Šį penktadienį ir savaitgalį Šiaulių arenoje vyks CSI2*/CSIYH1*/ CSN tarptautinės žirgų konkūrų ir dailiojo jojimo varžybos – Pasaulio taurės etapai, kurių metu varžysis Lietuvos ir užsienio raiteliai dėl teisės kovoti dėl įvairių grupių nugalėtojo titulų. Tai jau penktasis toks renginys Šiauliuose.
Tarp žirginio sporto žvaigždžių bus galima pamatyti lenką Dawid Kubiak, kuris du kartus dalyvavo Pasaulio taurės finaluose, latvį Andį Varną, taip pat dalyvavusį Pasaulio taurės finaluose, Gunnar Klettenberg iš Estijos – pasaulyje yra buvęs 12.
198 žirgai ir 112 dalyvių
Vakar Lietuvos žirginio sporto federacijos (LŽSF) prezidentas Gediminas Gutkauskas teigė, kad pasiruošimas yra baigtas, dabar yra vertinama žirgų sveikatos būklė. Jis taip pat sakė, kad daugėja dalyvių: jei anksčiau dalyvavo 7, 8, šiais metais bus net 9 šalių atstovai.
Varžyboms yra pasiruošę 198 žirgai ir 112 raitelių, nes kiekvienas raitelis joja keliais žirgais. Be to, esanti tokia tradicija, kad šalia suaugusio žirgo į varžybas yra vežamas ir jaunas žirgas. Taip jis pratinasi prie svetimų aikščių.
Suaugę žirgai yra tie, kurie gali dalyvauti Pasaulio taurės finaluose, olimpinėse žaidynėse, Pasaulio žaidynėse ir yra sulaukę 9 m. Vieni metai yra tas laikas, kai žirgas gali pratintis prie didesnių, bet ne maksimalių aukščių.
Buvo aptariama ir varžyboms paruošto grunto kokybė. LŽSF prezidentas sakė, kad per kelerius metus išmokta jį padaryti tinkamą. Kadangi labai svarbu žirgui gerai atsispirti, kad nepasitemptų sausgyslių, neužsigautų, gruntas turi sintetikos elementų, kurie sulaiko drėgmę, suriša smėlį, atvežtą iš Anykščių.
G. Gutkauskas teigė, kad su vienais žirgais yra geriau joti uždarose patalpose, su kitais – lauke. Kai jojama lauke, žirgui lieka daugiau erdvės, bet dėmesį gali blaškyti paukščiai, lėktuvai, judančios detalės, žmonės.
Aukščiausia kliūtis – 160 cm
Įdomiausi startai vyks šeštadienį ir sekmadienį, nes tomis dienomis bus didžiausi ir maksimalūs aukščiai. Aukščiausia kliūtis bus sekmadienį 160 cm, o „Šiaulių miesto mero taurės“ – 145 cm.
Be aukščio normų yra svarbus judėjimo greitis – 350 m per minutę.
Paklausus LŽSF prezidento G. Gutkausko, koks yra užfiksuotas aukščiausias šuolis, jis ilgai negalvodamas atsakė, kad tai 1947 metų iš Čilės kilusio raitelio šuolis – 2 m 47 cm. Tokį šuolį lauke pakartoti bandė danas ir jam pavyko, bet pas jo žirgą rado dopingo. Uždarų patalpų rekordas yra 2 m 40 cm.
„Vaizdas yra unikalus. Stovint nesimato nei raitelio, nei žirgo. Tik paskui iš po žemių kažkas iššoksta. Šiaulių arenoje nesistengsime pakartoti Čilės rekordo, tai yra speciali rungtis“, – teigė LŽSF prezidentas G. Gutkauskas.
Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas G. Gutkauskas: „Londono olimpinėse žaidynėse vyriausias žirginio sporto dalyvis buvo 72 metų japonas.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
