Pirmąją šių metų darbo dieną Šiaulių miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje pateikta žinia – rengiamasi vienkartinio miesto autobusų bilieto brangimui. Nors dar neseniai Šiaulių miesto meras Artūras Visockas didžiavosi, kad Šiauliuose kelionės miesto autobusais vienos pigiausių tarp šalies didmiesčių, ir tikino, jog parko atnaujinimas leis šią poziciją išlaikyti ir toliau, tačiau jau gruodžio pabaigoje Savivaldybėje veikianti darbo grupė nusprendė siūlyti miesto Tarybai vienkartinio bilieto kainą didinti. Ar Taryba tam ryšis, paaiškės vasario 1 dieną.
Keturi klausimai reikalauja sprendimo
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis informavo, kad sudaryta darbo grupė, nagrinėjusi UAB „Busturas“ veiklą, išskyrė keturis šįmet spręstinus klausimus ir jų finansavimo šaltinius. Po kelerių nuostolingų veiklos metų įmonė 2017 m. gavo apie 220 tūkst. Eur pelno. Anot A. Bartulio, visos šios lėšos gali būti skirtos įmonės darbuotojų atlyginimams kelti ir kitiems kolektyvinėje sutartyje numatytiems įsipareigojimams vykdyti.
Įmonė dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte, per kurį įsigis 12 naujų miesto autobusų. Iš 2,7 mln. Eur vertės projekto „Busturo“ dalis – 407 tūkst. Eur. Administracijos direktorius priminė, kad jau praėjusiais metais buvo keltas klausimas dėl įmonės gamybinių patalpų remonto ir darbo sąlygų pagerinimo. Tam reikia beveik milijono eurų, tačiau pirmajam etapui, kuris būtų įgyvendintas šįmet, pakaktų 443 tūkst. Eur. A. Bartulis mąsto, kad šioms išlaidoms galėtų būti nukreipta apie 700 tūkst. įmonės amortizacinių atskaitymų. 800 tūkst. Eur šiais metais Savivaldybė ketina skirti įmonei nuostoliams padengti (pvz., nuostolingiems, tačiau gyventojams reikalingiems maršrutams kompensuoti).
Ketvirtąja sprendimų reikalaujančia sritimi Savivaldybės administracijos vadovas įvardijo autobusų parko atnaujinimą padėvėtais autobusais (129 tūkst. Eur), elektroninio bilieto sistemos tobulinimą (40 tūkst. Eur) ir papildymo taškų plėtrą (60 tūkst. Eur).
Kiek brangs – spręs politikai
A. Bartulis tikina, kad minėtų finansinių šaltinių nepakanka. Reikia dar apie 200 tūkst. Eur. Tada atsigręžta į vienkartinio bilieto kainą.
„Jei vienkartinio bilieto kainą nuo 49 ct keltume iki 52 ct, galėtume papildomai surinkti apie 187 tūkst. Eur, o kitas variantas – kelti iki 54 ct ir surinkti apie 309 tūkst. Pastarasis variantas leistų finansuoti visa apimtimi ketvirtą priemonę. Reikės rinktis: surenkame mažiau pinigų ir padarome mažiau darbų ar per didesnę kainą surenkame daugiau pinigų ir 2018 m. finansuojame visą poreikį. Brangintume tik vienkartinį bilietą, kitas visas elektroninio bilieto pozicijas paliktume tas pačias“, – komentavo A. Bartulis ir paaiškino, kad vasario 1 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje teiks abi kainas ir paliks politikams apsispręsti, kuris sprendimas tinkamesnis. Nauja kaina būtų tvirtinama dvejiems metams.
Jis akcentavo, kad apie milijoną eurų skiria „Busturas“, apie 800 tūkst. Eur – Savivaldybė, kaip įmonės savininkas. Administracijos direktorius prašo gyventojų solidaraus prisidėjimo – brangesnio vienkartinio bilieto, nes 12-15 padėvėtų autobusų įsigijimas, elektroninio bilieto sistemos tobulinimas ir naujų papildymo vietų įvedimas yra gyventojų patogumui. Prieš kelis mėnesius Savivaldybės elektroniniame tinklalapyje buvo vykdoma gyventojų apklausa, ar sutiktų šiauliečiai už važiavimą miesto autobusais mokėti keliais centais daugiau, bet naudotis patogesniais autobusais. Nors apklausos rezultatų viešai niekas taip ir nepristatė, tačiau tiek administracijos direktorius A. Bartulis, tiek Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė tikino, kad daugiau nei pusė apklausoje išreiškusiųjų savo nuomonę sutiktų už vienkartinį bilietą mokėti brangiau.
Profsąjunga reikalauja didinti atlyginimus
Paskutinę praėjusių metų darbo dieną administracijos direktorius ir vicemerai Justinas Sartauskas bei Domas Griškevičius susitiko su „Busturo“ profesinės sąjungos atstovais. Profsąjungiečių reikalavimas – didinti darbuotojų atlyginimus. Ypač vairuotojų. Kaip skelbiama įmonės tinklalapyje autobusų vairuotojų atlyginimų vidurkis – 833 Eur neatskaičius mokesčių. Lyginant su 2016 m. vidurkiu jis keliais eurais net sumažėjo. Kaip aiškino profsąjungos atstovai, šis atlyginimo vidurkis skaičiuojamas su visomis papildomomis darbo valandomis, naktiniu darbu ir pan. Palyginimui – Savivaldybės vairuotojų atlyginimai nedaug mažesni – siekia 776 Eur, nors darbo pobūdis ir atsakomybė gerokai skiriasi.
Tuo tarpu trijų „Busturo“ vadovų vidutinis darbo užmokestis nuo 2016 m. padidėjo daugiau nei 100 Eur ir dabar siekia 1852 Eur neatskaičius mokesčių.
Profsąjungų atstovai neslėpė, kad Savivaldybėje nebuvo itin draugiškai sutikti. Anot jų, buvo net perspėjimų, kad keldami triukšmą gali ir nesulaukti atlyginimų pakėlimo.
Administracijos direktorius A. Bartulis tai neigia. Jis aiškino, kad profsąjungos ne vienintelės gina darbuotojus, įmonės savininkai irgi mato problemas.
„Dabartinis atlyginimų lygis, be abejo, kritikuotinas, bet kai ankstesniais metais įmonės rezultatas buvo minusinis, nebuvo iš ko kelti“, – aiškino A. Bartulis.
Jis sakė papasakojęs profsąjungiečiams apie visus įmonės poreikius, kuriuos reikia finansuoti, ir viliasi, jog jie suprato, kokios yra galimybės.
„Nekonstruktyvus buvo pokalbis. Ateina pas neva kažkokį nesusipratusį savininką ir bandys apginti darbuotojus. Nereikia šito daryti. Aš suprantu problemos mastą, – aiškino administracijos vadovas ir sakė atsisakęs kalbėti apie kitus darbuotojų ir įmonės administracijos nesutarimus nedalyvaujant įmonės vadovams. – Jei visą įmonės pelną atiduodame darbo užmokesčiui kelti, jie (profsąjungos atstovai – aut.) suprato, kad tai yra ribinės galimybės. Jie kėlė klausimą dėl kolektyvinės sutarties punktų, kurių vykdymui reikia dar 48 tūkst. Eur. Mes sutarėme, kad pinigų maišelis yra vienas. Jei nori laikytis sutarties punktų, didinsime algas ne 10, o gal 7-8 procentais. Tai dar reikės pasiaiškinti.“
Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis sako, kad vienkartinio bilieto kainos didinimas 5 ct išspręstų susikaupusias „Busturo“ problemas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
