Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas skarlatina padidėjo beveik penktadaliu, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 metais užregistruoti 1067 skarlatinos atvejai, 2016 m. – 916. Per pastaruosius penkerius metus (2012–2016 m.) kasmet Lietuvoje vidutiniškai užregistruojama per 2 tūkstančius susirgimo skarlatina atvejų. Skarlatina – viena iš Streptococcus pyogenes (S. pyogenes) bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais bėrimais odoje.

Ligos sukėlėjai plinta žmogui nuo žmogaus lašeliniu būdu per orą, todėl užsikrečiama nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus, per ligonio užkrėstus daiktus, maistą. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau infekcija galima užsikrėsti ir pakartotinai.

Dažniausiai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik 10–15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. A grupės beta hemolizinis streptokokas S. pyogenes gali sukelti daug kitų ligų: ūminį faringotonzilitą, pūlinėlinę, nekrozinį fascijitą, pneumoniją, osteomielitą, vidurinį otitą, meningitą ir kitas ligas, chirurginių žaizdų infekciją. Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija sukelia komplikacijas – širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimus. Kasmet pasaulyje dėl sunkių S. pyogenes infekcijų miršta apie 500 tūkst. žmonių.

Skiepų nuo skarlatinos nėra, tačiau riziką užsikrėsti ir susirgti skarlatina galima sumažinti  laikantis visų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančios bakterijos nepatektų į organizmą, ULAC medikai rekomenduoja:

dažnai plauti rankas;
neliesti rankomis veido;
nekišti daiktų į burną;
nevalgyti ant žemės nukritusio maisto;
vengti kontakto su ligoniu.

Jeigu šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, patariama dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo artimo kontakto su sergančiuoju.

Parengta pagal ULAC