Miesto Taryba, nusprendusi nesvarstyti klausimo dėl išorinės reklamos tvarkos keitimo, sulaukė verslininkų pasipiktinimo. Jų nuomone, taip politikai parodė, kad jiems visai nerūpi verslo plėtra Šiauliuose. Nepaisant to, vis dar tikimasi, jog artimiausiame Tarybos posėdyje politikai geriau įvertins naujos tvarkos svarbą ir priims tinkamą sprendimą.

Neapsisprendimą laiko nesusipratimu
Praėjusiame Tarybos posėdyje turėjo būti svarstomas klausimas dėl išorinės reklamos tvarkos keitimo. Buvo norima sumažinti išorinės reklamos stendų vieno kvadratinio metro kainą nuo 21 iki 15 eurų. Padidinti „besikeičiančios reklamos stendų“ (dideli videoekranai) vieno kvadratinio metro kainą nuo 15 iki 45 eurų.

Panaikinti ydingą paramos aukciono tvarką, prieštaravusią Paramos ir labdaros įstatymui. Taip pat projekte buvo numatyta neapmokestinti įmonių iškabų, jeigu jų dydis neviršija vieno kvadratinio metro. Verslininkų nuomone, tokia nuostata būtų ypač naudinga smulkiajam bei pradedančiam verslui.

Gaila, kad politikai neatkreipė dėmesio, jog šios naujovės leistų verslui lengviau atsivėpti ar net sumažinti reklamuojamo produkto kainą. Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA) Šiaulių miesto tarybos neapsisprendimą dėl naujos išorinės reklamos rinkliavų tvarkos laiko nesusipratimu. Pramonininkų nuomone, miesto politikai, tiek dėmesio skiriantys žodžiams apie verslo skatinimą, darbais rodo kitą kryptį.

Tikisi teigiamo sprendimo
ŠPA pranešime spaudai rašoma, kad šis teisės aktas aktualus visam miesto verslui – tvarka pritaikyta liepą įsigaliojusiam naujam Reklamos įstatymui ir pagal jį parengtam ūkio ministro įsakymui. Taip pat administracijos parengtame projekte numatytos ir verslui padėsiančios nuostatos. Tačiau miesto Tarybos nariai nesugebėjo patvirtinti naujos tvarkos, taip reklamos verslo atstovus įsprausdami į kampą – senoji rinkliavų tvarka nebegali būti taikoma, naujoji – nepriimta.

„Tokį žingsnį sunku pavadinti atsakingu. Seimas ir Ūkio ministerija paruošė tikrai racionalius teisės aktus, kurių nuostatas kiekviena savivaldybė privalo pritaikyti savo teisės aktuose. Deja, miesto Tarybos nariai turbūt nesuprato šio žingsnio svarbos. Dabar turime keistą situaciją, kuomet reklamos negali būti gaminamos ir skelbiamos, nes nežinia, kokia rinkliava turi būti, o miestas dėl to kas mėnesį praranda dešimtis tūkstančių eurų. Šiauliams tai neatleistina prabanga”,– pranešime spaudai cituojamas ŠPA prezidentas Alvydas Stulpinas.

Anot jo, Šiaulių verslas nuolat daug dėmesio ir lėšų skiria paramai – sportui, kultūrai, bendruomenėms. O buvusi reklamos rinkliavų tvarka nurodydavo dalyvauti aukcione – laimėdavo ta įmonė, kuri pasiūlydavo daugiau paramos. Tai visiškai iškreipia pačią paramos sąvoką. Puiku, kad naujoje tvarkoje tokio kazuso nebelieka.

Vis dėlto pramonininkai nepraranda vilties, jog artimiausiame tarybos posėdyje politikai geriau įvertins naujos tvarkos svarbą ir priims teigiamą sprendimą.

Nenori, kad rinkliava virstų mokesčiu
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad iš tiesų Taryba neturėtų vilkinti tokio verslui svarbaus klausimo.

„Kai tik buvo pradėtas svarstyti šis rinkliavos klausimas, aiškiai išdėstėme savo poziciją, tačiau Savivaldybės administracija nelabai panoro mūsų išgirsti“, – apgailestauja V. Japertas.

Jo teigimu, ŠPPAR net kreipėsi į LR Finansų ministeriją, Seimo narius ir kitas atsakingas institucijas, kad šie išaiškintų, kaip turi būti nustatomos vietos rinkliavos. Kaip yra formuojamos valstybės rinkliavos – aiškiai žinomos, nes yra tiksliai aprašytos. Tuo tarpu Savivaldybė vietos rinkliavą bando paversti mokesčiu.

„Gavosi taip, kad per ilgus metus Savivaldybėje įsivyravo tendencija dokumento išdavimą ar jo kontrolės procesą paversti mokesčiu. Pradedama lįsti į tam tikrą ekonomikos šaką, įvedant savo mokesčius“, – pasipiktinimo neslepia V. Japertas.

Jis apgailestauja, kad visa tai tikrai neskatina verslo plėtros. Tai tik įrodo, kad esama paklydimo tarp tam tikrų sąvokų, todėl ir yra reikalingas atsakingų institucijų išaiškinimas apie tai, kas yra rinkliava ir kaip ji turėtų būti skaičiuojama. Tai ypač svarbu siekiant, kad rinkliavos dydis netaptų priklausomas tik nuo valdžios norų.

„Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu vieną dieną būtų išrinkta mažiau motyvuota ir mažiau verslo sąlygomis besirūpinanti valdžia. Tada valdžios atstovai laisvai galėtų padidinti išorinės reklamos stendų vieno kvadratinio metro kainą nuo 15 eurų iki 100 eurų. Dėl to ir reikia, kad būtų tiksliai išaiškinta, kas yra rinkliava ir kaip ji turėtų būti skaičiuojama“, – sako V. Japertas.

Į viršų