Emigracija iš Šiaulių regiono auga. Tiesa, yra ir tokių, kurie grįžta dirbti į Šiaulius. Atgal juos atvilioja pramonės įmonės, siūlančios darbą abiem sutuoktiniams. Žinoma, sugrįžę į Lietuvą, emigrantai negali pasigirti labai dideliais atlyginimais, bet užsienyje sukauptos santaupos jiems suteikia daugiau galimybių čia kilti pareigose, o vėliau džiaugtis ir pagerėjusia finansine padėtimi.

Susitaupė pinigų ir grįžo
Kristina Zuzienė sakė, kad dirbti į Angliją išvyko iš karto po studijų. Baigusi lietuvių kalbos filologijos studijas Vilniaus universitete, panoro gyvenime išbandyti ką nors naujo. Tuomet ji nežinojo, kiek ilgai bus Anglijoje, ar ten pasiliks gyventi.

Pirmus mėnesius mergina ten dirbo paprastą darbą gamykloje. Po kurio laiko pakilo pareigose ir tapo kokybės skyriaus specialiste.

„Nors darbas man labai patiko, po pusantrų metų gyvenimo užsienyje kartu su vyru panorome grįžti atgal į tėvynę. Ir dabar jau beveik trejus metus gyvename Lietuvoje“, – Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) organizuotuose spaudos pusryčiuose kalbėjo K. Zuzienė.

Grįžusi į Lietuvą mergina ieškojo darbo marketingo ir rinkodaros srityje, bet netrukus įsidarbino UAB „Baltik vaire“ ir tapo kokybės serviso specialiste.

„Visada maniau, kad darbas Anglijoje man bus kaip raudona žymė, kuri persekios visą gyvenimą. Iš tiesų viskas išėjo atvirkščiai, užsienyje įgyta patirtis man dabar labai praverčia dirbant Šiauliuose“, – džiaugėsi moteris.

Ji neslėpė, kad sukauptos pajamos gyvenant užsienyje buvo geras pagrindas sugrįžus į Šiaulius: „Sukauptas finansinis paketas, žinojimas, kad esi apdraustas, davė galingą pradžią įsikūrimui Lietuvoje. Nepaisant to, aš visada buvau tam tikra Lietuvos ambasadorė, visiems sakiau, kad galima gerai gyventi ir mūsų šalyje, juk kas stengiasi, tas ir duoną valgo.“

Sulaukė tenkinančio darbo pasiūlymo
Dainius Staniulis pasakojo, kad į Angliją išvyko ne dėl siekio daugiau užsidirbti, bet noro praplėsti akiratį, pažiūrėti, kaip žmonės gyvena kitur. Išvykus jam pavyko įsidarbinti vienoje tarptautinėje įmonėje. Kaip pats sakė, darbas jam patiko, ten nesijautė kažkuo išskirtinis, nepatyrė diskriminacijos dėl pilietybės. Sprendimą grįžti į Lietuvą priėmė tik po trejų metų gavęs darbo pasiūlymą iš Šiauliuose veikiančios pramonės įmonės.

„Įmonė pasiūlė geras darbo sąlygas man ir galimybę įsitvirtinti mano žmonai. Lietuvoje likusi šeima taip pat ragino sugrįžti. Priimti sprendimą buvo labai sunku, nes ten jau buvome susikūrę pagrindą po kojomis, turėjome daug draugų ir nebuvome užsidarę kaip žiurkėnai rate. Galiausiai vis tiek priėmėme sprendimą sugrįžti“, – atviravo D. Staniulis.

Šiandien jie abu su žmona jau beveik penkerius metus gyvena, dirba Šiauliuose ir savo sprendimo nesigaili.

„Žinoma, iš pradžių buvo labai sunku, bet aš kiekvieną iššūkį priimu kaip pastūmėjimą į priekį. Nežiūriu, kur žolė žalesnė, man ir taip po kojomis yra pakankamai žalia, džiaugiuosi tuo, ką darau, ir nesiskundžiu. Šiandien pats įmonėje „Putokšnis“ mokiniams ir studentams vedu ekskursijas ir pasakoju, kad labai norint, žinant savo tikslą ir dėl jo stengiantis, pasiekti karjeros aukštumų galima ir Lietuvoje, dėl to tikrai nebūtina išvykti“, – akcentavo D. Staniulis.

Šiaulių įmonėms buvę emigrantai reikalingi
„Personalo valdymo sistemos“ direktorė Sonata Jasėnaitė patvirtino, kad emigrantams iš tiesų pavyksta atrasti darbą Šiaulių regione.

„Labai džiaugiamės sugrįžusiais emigrantais. Mačiau ne vieną sėkmės istoriją, kai grįžusieji sėkmingai įsilieja į kolektyvą ir įmonei atneša kažką naujo. Paprastai, pagyvenę užsienyje būna tolerantiškesni, platesnio mąstymo, viskuo besidomintys. Galbūt būtent todėl ir yra Šiaulių įmonėse labai laukiami“, – kalbėjo S. Jasėnaitė.

Personalo atrankos specialistės teigimu, emigrantai Šiaulių regione dažniausiai įsidarbina gamybos pramonės įmonėse, nes jos regione auga sparčiausiai. Paslaugos, prekyba, konsultacinis verslas sulaukia mažesnio emigrantų dėmesio.

Anot jos, iš užsienio lietuviai sugrįžta dėl vaikų, noro, jog jie mokytųsi Lietuvos mokyklose, ir susitaupę pakankamai pinigų.

„Sustiprėjus finansiškai jiems nebereikia imti paskolų būstui, todėl grįžę gali pradėti startuoti nuo žemesnės pozicijos ir dirbti už sąlyginai žemesnį atlygį, o vėliau kilti pareigose ir džiaugtis kur kas geresne šeimos finansine padėtimi“, – sakė S. Jasėnaitė.

Specialistės nuomone, į Lietuvą sugrįžtų ir čia įsidarbintų daugiau žmonių, jeigu įmonės šeimoms pasiūlytų kompleksinius sprendimus. Pateiktų darbo pasiūlymus abiem sutuoktiniams: „Būna taip, kad kartais vyras darbo pasiūlymą gauna, o žmona – ne, todėl šį tarpą įmonės galėtų užpildyti, sukurti kažkokią internetinę platformą, kuria su emigrantais galėtų bendrauti ir pan. Tuomet emigrantams, manau, svarstymų, ar tikrai verta grįžti, nebekiltų.“

Pasiryžę mokėti didesnius atlyginimus
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas informavo, kad preliminariais skaičiavimais, pernai į ŠPA priklausančias įmones sugrįžo dirbti apie 100 žmonių.

„Ar tai daug? Yra įvairių skaičiavimų, tačiau daug kas sutaria, kad vieno žmogaus netektis valstybei kainuoja apie 1 milijoną eurų. Tai švietimas ir kitos valstybės paslaugos. Taigi, galima sakyti, kad į Šiaulius grįžo 100 milijonų eurų investicijų”, – sakė A. Stulpinas.

Asociacijos vadovas pabrėžė, kad norint pritraukti kuo daugiau žmonių, reikia dirbti visiems kartu: „Mes nuolat akcentuojame, kad Šiaulių regionui reikia proveržio strategijos – reikalinga aiški kryptis, kuria judės regionas, kas jam svarbiausia. Dėsime visas pastangas ir mes, Šiaulių pramonininkai, kad ši strategija būtų kuo greičiau sukurta.“

Taip pat jis papasakojo apie kelionę į Paryžių, kur buvo susitikęs su lietuvių bendruomenės atstovais. Pasak jo, tikrai daug žmonių norėtų grįžti į Lietuvą, ir tikėtina, kad jie grįš. Tačiau tam reikia pasiruošti.

„Džiugu, kad netrūksta planuojančių sugrįžti. Todėl mes toliau vyksime į susitikimus su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Reikia su jais kalbėtis, būti tarpininkais sprendžiant jiems kylančias problemas. Suteikti reikiamą informaciją, pakonsultuoti dėl Lietuvoje veikiančių mokyklų, darželių ir t. t.“, – apie komunikacijos svarbą kalbėjo A. Stulpinas.

Emigrantai negrįš į Šiaulius, Lietuvą, jeigu čia negalės normaliai uždirbti. ŠPA prezidentas patikino, kad pramonininkai tai žino, todėl darbuotojams kelia atlyginimus: „Didiname atlyginimus tikėdamiesi, kad atėję žmonės dirbs efektyviau, patys kops karjeros laiptais ir prisidės prie kampanijų augimo.“

Emigrantus sugrįžti į Lietuvą turėtų paskatinti ir sėkmės istorijos. Tad pramonininkai ragino emigrantus pasakoti savo sėkmes istorijas ir patarti lietuviams sugrįžti, juk kas gali įkvėpti labiau nei teigiamos naujienos iš lietuvių lūpų.

2018 03 15 10

D. Staniulis nesigaili grįžęs į Lietuvą.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

2018 03 15 11

S. Jasėnaitė ragino nebijoti dairytis darbo Šiauliuose.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

2018 03 15 09

K. Zuzienė sakė mėgstanti savo darbą Šiaulių įmonėje.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

2018 03 15 12

Spaudos pusryčiuose dalyvavę šiauliečiai patikino, kad užsidirbti galima ir Šiauliuose.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Į viršų