Sumažėjo manančių, kad darbą susirasti įmanoma ar kad yra daug galimybių. Darbo rinkos ekspertai patvirtina, kad vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys regionuose ir neturintys paklausios profesijos, iš tiesų nėra itin laukiami darbo rinkoje.

Susirasti drabą sudėtinga
Profesinės evoliucijos kompanija vasario mėnesį teiravosi ieškančiųjų darbo, kaip jie vertina savo įsidarbinimo galimybes. Ieškančiųjų darbo pasitikėjimas savo įsidarbinimo galimybėmis per metus sumenko.

2019 metais 11 proc. apklausoje dalyvavusių ieškančiųjų darbo manė, kad susirasti darbą sudėtinga, beveik neįmanoma. 2020 metais taip manančių yra 16 proc.

47 proc. apklausoje dalyvavusių ieškančiųjų darbo mano, kad įsidarbinti pakankamai sudėtinga, bet įmanoma, 25 proc. – įmanoma, 11 proc. – darbo rinkoje mato daug įsidarbinimo galimybių.

2019 metais 2 proc. respondentų savo įsidarbinimo galimybes vertino itin palankiai ir manė, kad susirasti darbą yra paprasta, šiemet taip manančių bus vos keli respondentai.

„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad tokius atsakymus galėjo nulemti kelios priežastys: „Darbo rinkoje yra nemaža dalis X kartos atstovų, kuriems daugiau nei 40 metų ir jie bene dažniausiai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje dėl amžiaus. Būtent jie augino tą statistiką, vertinimą įsidarbinimo galimybių, kaip žemesnio lygio. Dar tokiems skaičiams įtakos turi laisvų darbo vietų skaičius ir įsidarbinimo galimybės regionuose. Kaip žinia, regionuose nėra tiek daug darbo pasiūlymų, kad įvairių sričių specialistai lengvai rastų sau darbą.“

Moterys turi mažiau lūkesčių
Moterys gerokai dažniau nei vyrai, mano, kad įsidarbinimo galimybės yra sudėtingos. Apklausos metu tai dažniausiai minėjo vyresnės nei 35 metų moterys.

Vertindamos savo įsidarbinimo galimybes, moterys nurodė, kad yra dažnai diskriminuojamos dėl amžiaus bei turimų vaikų. Tuo tarpu darbo ieškantys vyrai dažniau minėjo, kad darbo rinkos pasiūla neatitinka jų lūkesčių atlyginimo arba darbo pobūdžio atžvilgiu.

„Moterys darbo rinkoje labiau linkusios taikyti į žemesnes pozicijas, o vyrai ieškodami darbo turi gana nemažų lūkesčių tiek atlyginimo, tiek karjeros galimybių atžvilgiu. Jeigu jų netenkina siūlomas atlyginimas, darbo pobūdis, dažnai jie tokių darbo pasiūlymų nepriima“, – lygina R. Karavaitienė.

Daug pozityviau savo įsidarbinimo galimybes vertina 19-34 metų amžiaus grupės atstovai. Didžioji dauguma teigiamai įsidarbinimo galimybes vertinančių ieškančių darbo turi aukštąjį išsilavinimą ir reziduoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šios amžiaus grupės atstovai mano, kad jų sukaupta darbo patirtis, užsienio kalbų žinios, smalsumas bei rinkoje esantis platus darbų pasirinkimas leis greitai susirasti darbą.

Dažniau pasiseka jaunesniems
55 proc. apklausos dalyvių darbo paieška trunka iki 3 mėnesių. Ilgiau nei 3 mėnesius darbo ieško neturintys atitinkamo darbo patirties, vyresnio amžiaus regionų gyventojai, kurie ieško darbo ne itin didelę paklausą turinčiose srityse, pvz. kultūra, žiniasklaida, žmogiškieji ištekliai.

Tuo tarpu turintys atitinkamos darbo patirties paklausių sričių, pvz. IT, technologijų, inžinerijos, gamybos specialistai, darbą suranda gan greitai, ypač didžiuosiuose miestuose.

Ieškantys darbo dažniausiai naudoja kelis darbo paieškos kanalus, tarp populiariausių rikiuojasi šie:

specializuoti darbo paieškos tinklapiai – 29 proc.; įvairių skelbimų portalai – 20 proc.; personalo atrankų įmonių tinklalapiai – 10 proc.; užimtumo tarnyba – 9 proc.; FB – 9 proc., LinkedIn – 8 proc.; pažintys/rekomendacijos – 8 proc., kreipiasi tiesiai į dominančias įmones – 7 proc.

„3 mėnesių laikotarpis yra vos ne krizinis momentas, nes darbo ieškant ilgiau nei tris mėnesius, jau padidėja tikimybė tapti ilgalaikiu bedarbiu. Dažniausiai per tą laikotarpį darbą susiranda būtent jaunoji karta iki 35 metų, ypač tie, kurie darbo ieško didmiesčiuose ir turi patirties tokiose srityse, kaip informacinės technologijos, inžinerija, gamyba“, – teigia R. Karavaitienė.

Pereinama prie individualizmo
Apklausos dalyvių pasiteirauta, kokie aspektai jiems yra svarbiausi renkantis darbą. Palyginus su pernai metų apklausos rezultatais, šiemet ieškantieji darbo daug labiau koncentruojasi į siūlomo atlyginimo dydį, galimybę dirbti įdomų darbą ir laisvą darbo grafiką.

Gerokai sumažėjo akcentuojančių socialines garantijas, nes jos tampa savaime suprantamu dalyku, o ne privalumu. Taip pat mažiau dėmesio kreipiama į įmonės įvaizdį, įmonės savininko tipą ar įmonės modernumą. Ieškantiems ne tiek svarbu, kokia yra įmonė, kiek svarbu asmeniniai tikslai ir augimo galimybės.

Sumažėjusi darnaus kolektyvo svarba ir išaugęs laisvo darbo grafiko poreikis rodo didėjantį darbuotojų individualizmą.

Ieškant naujo/geresnio darbo kandidatams svarbiausia patrauklus atlyginimas (22 proc.), galimybė dirbti įdomų darbą – 16 proc., geros darbo sąlygos – 13 proc., ne ką mažiau kandidatams svarbu: tobulėjimo galimybės (11 proc.), lankstus darbo grafikas (8,9 proc.), karjeros galimybės (8,8 proc.), darnus kolektyvas (8,3 proc.), socialinės garantijos (5,2 proc.).

„Matome tendenciją, kad darbo rinkoje pereinama prie individualizmo. Žmogui ne tiek svarbu, koks įmonės įvaizdis, ar ji gerai žinoma, ar draugiškas kolektyvas, svarbiausia, kad jis, kaip specialistas, turėtų galimybių tobulėti“, – sako R. Karavaitienė.