Šiaulių miesto savivaldybėje vyko diskusija „Sporto klubų galimybės ugdyti jaunuosius sportininkus Šiauliuose (iššūkiai, problemos, perspektyvos)“. Šios diskusijos moderatorė buvo  Šiaulių universiteto docentė dr. Jūratė Valuckienė. Diskusijoje dalyvavo Šiaulių regbio klubų „Vairas“, „Baltrex“, sporto klubo „Ginstrektė“ atstovai, Šiaulių biudžetinių sporto įstaigų vadovai, Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai, administracijos atstovai, Sporto tarybos nariai ir kitų šalies savivaldybių atstovai.

Neformalus ugdymas – Savivaldybės pagrindinė funkcija
Diskusijos moderatorė J. Valuckienė teigė, kad mūsų valstybėje švietimą kaip valstybės gerovės funkciją administruoja tam tikrų krypčių ir lygmenų susitarimai. Valstybė, savivaldybė kuruoja politiką, savivaldybės administracija ir pedagogai ją įgyvendina.

Šiaulių miesto mero pavaduotojas Justinas Sartauskas išskyrė, kad šiuo metu Savivaldybė turi daug neformaliojo ugdymo įstaigų, o mokyklos išaugo, treneriai, sporto entuziastai sukūrė privačius klubus ir kelia klausimą, kaip galėtų ugdyti vaikus nuo mažens, sukurti bendruomenę. Gaunant tam tikrą finansavimą iš savivaldybės būtų atsakomybė už vaikų ugdymą, sportinį meistriškumą, bendruomeniškumo vystymą.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė Asta Lesauskienė taip pat išskyrė, kad neformalusis švietimas yra visiškai savarankiška savivaldybės funkcija – tad viskas priklausys nuo to, kaip bus susitarta, kokią kryptį palaikys politikai.

Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas teigė: „Dėmesys sportui savivaldoje nemažėja. Šiauliai yra išskirtinis miestas, pagal sporto šakų skaičių. Yra 80 sporto šakų, iš jų – 50 aktyvių. Biudžetinėse įstaigose yra 3400 lankytojų, nebiudžetinėse –  1500. Sunkiausias yra finansavimo modelis. Savivaldybės funkcija nėra finansuoti klubą.“

Diskusijoje buvo įvardyti neformaliojo ugdymo modeliai.

„Yra galimi trys modeliai: biudžetinis (vaikai ir sportinio meistriškumo komandos yra biudžetinėje įstaigoje), ugdymu iš dalies užsiima savivaldybė ir trečiasis – viskas būtų privačiame sektoriuje. Vienoje sporto šakoje galėtų būti visi modeliai. Pati sporto šaka turėtų nuspręsti, pagal kurį modelį ji dirba“, – teigė J. Sartauskas.

„Norėtume, kad vaikai būtų ugdomi sporto klube“
Diskusijoje ne vieną kartą buvo akcentuojama, kad sporto klubai, kurie priklauso Šiaulių sporto mokyklai „Klevas“, yra jos užgožiami. Tokia padėtimi daugelis yra nepatenkinti.

Žolės riedulio klubo „Gintros-Strektės-Universiteto“ atstovė Joana Gaidamavičienė teigė, kad dėl to reikia pokyčių.

„Pati sistema, kuri šiuo metu veikia, mums neatrodo efektyvi. Šiandien vaikų ugdymas yra trijų lygmenų: sporto mokyklos, sporto gimnazijos ir neformalusis ugdymas. Nenorėtume, kad vaikai būtų išskaidomi į kelias kategorijas. Sporto klubai turi labiau išvystytą vadybą, nes jie ir sugeba taip padaryti, kad aukščiausio meistriškumo komanda gali dalyvauti aukšto lygio varžybose. Matome konkurencinį dalyką. Yra 15 eurų krepšelis, kai vaikas sportuoja klube, ir biudžetinėje įstaigoje – 50 eurų ar daugiau. Tokia yra konkurencija, nes pranašumas atitenka biudžetinei įstaigai“, – kalbėjo J. Gaidamavičienė.

Ši žolės riedulio klubo „Gintros-Strektės-Universiteto“ atstovė taip pat akcentavo ir bendruomeniškumą: esą reikalinga ir veteranų bendruomenė. Turi įsitraukti tėvai, vaikai, kad būtų kuriama sportinė kultūra.

„Visus sportinius tarptautinius renginius Šiaulių mieste organizuoja sporto klubai. Jie ne vien rūpinasi, kad komanda užimtų aukštas vietas, bet kad ir miestas būtų žinomas, sportininkai jaustųsi gerai, bendruomenės atrastų, kas yra ta sporto šaka ir kaip yra kuriamas socialinis pasitenkinimas sportu“, – teigė J. Gaidamavičienė.  

Šiaulių futbolo akademijos direktorius Saulius Lesnickas su kitais diskusijos dalyviais pasidalijo savo patirtimi. Jam teko dirbti tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, tačiau jis akcentavo, kad tiek futbolui, tiek sportui apskritai būtų geriau privačiame sektoriuje.

„Yra patraukliau verslui, kontrolei. Vaikai, išeidami į privatų sektorių, išsineša tokį krepšelį, kokį gauna. Kur yra geriau dirbama, ten vaikai ir eina. Mano manymu, reikia palikti ir privatų, ir viešąjį sektorių, o laikas viską sudėlios į vietas. O jeigu reikėtų rinktis – pasirinkčiau tik privatų sektorių“, – teigė S. Lesnickas.

Diskusija baigėsi apibendrinimais. G. Jasiūnas teigė, kad negalima palikti konkurencijos tarp viešo ir privataus sektoriaus. O A. Lesauskienė pasisakė, kad jau ankstyvą pavasarį reikėtų turėti visų sporto šakų nuomonę: pagal kokį modelį veikia ir koks jis galėtų būti. Jei klubai bus nusiteikę eksperimentuoti, jei treneriai tam pritars, galėtų būti dviejų sporto šakų pilotinis projektas.

Į viršų