Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas primena, kad šventiniai patiekalai netaptų apsinuodijimo maistu priežastimi, juos reikia ruošti ir laikyti saugiai.
Pernai Šiaulių apskrityje buvo užregistruoti 1763 ūmių žarnyno infekcinių ligų atvejai, iš jų: 745 atvejai bakterinės etiologijos ir 1018 virusinės kilmės. 83 proc. susirgusiųjų ūmiomis žarnyno infekcijomis buvo hospitalizuoti. Pagrindinė užsikrėtimo bakterinėmis žarnyno infekcijomis priežastis (87 proc.) – namuose nesaugiai paruoštas maistas.
Šiais metais per 11 mėnesių užregistruoti 1266 ūmių žarnyno infekcijų atvejai, tačiau sergančiųjų šiomis infekcijomis yra kur kas daugiau. Ne visi susirgę asmenys kreipiasi medicinos pagalbos ir taip nepatenka į oficialią statistiką.
Kokiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama per maistą?
Ūminės žarnyno infekcijos gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės. Vienos iš dažniausių bakterinių žarnyno infekcijų yra salmoneliozė ir kampilobakteriozė, rečiau pasitaiko susirgimų jersinioze, ešerichioze ar listerioze. Sergantis žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu ir, jei gamindamas maistą nesilaiko higienos reikalavimų, ligos sukėlėjais gali užteršti šeimynai ruošiamą maistą. Tokiu būdu dažniausiai plinta rotavirusai ir norovirusai.
Kaip ligų sukėlėjai patenka į maistą?
Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant ar gaminant, kai yra nesilaikoma maisto ruošimo higienos bei asmens higienos reikalavimų.
Bakterijų, sukeliančių žmogui ūmias žarnyno infekcijas, gali būti termiškai neapdorotame gyvulinės kilmės maiste (galvijų mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, subproduktuose, karvės ar ožkos piene) taip pat ant šviežių vaisių, daržovių, kai plaunama vandeniu, į kurį yra patekę gyvulių mėšlo ar žmonių išmatų.
Apsinuodijimo maistu priežastis gali būti greitai gendantis maistas (žuvis, karšto rūkymo mėsa, dešros, pieno produktai, kreminiai gaminiai mišrainės su grietine ar majonezu ir kt.), ypatingai jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas ne šaldytuve. Esant 20–30°C kambario temperatūrai daugelio bakterijų skaičius maisto produkte kas pusę valandos padvigubėja.
Laikytis švaros
Viena iš svarbių apsinuodijimo profilaktikos priemonių – rankų priežiūra maisto gaminimo metu. Rankas būtina plauti net tik tuomet, kai jos yra vizualiai nešvarios, bet ir po gyvulinio maisto dorojimo, pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar valgio gaminimą. Kuo dažniau plaukite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius, įrankius. Nuolat dezinfekuokite maisto ruošimui naudojamas kempinėles, šluostes (virinant, pamerkiant į dezinfekuojančius tirpalus). Vaisius, daržoves, kiaušinius ir žalią mėsą kruopščiai plaukite po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau pašalinti.
Vengti „kryžminės taršos“
Maistą gaminkite taip, kad patogenai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą vartojimui maistą. Žalią mėsą, daržoves ir paruoštus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Svarbu, kad šaldytuve laikomi jau paruošti produktai nesiliestų su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant šalia esančių produktų.
Tinkamai termiškai apdoroti
Gyvūninės kilmės produktus (paukštieną, mėsą, žuvį) gerai išvirti ar iškepti. Kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78°C, bakterijos žūva. Gerai termiškai apdoroto mėsos gabalo vidus neturi būti rausvos spalvos. Kiaušinius valgyti kietai virtus ar gerai iškeptus. Nevartoti žalio pieno ir jo produktų.
Rinktis šviežią maistą
Maisto gamintojai, nurodydami tinkamumo vartojimui laiką, užtikrina maisto saugumą, todėl nevartokite maisto, kurio galiojimo laikas pasibaigęs.
Tinkamai laikyti
Maistą reikia laikyti kaip rekomenduoja gamintojai. Paruoštą maistą suvartoti kuo greičiau, o nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą nelaikyti ilgiau nei dvi valandas virtuvės temperatūroje. Gendančius produktus į šaldytuvą įdėkite per 2 valandas nuo apsipirkimo. Atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Apsinuodijimo maistu simptomai gali atsirasti beveik iš karto (maždaug po valandos) ar per keletą dienų. Jų stiprumas priklauso nuo užkrato rūšies ir dozės, skrandžio būklės, lydinčių ligų. Rimtai sunerimti ir kreiptis į gydytoją būtina, jei pakyla ypač aukšta temperatūra, krečia šaltkrėtis, išmatose atsiranda kraujo priemaišų ar gleivių, užsitęsia vėmimas/viduriavimas, pasireiškia dehidratacijos požymiai.
Parengta pagal NVSC Šiaulių ULVS
