.

D. Paliulytė: Šią sporto šaką reikėtų labiau reklamuoti. Dabar vyko U16 merginų Europos čempionatas Kaune, kuris buvo labai išreklamuotas, į rungtynes susirinkdavo tikrai gana daug žiūrovų. Jei taip kiekvienas rungtynes pareklamuotų, nors ne į dauguma, bet į kai kurias tikrai ateitų žiūrovai.

Europos krepšinio čempionato Austrijoje čempionės.   
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akimirkos iš Europos krepšinio čempionato Austrijoje.
LKF nuotr.