Žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė, surengusi fotografijų parodą „Išrinktieji“, išleido to paties vardo fotoalbumą ir visuomenei pristatė šiuolaikinių dailininkų kūrinių edukacines dėliones. Šį fotografijų projektą autorė pristatė Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje 2017 m., o 13-oji šio projekto stotelė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Čia vyko L. Valatkienės kūrybos vakaras, kuriame ir buvo išsamiai pristatyta ši paroda ir knyga „Išrinktieji“, vyko ir fotomenininkės edukacija „Sudėliok meną“. Parodos fone buvo pristatyta ir L. Valatkienės išsirinktų trijų šiauliečių dailininkų kūryba – Romualdo Balinsko, Medos Norbutaitės ir Ričardo Garbačiausko.
Parodos lankytojai buvo kviečiami atpažinti ir susipažinti, kokios Lietuvos dailės asmenybės slepiasi šiuose paveiksluose. Taip skatinama, kad plačioji visuomenė pažintų ne tik dailininkų darbus, bet ir jų veidus.

„Parodoje vyrauja tik dailės pasaulis“
Žurnalistė, fotomenininkė L. Valatkienė teigė, jog ši paroda susideda iš kelių dalių. Pirmoji dalis yra 90 dailininkų portretai. Antroji dalis – albumas, kuriame portretai, trečioji – edukacinės dėlionės, o ketvirtoji – šiauliečių tapytojų R. Balinsko, M. Norbutaitės ir R. Garbačiausko kūrybos pristatymas.

„Visi klausia, kodėl „Išrinktieji“. Pats žodis išrinktieji turi net kelias prasmes, kurios visos yra pakankamai svarbios. Jei kažką iš šio žodžio atimčiau, atrodytų, jog ir iš savęs kažką atimu. Tai yra ne tik svarbus, bet ir svarus žodis.

Vadovaujamasi ir bibline metafora. Visi – pašauktieji, bet ne visi išrinktieji. Mes visi susidedame iš mažų dalelių. Kiekvieną rytą atsikeliame iš lovos ir kažkokiu būdu save surenkame. Vieni tai padaro lengviau, kiti – sunkiau. Tada save išvedame į sociumą, būname jame, o grįžę namo vėl save išrenkame. Tie žmonės, kuriuos matote ant šių meno sienų, pirmiausia yra mano išrinktieji. Aš juos rinkau labai subjektyviai, rinkau per objektyvą  subjektyvumo ir objektyvumo principu. Rinkausi pagal jų veido išraiškas, pagal jų akis, man kalbėjo jų portretai. Ši paroda man buvo ilgas tyrimo objektas, ilgas kelias, kol ją tokią padarau, kokią dabar matote.

Parodoje vyrauja tik dailės pasaulis. Čia nėra nei dirigentų, nei rašytojų, nei muzikantų ar kitos srities atstovų. Tai yra viskas, ką slepia žodis „dailė“. Visi jie kūrėjai, atpažįstame jų braižą, bet jų pačių veidų nematome, todėl šia paroda atskleidžiau, kaip jie atrodo. Už paveikslo tikriausiai pasislėpti galima, bet ar galima pasislėpti už savo portreto? Visi žmonės buvo fotografuojami viešoje aplinkoje, parodų, plenerų, įvairių susitikimų, pokalbių metu. Visi šie darbai yra padaryti taip, kad su jais nėra nieko daryta. Nėra jokių fotošopų, jokių pudrų. Tai gyvenimas, tai  žmogus, jo nuotaika. Tai nėra nei jokių partijų ar sektų nariai, tiesiog tai yra mano išrinktieji. Filtruodama tuos žmones pamačiau, kad mane dominančios jų veido išraiškos, kadangi pati domiuosi veidotyra, kartojasi“, – pasakojo žurnalistė, fotomenininkė L. Valatkienė.

„Išrinktuosius rinkausi pagal jų veido išraiškas, o ne pagal miestus“
Edukacinis užsiėmimas „Sudėliok meną“ susideda iš 10 meno kūrinių, kuriuos atrinko menotyrininkai. Jas sudėlioti lengviausia yra jaunam žmogui. Ypač vaikams, nes ši edukacinė programa skirta jauno amžiaus žmonėms, kurie studijuoją meną, domisi menu, bet, žinoma, neuždrausta ir vyresniems. L. Valatkienė pasakojo, jog pirmiausia stalus apgula vaikai, o tada ir mamos, ir tėčiai, ir seneliai ateina. Šiomis dėlionėmis jaunimas lavina savo spalvinę klausą, susipažįsta su dailininkais ir jų kūriniais.

L. Valatkienė papasakojo, kaip atsirado, jog šalia fotografijų parodos  „Išrinktieji“ ir patys išrinktieji  gimtajame mieste pristato ir savo kūrybą.

„Kažkuriame etape dailininkai atvažiuodavo į parodos atidarymus. Jie pastovėdavo, pašnekėdavo ir viskas. O vienas dailininkas man sako: klausyk, aš atvažiuosiu, pašnekėsiu kaip kvailys, bet norėčiau ir savo kūrybą parodyti. Taip atsitiko, kad prisijungė ir dabar tai darome su visais dailininkais. Iš Šiaulių yra čia net trys dailininkai ir vienas menotyrininkas. Tai labai retas atvejis. Kai  fotografavau tuos žmones, juk nežinojau, iš kokių jie miestų. Aš tuos portretus sudėjau taip, kas man įdomu jų veiduose, o ne pagal miestus. Dabar šis projektas pajudėjo tokia linkme, kad jungiasi ir patys menininkai, todėl dabar tenka klausinėti, kas iš kur yra“, – pasakojo fotomenininkė.

Tapytojų R. Garbačiausko ir M. Norbutaitės darbuose – vientisumas
Šiauliuose buvo pristatyta M. Norbutaitės, R. Garbačiausko ir R. Balinsko, kuris parodos „Išrinktieji“ atidaryme Šiauliuose, deja, nedalyvavo, kūryba.

Šiaulietis tapytojas R. Garbačiauskas teigė, jog pristato savo kelis darbus iš ciklo „Brandenburgo koncertai“ pagal Johaną Sebastianą Bachą. Iš viso yra 20 vienetų darbų, tačiau jie dabar per kelias parodas  išsibarstę, todėl, anot darbų autoriaus, jei norėsis visą kolekciją eksponuoti, nebebus netikėtumo. Tačiau šiaulietis tapytojas R. Garbačiauskas vis tiek planuoja tokią parodą pristatyti vasarą.

„Specialaus derinimo šiam renginiui netaikiau, norėjosi, kad visi darbai savotiškai būtų panašūs, bet tuo pačiu ir skirtingi, norėjosi, kad būtų vienovė. Brandenburgo koncertai ir J. S. Bachas man primena herojinę epochą. Dirbau akrilu ant kartono, man tai yra neįprasta technika, dėl to ir pačiam savotiškai įdomu – vis kažkoks eksperimentas. Kartonus sunku išlaikyti lygius, jog jie nesiriestų nuo klijavimo ar paruošimo, todėl užsiėmiau ilgu kartono paruošimo procesu, o tapymas buvo gana greitas. Šio pobūdžio tapyba  labiau improvizacinė, panaši į džiazą. Akrilas yra kaprizinga technika, greitai džiūsta. Čia nėra aliejinio paviršiaus, kad galėtum ilgai modeliuoti. Man ši technika  labai neįprasta, nes visą gyvenimą dirbau aliejumi. Dirbant aliejumi, viskas  kitaip. Atsiranda daugiau niuansų, daugiau pustonių, kuriais gali žaisti. Aš labai kontrastingai sprendžiu kompozicinius dalykus. Tai nėra aštrūs, bet ir nėra kažkokie švelnūs darbai. Kiekvienas mano darbas turi pavadinimą, todėl atskleidžia ne tik mano nuotaiką, bet ir temą. Kūrinio idėją dažnai inspiruoja nuotaika: kai ateinu į studiją, įsivaizduoju dėmes, jų santykius, kompozicija vystosi ir tik vėliau išryškėja. Kai ko galbūt atsisakau, kai ką pridedu, kai ką išryškinu. Čia nėra iš anksto sugalvoto siužeto, kaip galima matyti kitų autorių ar mano kituose darbuose. Šiems darbams būdinga pilka spalva, labiau prislopinta, nėra ryškių spalvų kontrasto ar labai ryškių santykių. Čia labiau vyrauja rytietiško saikingumo ar grafinio vaizdo charakteris. Kiekvienas paveikslas yra savotiška žinia, ilga istorija. Žiūrovas tegul pats įdeda dvasinių pastangų, kad įsijaustų į vaizdą“, – pasakojo šiaulietis tapytojas R. Garbačiauskas.

Šiaulietė tapytoja M. Norbutaitė teigė, jog pristato savo naujesnius darbus, kuriems pritaikyta aliejinė tapyba. Autorei svarbiausia buvo ne darbų tema, o jos darbų pritaikymas parodos „Išrinktieji“ erdvėje.

„Šiam renginiui rinkausi darbus, kad būtų vientisesnė kolekcija. Atsižvelgiau į koloritą, kad vaizdas būtų vieningesnis. Lietuvos ambasada Baltarusijoje organizavo mano didelę autorinę parodą, iš kurios prašiau atsiųsti parodai būtent šiuos darbus. „Garsas“ buvo sukurtas televiziniam projektui „Tyla, garsas, tyla“. Turėjome išklausyti garsą, tada ėjome į savo studijas, dirbome individualiai. Paskui atvažiavo filmuotojai, pasakojome, kaip jaučiame ir suprantame tą temą, ką bandome pavaizduoti. „Siunta“ taip pat susijęs su televiziniu projektu. Mėgstu ir aštresnes spalvas,  atsiranda mėlyna ir raudona spalvos, dažnai būna simbolinės prasmės, o šiuose darbuose matome labiau žemiškas, natūralias spalvas. Rudi atspalviai man visada patiko, nes primena antikvarą. Visuose darbuose yra tematika, visuose yra žinutė. Kitame darbe „Tarpininkų vynas“ aišku, apie ką čia kalbama, o kitas mano darbas „Kaliošai“ – gyvenimo simbolis. Šiame darbe įdėjau savo išėjusio tėvelio šlepečių atspaudą, tarsi jis vis dar yra, vis dar vaikšto ir būna su mumis. Mano darbuose daug simbolikos, daug metaforų. Man labai patinka, kai žmonės patys savaip interpretuoja mano darbus. Tik pavadinimas duoda kažkokią inspiraciją, ką norėjau pasakyti. Man  svarbūs žmonių santykiai, jų išgyvenimai, pastebėjimai“, – pasakojo šiaulietė tapytoja M. Norbutaitė.

Šiaulietė tapytoja M. Norbutaitė teigė, jog jai svarbūs žmonių santykiai, jų išgyvenimai ir  pastebėjimai. 2
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulietis tapytojas R. Garbačiauskas sakė, jog kiekvienas jo darbas turi pavadinimą, todėl atskleidžia ne tik jo nuotaiką, bet ir temą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.