„Mano mama kaip stiklinė: žiemą slystelėjo – lūžo ranka, lipant iš vonios, trekštelėjo koja, vakar pargriuvo ant laiptų – klubo sąnario lūžis“, – guodžiasi kaimynė.  Bent kartą per metus pargriūna apie 30 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų ir maždaug kas penktam po nugriuvimo reikalinga medikų  pagalba. Apie pusę senyvo amžiaus asmenų, patyrusių kaulų lūžius, serga kaulų osteoporoze ir tai ypač būdinga moterims.

Klastinga besimptomė liga
Vis dažniau kalbama apie „osteoporozės epidemiją“: šiandien ja serga milijonai žmonių pasaulyje, o ilgėjant gyvenimo trukmei, numatomas smarkus tokių ligonių skaičiaus didėjimas ateityje. Remiantis statistika, maždaug 99 proc. sergančiųjų nė neįtaria apie pokyčius, vykstančius jų kauluose. Ligos pradžią nustatyti sunku, nes kol įvyksta lūžis, ligoniams paprastai nieko neskauda. Todėl ši liga vadinama klastinga. Sergant osteoporoze, po truputį pradeda mažėti ūgis, paskauda kaulus, vėliau gali deformuotis stuburo krūtininė dalis, t. y. formuojasi kupra ir pan.

Trapūs kaulai – lėtinės  ligos, o ne senatvės pasekmė
„Osteoporozė –  tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulų masė, nulemta kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Kaulas – gyvas organas, visą gyvenimą jame vyksta pokyčiai: senasis kaulų audinys suardomas ir pakeičiamas nauju. Kaulo ardymą atlieka ląstelės, vadinamos osteoklastais, kurios vyresniame amžiuje labai suaktyvėja. Todėl kaulo ardymo greitis ima viršyti naujo kaulų audinio gaminimosi greitį ir kaulų audinys retėja, tampa trapesnis, lengviau lūžta.

Osteoporozė palaipsniui pažeidžia visus kaulus, nesukeldama jokių simptomų, kol įvyksta komplikacija – lūžis. Būdinga tai, kad lūžiai įvyksta be didesnio išorinio poveikio ar smūgio, pvz., paslydus ar kur užkliuvus, krintant iš savo ūgio aukščio“, – rašoma  Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Karolinos Rušinskienės pranešime spaudai.

Maksimalus kaulų stiprumas pasiekiamas per pirmuosius tris gyvenimo dešimtmečius. Jis priklauso nuo genetinių veiksnių, fizinio aktyvumo, mitybos įpročių, persirgtų ligų. Vėliau kaulai pradeda palaipsniui retėti. Menopauzės laikotarpiu kaulo apykaita kinta, kaulų masė pradeda mažėti. Šis procesas ypač intensyvus pirmąjį dešimtmetį po menopauzės.

Kam gresia kaulų trapumas?
Osteoporoze gali sirgti ne tik vyresnio amžiaus žmonės – ji gali smogti bet kokio amžiaus asmenims. Baltiesiems ir azijiečiams rizika susirgti osteoporoze yra didesnė. Dažniau serga vyresnio amžiaus moterys. Pagal statistiką, viena iš dviejų moterų ir vienas iš keturių vyrų gali patirti osteoporozinius kaulų lūžius per savo gyvenimą. Vis dėlto vyrai linkę susirgti osteoporoze 10–15 metų vėliau nei moterys. Riziką didina kava ir alkoholis.

Kaulų tankio tyrimai
Norint ligą pastebėti laiku, reikia tirti kaulų mineralinį tankį kiekvienai vyresnei nei 65 metų amžiaus moteriai. Kiekvienu atveju, jeigu įvyko netrauminis (osteoporozinis) kaulo lūžis.

Nuo 50 metų – moterims, kurioms turi bent du osteoporozės rizikos veiksnius.

Nustačius normalią kaulų masę, tyrimą reiktų kartoti kas 4–5 metus, tačiau jeigu yra osteoporozės rizikos veiksnių – kas 12–18 mėn.

Kaip gyventi, kad senatvėje neužkluptų osteoporozė?
„Osteoporozės profilaktika svarbi visą gyvenimą. Ši liga gali pradėti vystytis jau nuo 30 metų, todėl profilaktikos priemonių patariama imtis jaunesniame amžiuje ar net vaikystėje“, –  informuoja visuomenės sveikatos specialistė K. Rušinskienė. Ji pataria kasdien vartoti daug kalcio turintį maistą (pienas, jogurtas, sūris, riebi žuvis su kaulais, pupelės, žirniai, ankštinės daržovės, kopūstai, salotos, salierai, sojos, kiaušinių tryniai, juoda duona, šokoladas, datulės, riešutai, apelsinai). „Kartu vartokite ir produktų, turinčių vitaminų A, C, D, magnio bei fosforo, tada geriau įsisavinamas kalcis. Maisto, kuriame daug kalcio, valgykite prieš miegą, nes kalcį žmogaus organizmas geriausiai pasisavina miegant“,– teigia K. Rušinskienė.

Specialistė įspėja valgyti mažiau sočiųjų riebalų, kurie gali sumažinti skrandžio sekreto rūgštingumą ir dėl to mažėja mineralinių medžiagų pasisavinimas, nepadauginti kavos ar labai stiprios arbatos, nes kofeino perteklius taip pat sutrikdo kalcio įsisavinimą.

Be to, reikėtų kiek įmanoma mažiau vartoti druskos. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos faktorių.

Niekas neabejoja, kad sveikatai kenkia rūkymas ir alkoholis. Šios priklausomybės taip pat  didina riziką sirgti osteoporoze. Liekno kūno kultas  žalingas jaunoms moterims. Dėl sekinančių dietų, valgymo sutrikimų, intensyvaus sportavimo gali išnykti mėnesinės ir sumažėti kaulus saugančių hormonų estrogenų. Šie veiksniai neleidžia kaulams maksimaliai sutankėti jaunystėje ir gali sumažinti kaulų tankį brandžiame amžiuje.

Osteoporozė neretai išsivysto tiems, kas vartoja daug medikamentų. Vaistai sunkiems bronchinės astmos priepuoliams, reumatoidiniam artritui, uždegiminėms žarnyno bei kai kurioms plaučių ligoms gydyti (gliukokortikoidų) skatina kaulų trapumą.

Pasak specialistės, geriausia visų ligų profilaktika yra judėjimas. Judėti turėtume bent 30 minučių per dieną. Sėdimas darbas, judėjimo stoka ir sėslus gyvenimo būdas didina osteoporozės riziką.

Gyvenimas gali būti gražus
Optimizmo nestokojanti Šiaulių artritu sergančiųjų draugijos „Artis“ vadovė Irena Gaidamavičienė dienraščiui sakė, kad pati svarbiausia pagalba sau yra mankšta. Moteris mankštinasi jau penkiolika metų ir skatina tai daryti kitus. Rankų mankšteles atlieka prieš piešimo, molio terapijos ar kitus darbelius, turi įsigiję specialių priemonių pirštams mankštinti.
„Artis“ draugijai priklauso maždaug 100 žmonių. Kiek iš jų serga osteoporoze, neskaičiavo, įtaria, kad nemažai, nes dauguma narių yra labai brandaus amžiaus. Bet stiprios dvasios. Piršteliai išsukinėti, o rožes augina, angeliukus ar kitokias grožybes kuria.

Draugijos vadovė neslepia, kad pati irgi serga osteoporoze, dėl netinkamo gydymo po  lūžio  sunkiai valdo dešinę ranką, nevisai sėkmingai vykusi ir  kojos operacija. Blogiausia, kad yra alergiška daugeliui medikamentų, todėl gydymo vaistais visai atsisakė. Tik kartais pavartoja  kalcio.  I. Gaidamavičienė nesiskundžia, o priešingai – padeda panašiomis ligomis sergantiems, rašo projektus, pasirūpina įdomia, prasminga draugijos  veikla. Baseinas, mankštos, šokio terapija, muzikos terapija, savipagalbos grupės darbeliai – tai tik maža dalelė veiklos. Vadovė suspėja ir respublikinėse parodose dalyvauti, ir kalėjime savanoriauja – pamoko gražių darbelių. „Noriu parodyti, kad gyvenimas gali būti spalvingas, gražus, – sako I. Gaidamavičienė. – Kai darbų, rūpesčių nestinga, ir ligos užsimiršta.“

Į viršų