Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ direktorius Andrius Daujotas pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybei pateikė prašymą atleisti jį iš pareigų nuo rugsėjo 29 dienos. Artimiausiu metu planuojama skelbti trečią aukcioną (du neįvyko) žemės sklypams išnuomoti galimiems investuotojams. Miesto politikai svarstys, ar per dvejus metus skirti 5 mln. Eur oro uoste įrengti reikalingai infrastruktūrai. Ne kartą esame rašę, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio ir oro uosto direktoriaus A. Daujoto požiūriai į oro uosto vystymą ne visada sutapdavo. Vos pusantrų metų padirbęs ir įmonę paliekantis vadovas neslėpė, kad tokį sprendimą priimti tai ir paskatino.

– Kodėl išeinate dabar, kai oro uosto reikalai ėmė spręstis?
– Aš prašau atleisti nuo rugsėjo 29 d. ir tikiuosi, kad žemės nuomos aukcionas per tą laiką tikrai bus paskelbtas. Žinau, kad dalyvių bus ir gal net ne viena kompanija. Aš savo darbą padariau, įmonę sutampiau. Investuotojų suradome. Džiaugiuosi, kad investicijoms į oro uosto infrastruktūrą politikai ėmė pritarti. Po šio žingsnio įmonė pradės kilti.

– Kodėl priėmėte sprendimą palikti oro uostą?
– Nėra bendro darbo. Su Savivaldybės vadovybe viskas vyksta be jokios komunikacijos, be jokių kalbų, pasitarimų.

Administracijos direktorius niekada neklausė nuomonės, nesitarė su mumis. Pavyzdžiui, įsteigė Komercijos padalinyje etatą ir norėjo įdarbinti savo bendrapartietę. Mūsų neklausė, ar tokio žmogaus mums reikia. Projektų įmonėje yra. Priimsime dar vieną žmogų, bus dar vienas projektas ir kas iš to? Mums reikia žmogaus, kuris dirbtų su rinkomis – Azijos, Rytų. Nors kvalifikacija siūlyto žmogaus yra aukšta, mums jis nebuvo reikalingas ir aš nepriėmiau.

Su naujo administracijos direktoriaus atėjimu viskas pasikeitė. Pasikeitė ir mero pozicija. Jei mane spaudžia, aš priešinuosi. Jei man neatsako į pagrindinius klausimus kam, kas, kodėl – nėra pokalbio, aš mechaniškai nieko nedarysiu. Taip nedirba tarptautinės kompanijos. Visos idėjos ateina iš apačios į viršų.

Galų gale buvo sutartas vienas atlyginimas, automobilis, dabar viskas pasikeitė. Važinėju asmenine mašina.

– Kokie jūsų planai? Grįšite į Klaipėdą?
– Turiu pasiūlymų plėsti ir vystyti verslo įmones. Grįšiu į Klaipėdą, bet projektai bus tarptautiniai.

– Ko palinkėtumėte žmogui, kuris ateis vadovauti įmonei?
– Kantrybės. Tikiuosi, kad pasirinks žmogų, susijusį su logistika. Ir kad tas žmogus nepasiduos politinėms užgaidoms. Pusę metų man reikėjo viešai kalbėti, kad politikai pradėtų gilintis į problemą.

– Ar tikite tarptautinio Šiaulių oro uosto ateitimi?
– Tikiu, jis jau pajudėjo iš mirties taško. Jei politikai nesupasuos, turėsite gerą strateginį objektą, kuris ne tik neš naudos, bet ir bus naudingas visam miestui ir regionui. Bendrauju ne su viena įmone, kuri norėtų čia ateiti. Ne kartą sakiau politikams, kad be investicijų nieko nepadarysite. Yra norinčių ateiti ir tikrai vieną dieną įmonė pradės nešti pelną. Ir dabar jau pasaulyje Šiaulių oro uosto vardas yra žinomas įmonėje dirbančių žmonių dėka. Kalbėjomės su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis. Jie nori dirbti su mumis, bet reikia tinkamos infrastruktūros.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis: „Jei vadovas, kritiškai įvertinęs savo darbo perspektyvą, priėmė tokį sprendimą, mums kaip savininkams belieka jo prašymą tenkinti. Reikia ieškoti naujo vadovo. Iššūkiai šios įmonės laukia dideli: konkursas, derybos su investuotoju, komercinės veiklos išplėtimas.

Pasiūliau kvalifikuotą žmogų oro uostui dar prieš kelias savaites. Aš nežinau, kokiai politinei partijai ji priklausė.

Valdyboje buvo priimtas sprendimas stiprinti komercinio padalinio pajėgumus. Susitikimų metu buvo pasiūlyta pasvarstyti pretendentės galimybes, bet direktoriui pasirodė nepriimtina. Iš kiekvieno pasiūlyto pretendento daryti išvedžiojimus nesolidu. Jokio skambučio ar spaudimo būtinai priimti nebuvo. Kompetentingų žmonių nėra daug, kurie galėtų ten dirbti.

Bandysiu tartis su direktoriumi, kad iš darbo išeitų anksčiau. Jau šią savaitę įmonei atiduodame trečiojo aukciono dokumentus, todėl geriau, kad nebūtų mėnuo neapibrėžto laikinumo. Jei bendro sprendimo nerasime, tada atsižvelgsime į jo pageidavimus.“

Į viršų