Šiauliuose lankėsi Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Nors apie galimą ryšį su koncernu „MG Baltic“ ir jo įtaką politiniams procesams atsisakė komentuoti, jis mielai sutiko papasakoti apie Europos Sąjungos laukiančius iššūkius.

Laukia skausmingos skyrybos
„Europe Direct“ Šiaulių informacijos centro iniciatyva suorganizuotame susitikime „ES: šiandienos iššūkiai ir aktualijos“ P. Auštrevičius patikino, kad neapsigavome stodami į ES. Žinoma, tai nereiškia, kad tuo džiaugsimės ir ateityje.

Europos Parlamento nario teigimu, 2019 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pasitrauks iš Europos Sąjungos. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį bus galutinai išsiskirta. Įdomiausia tai, kad per visą pereinamąjį laikotarpį JK toliau mokės mokesčius, turės vykdyti narystės įsipareigojimus, bet nesėdės prie derybų stalo ir neturės teisės priimti sprendimų.

„Po išstojimo JK svarba sumažės tiek Europoje, tiek globalioje politikoje. Manau, jie daro klaidą priimdami tokį pasirinkimą“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Po išsiskyrimo nebus aišku, kiek JK bus reikalinga ES, kas nutiks Šiaurės Airijos sienai ir kas nutiks JK piliečiams, gyvenantiems ES, ir ES piliečiams, gyvenantiems JK. Kol kas žinoma tik tai, kad pasiektas esminis susitarimas, jog aštuonerius metus po skyrybų galios ES Teisingumo teismo sprendimai dėl šių piliečių spręstinų klausimų. Pasiektas susitarimas reiškia, kad ES piliečiai, kurie iki 2019 m kovo 29 d. atvyko ir apsigyveno JK, išlaikys tas pačias teises ir galimybes, kokias turi šiuo metu. Nepaisant to, akivaizdu, kad tų piliečių gyvenimas pasikeis.

„Po JK pasitraukimo britai galės emigrantams nustatinėti kvotas, įvesti daugiau suvaržymų atvažiavusiems čia dirbti. Tai reiškia, kad taip gerai, kaip anksčiau buvo Anglijos lietuviams, daugiau nebebus“, – prognozavo Europos Parlamento narys.

Valstybėms narėms teks didinti įnašus
Pasitraukus britams 2021–2027 m. ES biudžetas taip pat turėtų sumažėti. To bus siekiama išvengti padidinant valstybių narių įnašą. Komisija siūlo ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą, kurį sudarytų 1,135 mlrd. eurų vertės įsipareigojimai.

Tam, kad būtų galima finansuoti naujus ir neatidėliotinus prioritetus, reikės padidinti dabartinį finansavimą. Lėšas dabar investuosime į tokias sritis, kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas, skaitmeninė ekonomika, sienų valdymas, saugumas ir gynyba, prisidės prie gerovės, tvarumo ir saugumo ateityje. Pavyzdžiui, programos „Erasmus +“ ir Europos solidarumo korpuso biudžetas bus padvigubintas.

Taip pat siūloma sumažinti bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos finansavimą (abiejų po maždaug 5 proc.). Šios politikos kryptys bus modernizuotos siekiant užtikrinti, kad ir su mažesniais ištekliais jos būtų rezultatyvios ir netgi padėtų įgyvendinti naujus prioritetus. Pavyzdžiui, sanglaudos politikai teks vis svarbesnis vaidmuo remiant struktūrines reformas ir rūpinantis ilgalaikiu migrantų integravimu.

Dėl šių pokyčių biudžetas bus perbalansuotas ir daugiau dėmesio bus skiriama toms sritims, kuriose ES biudžeto poveikis gali būti didžiausias.

Rūpinsis euro apsauga
Euras – 19 iš 28 ES šalių bendra valiuta, kuria kasdien naudojasi apie 338,6 mln. žmonių, – yra apčiuopiamiausias Europos integracijos įrodymas. Bendros valiutos nauda akivaizdi kiekvienam keliaujančiam į užsienį ar apsiperkančiam internetu kitos ES šalies interneto svetainėje.

Nepaisant to, ne visos šalys su šia valiuta elgiasi atsakingai. Pavyzdžiui, graikai eurą vertina vienaip, vokiečiai – dar kitaip. Siekiant sumažinti krizių tikimybę ir neatsakingą biudžeto valdymą, gali būti, kad ateityje visi ES bankai veiks pagal vieną standartą, gali atsirasti net atskira ES finansų ministro pareigybė.

Toliau spręs migracijos problemą
Europos Parlamento narys atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europa palengva atsisako krizės valdymo priemonių, o kad išsaugotų vidaus ir išorės veiksmų įgyvendinimo įdirbį, turi susitarti dėl stabilios, perspektyvios ir ilgalaikės ES migracijos ir prieglobsčio politikos.

Per pastaruosius trejus metus ES rado naują migracijos valdymo būdą: ji pradėjo remti didžiausią migracijos poveikį patiriančias valstybes nares, stiprino ES išorės sienų apsaugą ir glaudžiau bendradarbiavo su šalimis partnerėmis. Vykdant koordinuotus veiksmus pavyko suvaldyti labai nestabilią padėtį ir 2017 m. 63 proc. sumažinti neteisėtai į ES atvykusių asmenų skaičių. Vis dėlto ateities tendencijos ir tokie veiksniai, kaip klimato kaita, ES ir jos kaimyninių šalių saugumas ir demografinė padėtis, verčia manyti, kad migracijos problema dar kelis dešimtmečius išliks aktuali.

Todėl siūloma skubiai pertvarkyti ES bendrą Europos prieglobsčio sistemą, stiprinti partnerystę su trečiosiomis šalimis, atverti dar daugiau teisėtų kelių į Europą ir užtikrinti deramą finansavimą ateityje. Veiksmingi bus tik visapusiški veiksmai. Sutelkti dėmesį vien tik į politikos vidaus priemones ir paramą valstybėms narėms – nepakaks. Tačiau vien tik migracijos politikos išorės priemonėmis taip pat nepavyks išspręsti migracijos iššūkių Europai.

Sukurs naują gynybos sąjungą
Įvykiai Ukrainoje, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trampo veiksmai, bendra situacija pasaulyje, privertė Europą prabilti apie gynybos sąjungą. Bus siekiama efektyvesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje. Kol kas dėl to šalys narės nesutaria vieningai. Yra manančiųjų, kad gynybos sąjunga dubliuotųsi su NATO funkcijomis ir ji iš esmės nieko nepakeistų. Taip pat egzistuoja nuomonė, kad bendros karinės pajėgos pridėtų papildomo svorio Europos užsienio ir saugumo politikai.

P. Auštrevičiaus nuomone, gynybos sąjunga Lietuvai tikrai praverstų: „Mums reikėtų paspartinti investicijas gynybos srityje. Tik bėda yra ta, kad Lietuva neturi didelio įdirbio šioje srityje. 80 proc. gynybos sąjungos turinio užpildo šešios didžiosios valstybės. Tai iš tiesų didelės investicijos ir Lietuvai tai yra geras dalykas, kurį turime palaikyti“, – kalbėjo Europos Parlamento narys.

Balkanų šalys įsitrauks į ES
Europoje taip pat garsiau kalbama apie galimą Balkanų šalių įsitraukimą į ES. Nepaisant to, vis tiek egzistuoja nemažai valstybių narių, kurios nėra tikros, ar visoms regiono valstybėms lemta įstoti į šį klubą. Kol kas garsiau kalbama tik apie Makedonijos ir Albanijos narystę.

Kandidatės turės daug ką padaryti, kad turėtų galimybę derėtis narystės ES. Makedonija turi išspręsti ilgalaikį savo nesutarimą su Graikija dėl šalies pavadinimo, o Albanija yra spaudžiama griežčiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir nelegaliais migrantais.

„Pasistūmėjome labai toli į Rytus, į Europos Sąjungą įstojo slaviškų valstybių, su Balkanų šalių atėjimu viskas tik dar labiau pasikeis, bet tie pokyčiai galimi tik po 2025 m.“, – sakė P. Auštrevičius.

Skirs daug dėmesio klimato kaitos problemoms
ES suka link švaresnės energijos sukūrimo, investicijos šioje srityje bus didinamos visais atžvilgiais. Kovos su klimato kaita ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmai jau dabar yra ES prioritetas. ES vadovai įsipareigoję paversti Europą ypač energiją taupančia, mažo anglies dioksido kiekio ekonomika. ES taip pat yra nusistačiusi tikslą iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiais.

„Lietuva daugiausiai problemų turi dėl senų automobilių. Mūsų automobilių parkas yra beviltiškai pasenęs ir jį reikia keisti. Dėl kitų dalykų mums sekasi gana neblogai. Su atsinaujinančiais ištekliais mes jau dabar lenkiame ES. Manau, sugriežtėję reikalavimai dėl klimato kaitos mums nesukurs didelių problemų ir mes su viskuo susidorosime“, – patikino Europos Parlamento narys.

Reziumuodamas jis dar kartą pakartojo, kad ateityje ES laukia dideli iššūkiai. Nepaisant to, mums vis tiek reikėtų džiaugtis, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai.

2018 05 23 09

Šiauliečiai domėjosi, kokia ateitis laukia Europos Sąjungos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų