Kultūros centras „Laiptų galerija“ ką tik atšventė savo 26-ąjį gimtadienį. Nurimus šurmuliui, lyg ir laisvesnis laikas apmąstyti, įsivertinti, ant kurios pakopos stabtelėta, kokio pločio žingsniais toliau žygiuoti, bet „Laiptams“ įpusėjęs pavasaris ir vasara ne atostogų metas, o pats darbymečio įkarštis.

Gimtadienis – ataskaita kultūros bendruomenei
Tačiau pirmiausia – apie gimtadienį. Pasak galerijos direktorės Janinos Ališauskienės, gimtadienius kasmet mini gal dvi Šiaulių miesto kultūros įstaigos: „Aušros“ muziejus, kuris šia proga kasmet įteikia Felikso Bugailiškio premijas, ir „Laiptų galerija“.

„Gimtadienį suvokiame ne kaip lengvą pasipuikavimą, o kaip rimtą metų veiklos ataskaitą. Atsiskaitome ne tik kultūros bendruomenei, bet ir miesto gyventojams – mokesčių mokėtojams. Stengiamės akcentuoti, kas buvo svarbiausia, aukštyn ar žemyn pažengėme. Gimtadienio renginys atspindi mūsų veiklos kiekybę ir kokybę. Nepaprastai svarbu, kokie žmonės atstovauja meno pasauliui, kokie žiūrovai, klausytojai, dalyviai pas mus renkasi, mus pasirenka. Kritiškų žodžių retai teišgirstame, o patys reikliai analizuojame klaidas, aptariame, ką galėjome geriau padaryti. Nėra griežtesnio teisėjo už save patį“, – sako J. Ališauskienė.

25-uosius veiklos metus žymėjo ypatingos asmenybės, ypač galerija didžiuojasi žymaus tapytojo, scenografo Adomo Jacovskio paroda. Pirmieji menininkai iš Italijos Enzo, Nando, Peppe Rosamilia negalėjo atvykti į 25-ąjį gimtadienį. Sutarta, kad amžiaus ketvirčio ratui apsisukus surengs „Laiptų galerijoje“ parodą per 26-ąsias metines. Visi trys broliai atsiuntė gražius videosveikinimus, išsakė pagarbą, džiaugėsi bendryste.

Rimtu „Laiptų galerijos“ įvertinimu galima laikyti tai, kad į gimtadienį atvyko grupė žymių menininkų iš Vilniaus. Humanitarinių mokslų daktarė menotyrininkė Danutė Zovienė pristatydama parodą apibūdino brolių Rosamilia kūrybą, akcentavo jų meninę raišką, analizavo temų ir kūrybinio braižo genezę. Karikatūristas dailininkas ir pedagogas Kęstutis Šiaulytis sukūrė žaismingą šventės akcentą – galerijos darbuotojų portretus. Salėje piešė  ir kai kurių žiūrovų škicus. Du iš svečių grupės jau yra surengę parodas „Laiptuose“: tai vienas iš įdomiausių skulptorių profesorius Mindaugas Šnipas ir savito braižo ekspresyvi tapytoja Ilona Janulienė. Kiti vilniečiai menininkai – pripažinta grafikė, fotografė Daiva Kairevičiūtė, profesorius dailininkas Ričardas Bartkevičius, grafikė, menotyrininkė, poetė Violeta Juškutė – atvyko smalsumo vedini, nes apie galerijos veiklą girdėjo nemažai gerų atsiliepimų.

Pradžiugino Šiaulių valstybinio dramos teatro profesionaliai ir išradingai parodyta pagarba. Džiazo virtuozai Dmitrijus Golovanovas ir Veronika Chi-chi bei saksofonininkas Andrius Jonaitis vakarą nuskaidrino ypatinga šviesa.

„Mes save laikome kultūros atpirkėjais, – sakė J. Ališauskienė. – Iki šiol negavome nė kapeikos, o jau kiek renginių įvyko. Tai įmanoma tik turint pasitikėjimą. Be pasitikėjimo nėra pagalbos. Tie, kas padėjo, investavo į miesto kultūrą, prisidėjo prie geresnės gyvenimo kokybės. Nenoriu kalbėti apie pinigus, apie nepelnytai varganą finansavimą. Kokias katino ašaras begautume, kultūrinis vyksmas neturi nutrūkti. Su žiūrovu bendraudamas dejuoti negali.“

Vasara galerijai – pats darbymetis
Sunku net įsivaizduoti, kada atostogaus „Laiptų galerijos“ darbuotojai. Artėjanti vasara jiems pats darbymetis. Štai netrukus šiauliečiai bus pakviesti į koncertą „Ne vien Piazzolla“, kur bus ne tik argentiniečių tango, bet ir litvakų muzikos – gros jauni muzikantai Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Gleb Pyšniak (violončelė), Tadas Motiečius (akordeonas). Bus pristatoma dailės klasiko Augustino Savicko 99-mečiui skirta tapybos paroda „Nerami kelionė“.

O birželio mėnuo – parodų ir vaikų edukacijų laikas. Gidai vaikams suprantamai pristatys dailės parodas, kurios keisis viena po kitos. Užsiauginti meną suprantantį žiūrovą – viena iš ‚,Laiptų galerijos“ misijų.  Mindaugo karūnavimo dieną numatomas įvykis, pasak J. Ališauskienės, pretenduojantis į kultūros reiškinį – atidaroma Šarūno Saukos kūrybos paroda.

Ir svarbiausia – rugpjūčio 1-ąją prasideda tradicinis 15-asis menininkų ir žiūrovų pamėgtas festivalis „Šiaulių Monmarto Respublika“. Atvyks 20 dailininkų, jie kurs ir eksponuos kūrybą įvairiose miesto erdvėse. Šiemet pirmą kartą festivalio kultūrinė programa pasieks Joniškį: Žibunto Mikšio ir Miriam Meras tapybos paroda bus eksponuojama Baltojoje sinagogoje. Kodėl sinagoga? Ten aplinka labai graži. Be to, Miriam – litvakė, kurianti Paryžiuje. Kita paroda vyks galerijoje – niekur nerodytų darbų. Atvyks „Jazz Desperado“ muzikinė grupė, kuri gros per festivalio atidarymą ir koncertuos įvairiose miesto vietose. Jau prigalvota visokių akcijų, kurios suteiks festivaliui naujų spalvų.

„Atvažiuoja latvių, olandų menininkų. Jie parneša žinią apie Šiaulių kultūrą, tampame plačiau žinomi. Mūsų žmonėms tai aukštos prabos kultūrinis veiksmas, gali didžiuotis, džiaugtis. Kuo daugiau išpažįstančių kultūrinį vyksmą, tuo geriau, gražiau mums visiems gyventi“ – optimistiškai nusiteikusi J. Ališauskienė.

„Monmartrui“ pinigų dar negauta, bet tikimasi, veikla planuojama. Juk ir miesto verslui ekonominė nauda: viešbučiams, restoranams, prekybininkams, transporto įmonėms.

Tačiau kultūra nesibaigia ir rudenį: rugsėjis – miesto gimtadienis su pripažinto tapytojo Bonaventūro Šalčio ir grafikės Danutės Žalnieriūtės paroda. Po to Gintaro Palemono Janonio parodą pristatys dr. Vidas Poškus, jaunas menotyrininkas. Henriko Orakausko, įdomaus skulptoriaus, paroda vyks spalio mėnesį. Su juo susiję šarmingo Šiaulių bulvaro meniniai akcentai. Numatoma Algio Griškevičiaus, pasaulinio garso tapytojo iš Vilniaus, kūrybos paroda.

„Turime energingai suktis ir planuoti kiekvieną minutę. Mūsų nedaug, o darbų begalės. Didžiausi iššūkiai – laikas ir lėšos. Renginys, kuriame 3–4 žmonės, sunkiai į 800 eurų telpa. Laimė, kad nors esame vartotojų visuomenė, kultūros lauke dar yra ir atsiranda naujų altruistų. Pavyzdžiui, jaunos muzikantės Julija Sadaunikaitė (fortepijonas)  ir Augustė Romaškevičiūtė (altas) iš Vokietijos. Jos taip džiaugėsi mūsų sale ir žmonėmis, kad sutarėme, jog lapkričio mėn. vėl bus koncertas, – sako galerijos vadovė. – Didžiausias turtas yra ryšiai, bendravimas. Kultūrinį vyksmą išpažįstančius žmones mes turime atrasti ar būti jų atrandami, kad susitiktume gruodį – džiugių emocijų keliančioje tradicinėje kalėdinių miniatiūrų parodoje.“

Į viršų