Auksinė bobų vasara palepino ir spruko. Prasidėję lietingi vėjuoti orai priverčia greičiau smukti į namus pagurkšnoti šiltos arbatos. Nors daugeliui atrodo, kad peršalimas susijęs būtent su orų permainomis, tačiau tiek peršalimą, tiek ir gripą sukelia ne oro pokyčiai, bet virusai. Kaip teisingai nuo jų gintis?

Abejingumo klaidos
Kasmet atvėsus orams padaugėja peršalusių žmonių: šniurkščioja, kosi, čiaudo autobuse, parduotuvėje, darbe. Esame įpratę „išvaikščioti“, laukti, kol praeis, tik negalvojame, kad virusus pernešame kitiems. Tik kai liga visai suriečia, atgulame į lovą, neretai skaudžių komplikacijų sulaukiame. Kita klaida – vos pajutę skaudant gerklę ar kylančią temperatūrą, griebiamės antibiotikų. Nei peršalimo ligoms, nei gripui gydyti antibiotikai netinka.

Virusai skirtingi – ligos simptomai skiriasi
Gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, jį lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir nenumoti ranka į pirmuosius simptomus.

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus dr. Kęstučio Žagmino, skiriasi gripo ir peršalimo ligų gydymas. Gripo gydymui galima skirti antivirusinių vaistų, kurie veikia gripo virusą. O vaistų, kurie veiktų peršalimo infekcijas sukėlusius virusus, nėra. Peršalimo ligų gydymas yra simptominis ir antibiotikai virusų sukeltų infekcijų gydymui visiškai netinka. Todėl siekiama palengvinti peršalimo ligos simptomus: malšinti karščiavimą, skausmą, kosulį ir kt.  

Jei staiga į viršų šauna termometro stulpelis, ima „laužyti kaulus“, skaudėti raumenis, galvą, gerklę, vargina silpnumas, kosulys, ypač sausas – greičiausiai jums gripas. Tačiau jei liga prasideda palaipsniui, nuo slogos, gerklės skausmo, kosulio, o temperatūra neaukšta – peršalimo liga vadinama infekcija, kuri ir negydoma praeina per 3–7 dienas, išskyrus komplikuotus atvejus.

Gripo infekcijai būdinga ūminė pradžia, šalčio krėtimas, aukšta temperatūra, bendras silpnumas, raumenų, galvos, akių obuolių skausmai. Simptomai tęsiasi maždaug 5–7 dienas ir ilgiau. Ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems lėtinėmis ligomis. Abiejų ligų atvejais  svarbu nenumoti ranka, blogai pasijutus  neiti į darbą ar mokymosi įstaigas, laikytis rankų higienos, kosulio etiketo taisyklių.

Gripo komplikacijos sunkios
Specialisto teigimu, peršalimo ligos yra nemalonios, alina organizmą, tačiau į komplikacijas pereina gana retai, nebent vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. O gripas yra klastingiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija. Gripui būdingos sunkesnės komplikacijos – plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas, vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, bronchitas, miokarditas.  Gripo virusas gali pažeisti nervų sistemą ir sukelti encefalitą, meningitą.  Gripas ypač pavojingas nėščioms moterims ir vaisiui: nėščiai moteriai užsikrėtus gripo virusu pirmame trimestre, yra persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Taip pat gripas sukelia  lėtinių ligų, dažniausiai širdies ir plaučių, paūmėjimą, susidaro  palankios sąlygos kraujo krešuliui, kuris sukelia insultą arba infarktą. Su šiomis komplikacijomis yra susijęs mirtingumo padidėjimas gripo epidemijos metu.

Kaip apsisaugoti?
Persirgus gripu susiformuoja imunitetas. Jis yra ilgalaikis, tačiau tai tik viruso atmaina, kuri buvo sukėlusi infekciją. Kiekvienais metais susiduriame su pakitusiu virusu, todėl nuo gripo nepasiskiepiję žmonės šia liga sirgti gali kasmet.

Efektyviausia prevencijos priemonė – skiepai. Kiekvienam gripo sezonui atrenkamos labiausiai tikėtinos gripo virusų (A ir B)  atmainos ir pagaminama specialiai tam sezonui skirta vakcina. Pasiskiepijus nuo gripo apsauginis imunitetas išsivysto po dviejų savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Reikia kasmet spalio-gruodžio mėnesiais skiepytis nuo gripo. Lietuvoje skiepijama trivalentė inaktyvuota gripo vakcina  sukelia imunitetą prieš 3 iš 4 cirkuliuojančių sezoninio gripo virusų atmainų. Keturvalentė gripo vakcina  sukelia imunitetą prieš visus 4 cirkuliuojančius sezoninio gripo virusus. Pasak prof. K. Žagmino, tikėtina, kad ateityje, įvertinus kainos, naudos, efektyvumo aspektus keturvalentė vakcina pakeis trivalentę.

Ką valgyti, kad mažiau sirgtume?
Tokį klausimą „Šiaulių naujienos“ uždavė Ilonai Kuodienei, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistei, kuri patvirtino, kad tinkamai parinktas maistas iš tikrųjų gali sustiprinti imuninę sistemą, padėti atsispirti „virusų antplūdžiui“.

I. Kuodienė rekomenduoja rudens-žiemos sezonu valgyti daugiau raugintų daržovių, ypač raugintų kopūstų. Jų bent po šaukštą kasdien turėtų atsidurti mūsų lėkštėje. Apvirti ar troškinti kopūstai praranda didelę dalį savo vertės. Marinuoti agurkėliai taip pat neprilygs raugintiems. Reikėtų nepamiršti daržovių karaliaus česnako, vartoti daugiau riebios žuvies, kurios turtingos omega 3 rūgščių. Tai silkės, sardinės, skumbrės, laukinė lašiša. Gaila, pas mus parduodama lašiša tokios maistinės vertės neturi.

Naudingas produktas yra menkių kepenų aliejus (ne žuvų taukai) ir moliūgų, linų sėklos, graikiški riešutai. Organizmą papildysime naudingais mineralais ir vitaminais. Reikalingų vitaminų gausime valgydami kiaušinio trynį, grybus, lęšius, daigintas sėklas. Vitaminu C apsirūpinti padės paprikos, kopūstai, šaldytos ar liofilizuotos uogos. Pastarosios iš pažiūros brangokos, bet užkandžiui tikrai labiau tinka nei šokoladas ar kiti saldėsiai.

Stiprinantys gėrimai
Pats naudingiausias gėrimas, pasak sveikos mitybos skatinimo specialistės, yra vanduo. Kuo daugiau vandens, ypač sukarščiavus. Tiks sirupai ir arbatos su šeivamedžio uogomis, ežiuole.

Vis daugiau žmonių įsitikina vadinamojo arbatos grybo – kombučia – nauda ir geru skoniu. Bakterijų ir gerųjų mielių gėrimas skoniu pralenkia bet kokį limonadą. Daug kas mėgsta šiltą žolelių arbatą su medumi. Specialistė nepataria medaus tirpdyti gėrime, geriau šaukšteliu paskanauti užsigeriant. Apskritai dabar populiarios visokios tyrės su medumi. Jų padauginti nereikėtų. Kosulį kai kam palengvina sučiulptas gabalėlis kakavos sviesto. Suslogavus pieno patartina visai atsisakyti. Daugeliui jis sutirština gleives, pablogina savijautą.

Keturios sveikatos taisyklės
Infekcinių ligų profilaktikai paprastai patariama stiprinti imunitetą, sveikai maitintis, sportuoti, pakankamai ilsėtis, vengti streso, gripo sezono laikotarpiu, kiek įmanoma, vengti žmonių gausaus susibūrimo vietų, kontakto su sergančiais, susirgus likti namuose, kosint ir čiaudint prisidengti burną, laikytis  rankų higienos, gerai vėdinti patalpas.

I. Kuodienė sako, kad mūsų sveikata yra kaip taburetė 4 kojomis: miegas, judėjimas, mityba, atsipalaidavimas. Nors vieną nulauši – kaip atsisėsi? Tik visko su saiku. Reikia derintis prie gamtos ritmo. Rudenį gamta aprimsta, tai ir mums nederėtų sportuoti iki išsekimo. Visų ligų priežastis – stresas. Rasi būdą pailsėti, atsipalaiduoti – ir ligas atitolinsi. O svarbiausia, ypač vaikams, kasdien ne mažiau kaip pusvalandį pabūti gryname ore. Nesvarbu, kad lauke tamsu. Šviesos gausime daugiau nei kelias lempas kambaryje susijungę. Judėjimas lauke – tai vitaminas D, tai stiprūs kaulai, gera nuotaika, energija. Jokie papildai neatstos buvimo lauke.

Į viršų