Tel./Fax.: 8 (41) 52 38 52 El. paštas: info@snaujienos.lt 

Pamiršote slaptažodį? Pamiršote prisijungimo vardą? Registruotis
Pradžia Naujienos Sveikata Dializės procedūros mažiau vargina ligonius

Dializės procedūros mažiau vargina ligonius

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

08

Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjo Algirdo Tamošaičio teigimu, ateityje dar tikimasi gerinti gydymą, kad pacientams būtų suteikiama kuo kvalifikuotesnė pagalba.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.


Lina ABROMAVIČIENĖ


Prieš dvidešimtmetį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įkurtas Nefrologijos-toksikologijos skyrius, kuriame šiuo metu dirba net 48 darbuotojai: 3 toksikologai, 6 nefrologai, 25 slaugytojos, 14 slaugytojų padėjėjų. Atnaujinus skyriaus patalpas, buvo įrengtas dializių poskyris, kuriame dabar vienu metu galima atlikti net 14 pacientų dializes, nors iš viso skyriuje veikia 18 dializės aparatų.  Minint Nefrologijos-toksikologijos skyriaus jubiliejų buvo prisiminta ir pradžia, kuomet skyrius tik įsikūrė. Tada buvo žymiai sunkesnė dializės procedūros technologija. Dabar medicinos įstaigoje esanti nauja technika pacientams leidžia jaustis saugiau ir komfortabiliau, kai jiems atliekama būtina ir gana sudėtinga procedūra.

Paprastesnė ir kokybiškesnė procedūra
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Ryšių su visuomene specialistės Zitos Katkienės, įkūrus inkstų ligų skyrių Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 1991 metais, jau tada dirbo licencijas turintys gydytojai nefrologai. Po metų, 1992-ųjų vasaros pradžioje, į gydymo įstaigą atvyko dirbti du toksikologai. Nuo tada ir buvo įkurtas Nefrologijos-toksikologijos skyrius, kuriam iki dabar vadovauja nefrologas Algirdas Tamošaitis.


„Galimybių padėti pacientams labai padaugėjo. Buvo pradėtos taikyti plazmaferezės procedūros – kraujo valymas centrifugavimu, padėjusios išgelbėti apsinuodijusiuosius. Iki šiol plazmaferezė atliekama – skyriuje įrengtas plazmaferezių kabinetas, palatoje dvi lovos pacientams, kuriems taikoma ši terapija“, - pasakoja A. Tamošaitis.
Buvo laikas, kai Nefrologijos-toksikologijos skyriuje apsinuodijusiųjų organizmui valyti buvo naudojama aktyvuota anglis. Tai, pasak A. Tamošaičio, procedūra, kurią atlikę gydytojai buvo prilyginami racionalizatoriams. Dabar tokių primityvių, tačiau daug personalo pastangų reikalaujančių procedūrų nebėra – apsinuodijusiam žmogui atliekama profilaktinė dializė, kurios metu išvalomas užterštas kraujas ir inkstų veikla nesutrinka.

Pavėluotas jubiliejus
Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriuje pirmoji dializė buvo padaryta 1991 metais. Šiai progai paminėti ir buvo labiausiai ruoštasi – buvo tvarkomos patalpos, įsigyjami nauji aparatai, todėl tikrasis jubiliejus šiek tiek pavėluotas.


„Dvidešimtojo jubiliejaus proga surengėme teorinę-praktinę konferenciją „Inkstų ligų diferencinė diagnozė“ į kurią suvažiavo medikai iš visos Lietuvos. Atsinaujinome ne tik patalpas, bet ir inventorių – pakeitėme valymo įrenginius, įsigijome daugiau dializės aparatų. Labiausiai dėkingi esame generaliniam ligoninės direktoriui Petrui Simavičiui, kuris užleido eilę mūsų patalpų remontui“, - apie rezultatus kalba A. Tamošaitis.


Pasak A. Tamošaičio, galima dirbti ir griūvančiose patalpose, tačiau dabar ne karo metas, todėl džiugu, kad atsirado galimybė sutvarkyti patalpas.
„Dabar galime labiau padėti ligoniams - dar kokybiškiau atlikti dializes, valymus – nuo to didėja pacientų komfortas. Palatose sumažinome gulinčiųjų skaičių, tačiau praplatinome duris, kad reikalui esant būtų galima greitai išvežti ar įvežti“, - pasakoja Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vadovas.

Atliktas sunkus darbas
„Per dvidešimt metų mūsų skyrius susidūrė su tikriausiai visomis medikų specialybėmis. Nors inkstai tik du, per juos išeina visos galimos ligos. Inkstų mozaika slepia daug specialybių, kurios gydo dėl vienos ar kitos priežasties atsiradusius sveikatos pakitimus. Per visus darbo metus pasitaikė nemažai žmonių, kurie skundėsi turį akių problemų, tačiau kaip paaiškėja, tai inkstų ligų rezultatas. Mūsų skyriaus kone pagrindinis darbas yra dializuoti, tačiau pas mus patenka iš įvairiausių skyrių pacientai, kuriems paaiškėja inkstų problemos. Mūsų skyriaus medikai tarsi surinkėjai, kurie surenka iš visos ligoninės pacientus“, - apie darbo specifiką kalba A. Tamošaitis.


„Vieną laiptelį peržengus, norisi lipti dar aukštyn. Ateityje gerinsime diagnostiką. Jau dabar pagerėjo informacijos gavimas iš rentgeno. Naudojame tam tikrus serverius. Viskas kompiuterizuota, tyrimų rezultatai mus pasiekia per labai trumpą laiką. Mūsų, kaip medikų, darbas šiek tiek palengvėjo. Jei įsigalios elektroninė ligos istorija, tada viskas bus dar paprasčiau.
Tik baiminamės, kad ateis laikas, kai dializių iš viso nebereikės. Vietoje aparatų bus švarkas, kurį bus galima nešioti net einant pasivaikščioti. Nebebus tokios sudėtingos dializės. Po dešimt metų turbūt ir bus tokios naujovės“, - teigia gydytojas.


Pasak Nefrologijos skyriaus vyresniosios slaugos administratorės Astos Sabaliauskienės, šiuo metu ligoninėje yra 35 lėtiniai pacientai, kuriems būtinos nuolatinės dializės. „Tokie pacientai lankosi du-tris kartus per savaitę. Kol kas aparatų užtenka turimam ligonių skaičiui. Iš viso ligoninėje yra 18 dializės aparatų, iš kurių naudojama 14 – kiti paliekami skubiems atvejams ar naudojamiems sugedus“, - pasakoja A. Sabaliauskienė.

Pirmieji dirbtiniai inkstai Šiauliuose
1991-ieji metai tapo perversmu inkstų ligomis sergančiųjų gydyme. „Sausio pradžioje gydymo įstaigą pasiekė labdara iš Amerikos, kurioje pirmieji du dirbtinio inksto aparatai – abu hemodializės aparatai jau buvo atitarnavę, tačiau pavyko juos prikelti antram gyvenimui“, - prisimena A. Tamošaitis.   
Iš pradžių dializės buvo atliekamos keturiems pacientams, vėliau – aštuoniems. Nefrologams tekdavo dirbti visą parą, nes pacientų sparčiai daugėjo. Nors po dializės procedūros dažnas žmogus jautėsi blogai: pykindavo, vemdavo, tačiau tai buvo galimybė išgelbėti inkstų nepakankamumu susirgusiojo gyvybę.


Vėliau į gydymo įstaigą atkeliavo dar septyni dirbtinio inksto aparatai iš Švedijos, bet ir jie jau buvo naudoti. Dializėms buvo naudojami rūgštiniai tirpalai, kuriuos reikėdavo maišyti vonioje, naudojamas acetonas, valytas vanduo tam, kad iš kraujo pasišalintų toksinai. Procedūrą iškęsti daugeliui buvo sunku.
Situacija pasikeitė 1998 metais, kai buvo įsigytas ir įrengtas vandens valymo įrenginys. Skyrius iš buvusių patalpų perkeltas į naujas patalpas, kuriose veikia iki šiol.

Dializės geriau nereikėtų
Pernai atliktas skyriaus remontas, kurio metu suremontuotos palatos, pakeistos lubos, grindų danga, paplatintos durys. Didžiausios investicijos skirtos dializės poskyriui įrengti, nes remontuoti patalpų, kuriose nuolat dializuojami pacientai, neįmanoma.
Buvo nuspręsta dializės poskyrį įrengti kitame Nefrologijos-toksikologijos skyriaus koridoriaus gale. Šiuo metu pacientai dializuojami jau naujajame dializės poskyryje. Atnaujintas skyrius taip pat turi ir naują, šiuolaikišką vandens valymo aparatą bei du naujus japonų gamybos dializės aparatus. Procedūra, padedanti pratęsti gyvenimą ar laukti inksto transplantacijos, valstybei kainuoja per 300 litų - beveik tiek ir kainuoja vienkartinės bei kitos medicinos priemonės, būtinos procedūrai atlikti. Šiuo metu skyriuje kasdien veikia 18 dializės aparatų. Vienu metu galima dializuoti 14 žmonių.   


Nuo metų pradžios Dializės poskyris veikia naujose patalpose. Elektronikos specialistas nuolat profilaktiškai tikrina kiekvieną aparatą. Remontuoti įrangą tenka ir dažniau – kai tik nors vienas parametras sutrinka, aparatas atjungiamas ir tikrinamas.
Medikams svarbiausia, kad į skyrių pacientas patektų tada, kai jam dar nereikalinga dializės procedūra. Todėl ypač svarbu, kad kitų specialybių gydytojai, diagnozuodami ligas, pagalvotų ir apie galimą inkstų veiklos sutrikimą.
Šiai problemai daugiausiai dėmesio ir buvo skirta Nefrologijos-toksikologijos tarnybos 20-mečio proga rengiamoje respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Inkstų ligų diferencinė diagnozė“. Žymiausi šalies nefrologai pateikė bei aptarė ligų istorijas, labiausiai suklaidinusias specialistus.


09

Įrengtame dializių poskyryje dabar vienu metu veikia net 14 dializės aparatų, nors iš viso skyriuje jų  yra 18. Nenaudojami 4 aparatai skirti kasdien naudojamų pakaitai arba skubiems atvejams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 

Pridėti komentarą

Jūsų vardas:
Komentaras:

Prenumeruoti naujienas

TonyBet Statymai ir Sporto Lažybos Internetu

 
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien1568
mod_vvisit_counterŠi mėnesį398539
mod_vvisit_counterIš viso20065498

Šiuo metu naršo: 42