Šiandieninėje visuomenėje nemenkas dėmesys yra skiriamas įvaizdžiui. Tai ypač aktualu  ir kiekvienai valstybei. Tik teigiamos naujienos  paskatina tolimesnį jos tobulėjimą. Šiuolaikinis jaunimas vis labiau įsilieja į savo valstybės gerovės tobulinimą. Šiuo metu Lietuva jaunimo apibūdinama skirtingai. Vieni teigia, jog Lietuvoje kuriasi nauji verslai, atsiranda vis daugiau inovacijų, yra greičiausias internetas. Tačiau kitiems – tai šalis, kurioje negali savęs realizuoti, todėl dažnai gimtąją šalį iškeičia į kitą.

Lietuva – Šiaurės Europos šalis
Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyrius startavo su kampanija „LietuvosDNR“, kurios pagrindinis tikslas – įtraukti kuo daugiau šalies gyventojų į diskusiją, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienyje.

Visi Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo dalyviai gavo Vyriausybės kanceliarijos klausimyną, kuris kvietė pasidalyti savo nuomone ieškant Lietuvos ateities kelio ir siekiant išgryninti bendrą šalies komunikacijos žinutę.

Beveik 400 susitikimo dalyvių pasidalijo nuomone ir idėjomis. Įvertinus anketų atsakymus paaiškėjo, kad Lietuvą susitikimo dalyviai mato kaip Šiaurės Europos valstybę, kurioje gausu inovacijų ir verslumo apraiškų. Lietuvą šalies jaunimas labiausiai sieja su lazerių ir technologijų pramone, vienu sparčiausių internetų pasaulyje ir išskirtinai žaliu kraštovaizdžiu.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos projektų vadovo Ramojaus Motuzo, tokiam dalyvių pasirinkimui daugiausia įtakos turėjo Jungtinių Tautų statistinis klasifikatorius, kuriame Lietuva priskirta Šiaurės Europos regionui.

„Mažiausiai apklaustų Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo dalyvių Lietuvą mato kaip Rytų Europos regiono dalį. Tačiau, kaip atviravo susitikimo dalyviai, atidavę daugiausiai balsų už Lietuvos pozicionavimą Šiaurės Europoje, Lietuvos priskyrimas tam tikram regionui liudija ne tik apie jos geografinę padėtį, bet ir apie valstybės vertybes bei šalies ateities viziją“, – sako R. Motuzas.

Kai kurie taip ir neatranda savęs Lietuvoje
Šiaulių jaunimo centro metodininkė, Jaunimo garantijų iniciatyvos projekto „Atrask save“ vietos veiklos koordinatorė Giedrė Paliulienė teigė, jog Lietuvoje jaunam žmogui yra labai svarbu pagarba, įvertinimas, saugumas, pripažinimas, turėti galimybę išreikšti save, savo galimybes, atskleisti savo talentą.

Anot G. Paliulienės, jaunimas Lietuvoje – skirtingas. Vieni vis neatranda savęs, o kiti mokosi, išsirenka sau tinkamą specialybę Lietuvoje.

„Pastebiu, kad Lietuvoje gyvena vis daugiau iš užsienio atvyksiančių jaunų žmonių. Lietuvoje jaunimas  gana margas. Vieni yra ekstravertai, kiti – intravertai. Vieni uždaresni, sunkiau atskleidžia savo potencialą. Ekstravertai labiau komunikuoja, labiau įsilieja į veiklas. Intravertai dažnai nuvertinami, nes yra pasyvūs, tačiau jie gali dirbti individualų darbą. Labai daug kas eina savanoriauti. Tuomet jaučiasi naudingi ir reikalingi. Savanorystė yra ta terpė Lietuvoje, kurioje kiekvienas jaunuolis gali parodyti, ką sugeba geriausiai“, – pasakojo G. Paliulienė.

Ji pateikė jaunuolių susidarytą neigiamą nuomonę apie Lietuvą, kurioje jie negali savęs realizuoti.

„Aš jau trejus metus dirbu su jaunuoliais nuo 14–29 m., kurie nei dirba, nei mokosi. Tai žmonės, kurie kol kas neprisitaikė ir neatrado savęs Lietuvoje. Jie yra linkę išvažiuoti į užsienį tam, kad užsidirbtų ir vėl grįžtų. Lietuvoje jų netenkina minimalus atlyginimas. O pinigai jaunimui yra labai reikalingi norint tapti savarankiškesniems. Užsienis juos traukia dėl to, kad ten darbdaviai su jais elgiasi pagarbiau. Lietuvos darbdaviai neišnaudoja mūsų nuostabaus jaunimo galimybių. Jaunimas, kuris neturi darbo patirties, turi pranašumą prieš tuos, kurie jau turi. Toks jaunimas yra veržlus, inovatyvus, puikiai išmano informacines technologijas. Jaunimą domina ne tik pinigai, bet ir kitos kultūros, požiūriai, naujos pažintys. Didžioji dalis jaunimo vis dėlto grįžta į Lietuvą, nes jos pasiilgsta. Lietuva jiems  svarbi, iš svečios šalies jie parveža naujo, gaivaus vėjo, tolerancijos, daugiau drąsos, jaukumo, įdomumo. Visa tuo jie mus ir  praturtina“, – pasakojo G. Paliulienė.

Anot jos, Lietuva užsienyje turėtų būti pristatoma kaip šalis, kuri turi daug išsilavinusių, imlių, drąsių jaunuolių, kurie siekia būti įvertinti ir pripažinti.

„Lietuvoje yra ir verslo, užsienio investicijų. Galėtų kurtis daugiau bendrų Lietuvos ir užsienio kompanijų, taip Lietuvos verslas nebūtų nustumiamas į šalį. Pritariu, jog Lietuvoje yra sparčiausias internetas, tačiau pasiginčyčiau su tuo, jog pas mus gausu inovacijų ir verslumo apraiškų. Jei palygintume su JAV ar Šveicarija, tada pamatytume skirtumą. Taip pat mūsų kraštovaizdis yra gana žalias šiuo metu, tačiau ateina mada kirsti medžius, neatsižvelgiant į visuomenės nuomonę“, – sako G. Paliulienė.

Anot skauto, pedagogo Sergejaus Staponkaus, kiekvienas jaunas žmogus Lietuvą vertina skirtingai.

„Tie, kurie galėjo gyventi geresnėmis sąlygomis, puoselėjo vertybes šeimoje, buvo tinkamai ugdomi, jie Lietuvą mato gražesnę. O tie, kurių auklėjimas skiriasi, kurie mato tik socialines problemas, peikia politikus, jų požiūris į Lietuvą bus kitoks. Dabartinis jaunimas yra veikiamas informacinių technologijų, kai telefono negali paleisti iš rankų. Šiuo metu esu stovykloje Rumšiškėse, kurioje jaunimas yra kitoks. Jie pamiršo, kas yra socialiniai tinklai, dalyvauja įvairiuose renginiuose, bendrauja vieni su kitais, susilieja su mus supančia gamta. Jie džiaugiasi gyvendami Lietuvoje, jiems čia yra gerai. Į viską reikia žiūrėti optimistiškai. Turime didžiuotis ir susimąstyti kur link einame, kokią žinią norime perduoti. Nereikia būti užsidėjusiems rožinius akinius ir užmiršti problemas“, – pasakojo S. Staponkus.

Jaunimas vertina Lietuvos įvaizdį.
Artūro STAPONKAUS nuotr.