Ruošdamosi Kūčių vakarui šeimininkės galvas suka, kokius valgius patiekti, kuo pradžiuginti šeimą. Dažniausiai dvylika valgių puikuojasi ant mūsų stalo: 2–3 rūšių silkutė, marinuoti, apkepti grybai, keptos žuvys, o dar kisielius, prėskučiai su aguonpieniu, kiti gardumynai. Nosį kutena kvapai, turi visko paragauti. Kitądien – kepta Kalėdų antis ir tas skanus, riebus kibinas...  O paskui dar į svečius… vėl gausiai nukrauti stalai …

Persivalgymas eina iš mados?
Vieno prekybos centro užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad saikingiausiai lietuviai per šventes šiemet sieks vartoti riebios mėsos patiekalus (38 proc.), saldumynus (34 proc.), miltinius patiekalus (21 proc.) ir pieno produktus (21 proc.). Labiausiai save riboti prie švenčių stalo linkę vyresni nei 60 metų amžiaus gyventojai.  Savęs nevaržyti planuoja daugiau nei pusė  18–29 metų amžiaus asmenų. Beveik pusė lietuvių šiemet ketina paragauti visų šventinio stalo skanėstų, bet nepersivalgyti, o 11 proc. tikina visuomet kontroliuojantys savo mitybą ir per šventes nedarantys tam išimčių. Tikėtina,  kad vis daugiau mūsų šventinę vakarienę siekia paversti ragavimo, o ne prisivalgymo patirtimi.

Kaip valgyti nepersivalgant?
Mitybos specialistų įrodyta, kad valgant lėtai ir gerai sukramtant kiekvieną kąsnį ne tik lengviau virškinama, bet ir pasisotinama mažesniu kiekiu maisto nei valgant paskubomis. Todėl svarbiausia per šventes neskubėti, prie stalo pasišnekučiuoti.

Mūsų skrandis – tai mažytės talpos organas, kuriame maisto gali tilpti nuo 300 iki 500 ml.

Kai sėsime prie gausiai vaišėmis nukrauto švenčių stalo, atsiminkime vieną auksinę mitybos taisyklę: mūsų skrandžiui reikia maisto tiek, kiek jo telpa į mūsų delnus be kaupo. Ragaukime visko po truputį, o ne pilnomis, didelėmis porcijomis. Rekomenduojama kartu su maistu negerti daug skysčių. Nėra labai gerai pavalgius Kūčių vakarienę pas vieną mamą, lėkti pas kitą, nes ten vėl bus valgoma...

Kūčių vakarienę pradėkime nuo lengvesnių patiekalų, tokių kaip mišrainė, pyragaičiai, o taip mėgstamą silkę, grybus geriau pasilikime pabaigai – jie sunkiai virškinami. Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų vengti silkių, nes nuo didelio kiekio druskos padidėja kraujo spaudimas.

Reikėtų stengtis „nesluoksniuoti“ maisto: sūru – saldu – sūru – saldu. Maisto susimaišymas – skrandžiui jau ir taip tikras iššūkis, o jeigu dar to maisto daug – didelė tikimybė, kad  skrandis neatlaikys ir pradės maištauti.

Jeigu turime vaikų, įsitraukime į jų žaidimus. Ir malonūs bendravimo potyriai, ir puiki savijauta garantuota.

Jei vis dėlto persivalgėme
Gerai, jeigu  vaišės baigėsi tik nemaloniais pojūčiais skrandyje ar pilvo pūtimu. Gali atsitikti ir rimtesnių bėdų.

Persivalgius paprastai jaučiamas sunkumas pilve ar po duobute, šleikštulys, pykinimas, būna silpna, gali svaigti galva, kankina nuovargis ir mieguistumas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Smarkiai persivalgius, ypač jeigu kartu vartojamas riebus maistas ir alkoholis, gali kilti kasos uždegimas, „pabusti“ įsisenėjusios virškinamojo trakto (skrandžio, kepenų) ligos.  Kartais persivalgius gali atsirasti dusulio pojūtis, nes išsipūtęs skrandis spaudžia diafragmą. Labai retais atvejais skrandžio sienelė taip įsitempia, kad yra pažeidžiama ar net plyšta.

Kita bėda – apsinuodijimas maistu
Artėjant žiemos šventėms, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas primena, kad šventiniai patiekalai netaptų apsinuodijimo maistu priežastimi, juos reikia ruošti ir laikyti saugiai.

Apsinuodijimo maistu priežastis gali būti greitai gendantis maistas (žuvis, karšto rūkymo mėsa, dešros, pieno produktai, kreminiai pyragaičiai ir tortai,  mišrainės su grietine ar majonezu ir kt.), ypatingai jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas ne šaldytuve. Esant 20–30°C kambario temperatūrai daugelio bakterijų skaičius maisto produkte kas pusę valandos padvigubėja.

Maistą ruoškime švariai
Kaip sumažinti riziką susargdinti savo šeimą ir svečius, pataria Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus  vyriausioji specialistė Milda Baranauskienė:                                                                                      

„Svarbiausia laikytis švaros. Viena iš apsinuodijimo profilaktikos priemonių – rankų priežiūra maisto gaminimo metu. Rankas būtina plauti net tik tuomet, kai jos yra vizualiai nešvarios, bet ir po gyvulinio maisto dorojimo, pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar valgio gaminimą. Kuo dažniau plaukite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius, įrankius. Dažnai keiskite ar dezinfekuokite kempinėles. Vaisius, daržoves, kiaušinius ir žalią mėsą kruopščiai plaukite po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau pašalinti.“

Specialistės nuomone, ne visada namuose pavyksta išvengti „kryžminės taršos“.  Žalią mėsą, daržoves ir paruoštus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Svarbu, kad šaldytuve laikomi jau paruošti produktai nesiliestų su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant šalia esančių produktų.

Vaišinkime tik gerai apdorotu šviežiu maistu
Visi žinome, kad gyvūninės kilmės produktus (paukštieną, mėsą, žuvį) būtina gerai išvirti ar iškepti. „Kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78° C, bakterijos žūva. Gerai termiškai apdoroto mėsos gabalo vidus neturi būti rausvos spalvos. Patartina padažus, kurie paprastai būna riebūs, patiekti atskirai, o ne iš karto įmaišyti į patiekalus. Venkite vaišėms tiekti skanėstų su žaliais  kiaušiniais, nekaitintais pieno produktais“, – rekomenduoja specialistė.

Ne mažiau svarbu, kad jūsų perkamas maistas būtų šviežias, nerizikuokite su maistu, kurio galiojimo laikas pasibaigęs. Nepamirškite, kad maistą reikia laikyti, kaip rekomenduoja gamintojai. Gendančius produktus į šaldytuvą įdėkite per 2 valandas nuo apsipirkimo. Atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.  

Neretai pasitaiko, kad po vaišių stalas paliekamas nenukraustytas per naktį, o iš ryto vaišinamais likučiais. M. Baranauskienė įspėja, kad  nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą virtuvės temperatūroje laikyti  galima ne ilgiau nei dvi valandas. Pasisotinus galima nurinkti lėkštes nuo stalo, o toliau saikingai mėgautis tik lengvesniais užkandžiais.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Apsinuodijimo maistu simptomai gali atsirasti beveik iš karto (maždaug po valandos) ar per keletą dienų. Jų stiprumas priklauso nuo užkrato rūšies ir dozės, skrandžio būklės, lydinčių ligų. Rimtai sunerimti ir kreiptis į gydytoją būtina, jei pakyla ypač aukšta temperatūra, krečia šaltkrėtis, išmatose atsiranda kraujo priemaišų ar gleivių, užsitęsia vėmimas/viduriavimas, pasireiškia dehidratacijos (skysčių trūkumo) požymiai.

Po sotaus pokylio kartais užtenka pailsėti
Kitą dieną po persivalgymo pusdienį kai kurie medikai pataria nieko nevalgyti, o tik gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį. Taip pat kitą dieną reikėtų atsisakyti gausesnio sunkiai virškinamo maisto: rekomenduojama valgyti košes, vaisius, daržoves, liesą varškę. Be to, patartina kuo daugiau judėti. Tiesiog išeikite pasivaikščioti.  Iš ryto galima nueiti į bažnyčią, su šeima ar draugais pasivaikščioti po miestą, vakarop – į koncertą. Svarbu neužsisėdėti vienoje vietoje ir pajudėti, nes judėjimo metu pagerėja medžiagų apykaita, palankiai veikiamas virškinimo sistemos darbas.

Šventė – ne valgių varžytuvės
Gaila, bet dauguma įvairių patarimų, kaip per šventes nepersivalgyti, neapsinuodyti,  nueina šuniui ant uodegos vos tik pradedame skanauti įvairias gėrybes, nes  prarandame saiko jausmą sulig pirmu gardžiu maisto kąsneliu. Tačiau, patikėkite,  nejausti nemalonių persivalgymo simptomų įmanoma. Šventė – ne vien valgymas. Tegu jos tampa proga nustebinti save ir artimuosius. Prižadėkime sau ir kitiems, kad šios šventės  bus ne su maisto prikrautomis didelėmis lėkštėmis, o su plačiomis šypsenomis veide.