Šiaulių miesto garbės pilietis, esperantininkas, inžinierius Zenonas Eimutis Sabalys mini 80-metį. Ta proga jubiliatui artimieji, draugai, kolegos, pažįstami negailėjo pagyrų ir linkėjimų. Visi dėkojo už Šiaulių, Lietuvos garsinimą, atliktus šaliai reikšmingus darbus.

Dovanojo gražiausius žodžius
Ketvirtadienio vakarą į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką nešini gėlėmis miesto gyventojai atvyko pasveikinti Šiaulių miesto garbės piliečio. Jubiliatui įteiktos ne tik gėlės, bet ir skirti patys gražiausi žodžiai.

Docentas dr. Juozas Pabrėža renginį pradėjo tokiais žodžiais: „2019 metus Šiauliai pradeda neeiliniu įvykiu – pažymėdami iškilaus žmogaus Zenono Eimučio Sabalio prasmingą ir apvalią gyvenimo sukaktį. Susirinkome į gražaus žmogaus, Šiaulių legendos, tam tikro Šiaulių miesto simbolio šventę.“

Vėliau pasidalijo savo mintimis apie spalvingą jubiliato asmenybę. Priminė, kad pirmiausia jis yra žemaitis. Šakninį žemaitiškumą paveldėjęs iš savo žemaitės mamos ir tą žemaitiškumą išdidžiai visada deklaruojantis. Jis nuolat gražiu žemaitišku žodžiu prabyla, skambia žemaitiška daina stebina.

Antra – yra šiek tiek kaunietis. Gimęs Kaune, vieną gražiausių gyvenimo periodų praleidęs studijuodamas statybos inžineriją tuometiniame Kauno politechnikos institute. Ir ne bet kaip, o su daina, nes studijų metais dainavo garsiame chore „Jaunystė“.

Trečia – yra Šiaulių žemės žmogus, Šiauliams atidavęs net 57-erius gyvenimo metus. „Šiandien mes visi turėtumėme nusilenkti ir padėkoti šviesaus atminimo Daliai Sabalienei, kuri būdama šakninė šiaulietė, atsivežė savo meilę – Zenoną“, – kalbėjo J. Pabrėža.

Jis sakė, kad per tuos metus gyvendamas Šiauliuose Z. E. Sabalys nuveikė daug darbų. Ko gero, daugiausiai savęs atidavė kaip inžinierius. Per jo ranką ir širdį pastatyti, galima sakyti, visi pagrindiniai Šiaulių miesto statiniai: mėsos, pieno kombinatai, mokyklos, gyvenamieji pastatai. Viskas daryta labai atsakingai ir su didele meile. Dėl to Z. E. Sabalys didžiuojasi garbingu Lietuvos nusipelniusiu inžinieriaus vardu.

Kitos jo pareigos taip pat buvo labai atsakingos. Vienuolika metų dirbo vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju. Yra pirmosios Šiaulių miesto tarybos 1990–1995 metų deputatas. Vienas iš Šiaulių banko įkūrėjų, vadovų. „Snoro“ banko filialo direktorius. Žymus ir ryškus esperantininkas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Vieno seniausių Lietuvoje ir seniausio Šiauliuose LIONS klubo narys. Visa tai labai gražiai vainikuoja Šiaulių miesto garbės piliečio titulas.

Linkėjo toliau išlikti energingam
Lietuvos Respublikos Seimo darys dr. Stasys Tumėnas pridūrė, kad Z. E. Sabalys yra Šiaulių patriarchas ir šiek tiek romantikas. Inovatyvus žmogus, pradėjęs kurti lietuviškos bankininkystės tradicijas, padėjęs atgaivinti teniso sportą ir aikštynus.

„Zenonas – tikras romantikas, kuris tikėjo, kad esperanto kalba gali suvienyti visą pasaulį ir atnešti taiką. Tai žmogus, kuriam Šiaulių garbės piliečio regalijos labai tinka vien už tai, ką jis padarė Šiauliams, ką sukūrė, pastatė, kad liko ištikimas savo prigimčiai, artimiesiems, kraštui“, – sveikinimo žodį tarė S. Tumėnas.

Pirmosios Šiaulių miesto tarybos 1990–1995 metų deputatas, inžinierių gildijos žmogus Vaclovas Vingras sakė, kad Z. E. Sabalys yra tikras inteligentas.

„Išskirtinis inteligento bruožas – visuomeniškumas. Tu gali būti išsilavinusiu, puikiausiu savo srities žinovu, bet niekada nebūsi viešuoju inteligentu, jeigu tik sėdėsi užsidaręs savo darbo vietoje ir nesirūpinsi tave supančia aplinka. Manau, tai yra išskirtinis Sabalio bruožas, nes kur tik benueičiau, jį vis sutinku, todėl Sabalį ir laikau viešuoju inteligentu“, – akcentavo V. Vingras.

LIONS klubo nariai taip pat turėjo ką pasakyti savo bičiuliui: „Mes jį pažįstame ne tik kaip statybininką, kuris pastatė didesnę dalį Šiaulių, bet ir kaip žmogų, kuris padėjo ugdyti, statyti santykius tarp žmonių. Klube mes jį gerbiame už jo tvirtą žodį, nuolatinį sugebėjimą, drąsą sakyti tiesą bet kam. Linkime ir toliau tokiam išlikti.“

Dėkojo už pagyras
Savo prisiminimais pasidalijo ir Z. E. Sabalio klasės draugė menotyrininkė Michalina Adomavičienė: „Man jis yra Eimutis, pats šilčiausias, brangiausias klasės žmogus, dar ir dabar sugebantis mus visus suburti išvykoms į Šilutę, prie Šyšos. Tai tvirtas, reiklus, organizuojantis žmogus, kurį myli visa klasė ir aš.“

Bendražygis Vytautas Jankauskas apie Zenoną atskleidė dar vieną ne visiems žinomą faktą: „Ne visi tikriausiai žino, kad nusipelnęs Lietuvos inžinierius, Šiaulių miesto garbės pilietis, taip pat yra ir prekybininkas. Tais laikais prekyba nebuvo labai gerbiama profesija. Galbūt prekybininkai gyveno ir geriau, bet pagarbos visuomenė neturėjo, todėl Zenonas nelabai norėjo juo būti. Šiaip, kaip žmogus jis labai nevienareikšmis ir dabar labai reikalingas miestui.“

Profesorius Aloyzas Gudavičius pridūrė, kad visų išsakytos pagyros yra tikra tiesa: „Manau, visi išsakyti žodžiai tikri ir aš su jais sutinku, net nežinau, ką čia dar galiu pridurti. Kita vertus, sviestu košės nepagadinsi, todėl linkėjimą pasakysiu. Kadangi tai žmogus, išbandęs daug veiklos sričių, nuolat mėgstantis ką nors veikti, tai tegul gyvenimas ir toliau tamstai atrodo gražus.“

Išklausęs visų bičiulių sveikinimų, pats Z. E. Sabalys išliko kuklus. „Mane tiek prigyrė, kad net kalbėti nebegaliu“, – sakė jis. Akcentavo, kad visus statybos darbus atliko ne vienas, jam padėjo daug kitų žmonių. O Šiauliams linkėjo daugiau dėmesio skirti kultūrai, švietimui: „Labiausiai reikia, kad mūsų mentalitetas nesmegtų. Naujos plytelės, aišku, yra gerai, bet to neužtenka. Pirmoje eilėje turėtų būti kultūra.“

Taip pat pasidalijo savo prisiminimais apie nuotraukose įamžintas akimirkas. Pasakojo ir apie bibliotekoje veikiančią savo privačios kolekcijos parodą, kurioje eksponuojami esperanto kalbos vadovėliai, žodynai, ženkleliai iš esperantininkų suvažiavimų, tarpukario technikos knygos ir spaudiniai apie Klaipėdos kraštą.

Bibliotekoje eksponuojama Šiaulių miesto garbės piliečio privati kolekcija.
Artūro STAPONKAUS nuotr.