Pačiame Šiaulių centre šalia parko esantis viešbutis „Saulininkas“ parduodamas iš varžytinių. Vienas pirmųjų privačių miesto viešbučių jau kartą keitė savininkus, o apie tai, kad ir dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, byloja ne itin reprezentatyvi pastato išvaizda. Dabartiniam savininkui, prieš beveik dešimtmetį paviešinusiam politinio kyšininkavimo Šiauliuose skandalą, kapstytis iš nuostolių ir praradimų sekasi sunkiai. Ar turistai vieną dieną neras tiesiog užrakintų viešbučio durų? Tikinama, kad taip neatsitiks.

Varžytinių paskelbimas – tik pradžia
Elektroninėje varžytinių sistemoje viešbučio „Saulininkas“ varžytinės paskelbtos rugsėjo 20 d. ir turėtų trukti lygiai mėnesį. UAB „Laimoza“ priklausantis 852 kv. m viešbutis-kavinė ir 7,4 a žemės sklypas parduodami vos už 240 tūkst. Eur. „Šiaulių bankas“ nepasigailėjo finansinių problemų kamuojamo verslininko Laimono Jurgilo, kuriam priklauso UAB „Laimoza“ ir viešbutis, ir inicijavo turto pardavimą iš varžytinių.

Šiauliuose dirbanti antstolė Vaiva Šimkienė „Šiaulių naujienoms“ patvirtino, kad varžytinės „Saulininkui“ paskelbtos pirmą kartą.

„Ar po varžytinių viešbučio veikla bus tęsiama, pasakyti nieko negalime. Procesas baigiasi, kai yra patvirtinamas pirkimo-pardavimo aktas. Po varžytinių tam dar yra skiriama 20 dienų. Per tą laiką galima apsispręsti dėl tolimesnės veiklos“, – sakė antstolė.

Ji tvirtino, kad jei varžytinės prasidėjo, dar nereiškia, jog jos įvyks, nes gali būti skundų,  sustabdymų. „Visokių atvejų būna. Ir bankrotus išsikelia per tą mėnesį, kol procesas vyksta. Baigtis neaiški. Kai išvaržomi didesni objektai, paprastai būna tempiamas laikas. Varžytinių paskelbimas – dar tik pradžia“, – komentavo V. Šimkienė.

TIC‘as tikisi geriausio
Pasiteiravome Šiaulių turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Stankuvienės, ar negali atsitikti taip, kad jų tinklalapyje reklamuojamas viešbutis „Saulininkas“ vieną gražią dieną neatvers durų atvykusiems ir iš anksto numerius užsisakiusiems turistams.

Ji atsakė: „Apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės nėra įgaliotos nei Valstybiniam turizmo departamentui, nei turizmo informacijos centrams teikti informaciją apie vidinius įmonės procesus. Mes bendravome su savininkais ir žinome, kad yra skelbimas dėl varžytynių. Bet žinome, kad jis bus užprotestuotas.

Net jei ir bus parduotas, nereiškia, kad naujas savininkas viešbučiui pritaikytą pastatą pavers kitos paskirties objektu. Jeigu kas atsitinka įmonėse, tai vartotojas yra iš anksto informuojamas, kad nepatirtų žalos. Manau, kad neverta skubinti procesų. Reikia tikėtis geriausio, kad „Saulininkas“ ir toliau priims miesto svečius.“

Siekia procesą sustabdyti
Kad varžytinės taip paprastai neįvyks, patvirtino ir viešbučio savininkas L. Jurgilas. Jis informavo, kad varžytines apskundė teismui ir jos turėtų būti sustabdytos.

„Pradinė padavimo kaina nerealiai maža. Kažkas, matyt, siekia labai pigiai nupirkti. Jei jau kalbėtume apie viešbučio pardavimą, tai tikrai ne už tokią kainą. Mūsų užsakymu buvo atliktas turto vertinimas ir jau minimaliai jis įvertintas 360 tūkst. Eur“, – komentavo situaciją L. Jurgilas.

Verslininkas pasakojo, kad paskolą įmonė buvo paėmusi dar iš Ūkio banko. Šį prisijungus „Šiaulių bankui“, pastarasis perėmė sutartinius įsipareigojimus. L. Jurgilas sako, kad su ankstesniu banku buvo pradėję derybas dėl naujų paskolos grąžinimo grafikų, tačiau „Šiaulių bankas“ į derybas nėjo. Apie paskelbtas varžytines verslininkas sakė sužinojęs atsitiktinai, niekas jo neinformavo.

„Mes pasiėmėme paskolą iš banko su 5 proc. palūkanomis, prasidėjo krizė ir palūkanas pakėlė iki 12 proc. Tai per dvejus metus papildomai iš mūsų pareikalavo apie 0,5 mln. litų neplanuotų pajamų. Ne taip paprasta išsikapstyti iš tokių duobių. Aš nieko nepavogiau, tuos reikalus išsispręsime teisiškai“, – sakė L. Jurgilas.

Tie patys savininkai valdė ir dar vieną viešbutį-kavinę „Grafaitės svetainę“, tačiau ją pardavė dar prieš dvejus metus.

Verslininkas pasakojo, kad jau beveik metus veda derybas dėl „Saulininko“ pardavimo su viena įmone, kuri norėtų viešbutį įsigyti.

Sužlugdė paviešintas kyšininkavimo skandalas
L. Jurgilas tapo žinomas Šiauliuose dar prieš beveik dešimtmetį, kai apkaltino miesto politikus reikalavus iš jo didelės pinigų sumos (200 tūkst. litų), kad miesto Taryba patvirtintų jo vadovaujamai UAB „Elektropolis“ reikalingą žemės sklypų Pavasario gatvėje detalųjį planą. Pinigų iš jo prašė tuometiniai Tarybos nariai Romanas Čokovas ir Igoris Strupeikis.

Apie tai L. Jurgilas pranešė STT ir tarnybos prašymu pokalbius, kuriuose buvo kalbama apie pinigus, įrašė.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje pradėję STT pareigūnai R. Čokovą ir I. Strupeikį sulaikė dar 2008 metų vasarą. Įtariamaisiais tapę Šiaulių politikai daugiau nei mėnesį praleido už grotų ir iki pat kadencijos pabaigos buvo nušalinti nuo miesto Tarybos narių pareigų.

Teismai vyko beveik dešimtmetį, R. Čokovas ir I. Strupeikis buvo tai nuteisti, tai išteisinti. Ir tik šių metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi paliko galioti teismo nuosprendį, kuriuo abu politikai buvo nuteisti po 4 metus nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant.

Prieš šių įvykių pradžią „Elektropolis“ jau buvo nusipirkęs žemės sklypų, paėmęs paskolą iš banko ir planavo statyti mažaaukščius namus. Įsisukus politiniam skandalui, visi planai sustojo, o įmonę ėmė spausti bankas.

Kaip pasakojo L. Jurgilas, Šiaulių apygardos teismas „Elektropoliui“ priteisė iš Šiaulių miesto savivaldybės 760 tūkst. litų nuostoliams atlyginti. Savivaldybė teismo sprendimą apskundė. Besitęsiant ilgai trukusiam teismų maratonui, įmonė patyrė bankrotą, o aukštesnės instancijos teismas jai priteisė tik 115 tūkst. litų, kurie atiteko bankroto administratoriui.

„Tos problemos ir pradėjo skandinti. Jei būtų likęs galioti Šiaulių apygardos teismo sprendimas, viskas būtų išsisprendę. Gyvename tokioje teisinėje valstybėje, kur politikai viską valdo.

Tik šį pavasarį kyšio prašę buvę politikai buvo nuteisti. Kažkoks absurdas, Vilniaus teismai juos net du kartus juos buvo išteisinę. Dabar savęs klausiu – kam man ten reikėjo lįsti. Ką aš iš to turiu? Nieko. Kiek metų praėjo, sutinku tuos žmones, visi šypsosi, gražūs, niekas nenubaustas. Mano tikslas buvo išardyti nusikalstamos veiklos branduolį, bet nepavyko – nuteisti tik „pasiuntinukai“, – apgailestavo verslininkas.

Apie tai, kad „Saulininkas“ išgyvena ne pačius geriausius laikus, byloja ir remonto laukianti pastato išorė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.