facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Modestas GRIGALIŪNAS

Šiaulių universitetas įsijungė į šalyje vykstančią aukštojo mokslo reformą ir tuo pačiu sprendžia savo ateities klausimus. Universitetas yra pradėjęs susijungimo su Vilniaus universitetu procesą ir planuoja tapti jo padaliniu Šiauliuose – VU Šiaulių akademija. Plačiau apie vykstančią reformą ir pertvarką mūsų universitete paprašėme papasakoti Šiaulių universiteto studijų prorektorę doc. dr. Renatą Bilbokaitę.

– Ką ši pertvarka reiškia Šiaulių universiteto bendruomenei? Ką svarbu žinoti apie jungimosi su Vilniaus universitetu procesą?
– Mes labai intensyviai dirbame pusantrų metų – turėjome daug diskusijų su Vilniaus universiteto vadovybe, su jų akademiniais padaliniais, su tarnybų vadovais ir specialistais. Žodžiu, pasidarėme visus įmanomus namų darbus, kurie yra būtini, kad žinotume, kokią naują kokybę regionui ir Lietuvai duosime po optimizacijos. Esame parengę prijungimo prie Vilniaus universiteto aprašą, planą, detaliai nusimatę veiksmus – viskam pritarė tiek mūsų universiteto senatas, tiek Vilniaus universiteto senatas ir abiejų universitetų tarybos. Dokumentai, Vyriausybei pritarus, perduoti LR Seimui.

Dabar lieka laukti galutinio Seimo sprendimo šių metų pavasarį, o realus prijungimas numatomas nuo šių metų liepos 1 d., kai oficialiai turėtume tapti Vilniaus universiteto Šiaulių akademija.

– Artėja šių metų priėmimas. Ką turi žinoti stojantieji? Kieno studijų programas jie turėtų rinktis?
– 2019 metų priėmimą jau vykdysime kartu su Vilniaus universitetu. Iš tiesų esame nutarę stojantiesiems siūlyti pačias stipriausias mūsų studijų programas, kurios nacionaliniu lygiu yra įvertintos aukščiausiais balais ir papildys Vilniaus universiteto programų sąrašą. Būsimi studentai prasidėjusiose studijų mugėse mūsų programų jau turi ieškoti Vilniaus universiteto stenduose, nes visą rinkodarą ir studijų programų reklamą jau vykdome kartu su Vilniaus universitetu. LAMA BPO sistemoje mūsų studijų programų reikia ieškoti taip pat prie Vilniaus universiteto informacijos, nors, be abejo, visą informaciją teiksime ir savo universiteto tinklalapyje. Visas mūsų siūlomų studijų programų paketas jau yra skelbiamas viešai ir visi norintys su juo jau gali susipažinti ir planuoti savo ateitį. Visi studijuojantys Šiauliuose studentai įgis Vilniaus universiteto diplomus.

–  Nuo vasario 1 d. Šiaulių universitete prasideda svarbi struktūrinė pertvarka – devynios universitete esančios katedros naikinamos, o jų pagrindu pradeda veiklą suformuoti du nauji institutai Edukologijos ir Regionų plėtros. Koks tai procesas? Kokia šios pertvarkos esmė?
– Pertvarka vyksta dėl to, jog šiuo metu pasikeitė universiteto vizijos ir aspiracijos. Pertvarkos tikslas Lietuvoje – sustiprinti ir konsoliduoti aukštąjį mokslą, sutelkti mokslinį potencialą, kad būtų pasiekti kur kas aukštesni rezultatai tarptautinėje erdvėje. Per pusantrų metų kartu su VU kolegomis, dirbdami darbo grupėse, išsigryninome, kokios yra mūsų stiprybės, kokios yra mūsų pagrindinės mokslų kryptys. MOSTA palyginamojo mokslo vienetų vertinime ŠU edukologijos mokslo kryptis, matematika ir humanitarika buvo įvertintos kaip nacionalinės lyderės – mes tuo labai didžiuojamės. Dėl to, kad Vilniaus universitetas yra stipriausias nacionalinis universitetas šalyje, turintis labai ryškių ambicijų tapti ypač matomas tarptautinėje erdvėje, mes taip pat orientuojamės į šį tikslą, norime perorientuoti savo veiklas nuo „study based“ universiteto profilio prie „scienses based“ universiteto. Kitaip tariant, tarptautiškai pripažintu mokslu turime grįsti savo studijas. Tuo pagrindu kuriami du nauji institutai. Daug metų egzistavo katedros, kaip administraciniai padaliniai, kuriuose daugiausiai dėmesio buvo skiriama studijų kokybei užtikrinti – tai kultūros dalis, todėl kai kam gali atrodyti, kad tai, kas daug metų buvo įprasta, naikinama. Iš tiesų mes nenaikiname, o tą išskaidytą žmogiškųjų išteklių potencialą, kuris buvo katedrose, sutelkiame, sujungiame į stambesnius darinius. Juose turėtų atsirasti naujos tarpkryptines ir tarpdisciplinines tematikas tiriančios stiprios mokslininkų komandos, už jų veiklą bus atsakingi vadovaujantieji moksliniai lyderiai. Mes startuosime kaip lygiavertis Vilniaus universiteto padalinys, todėl iki rugsėjo mėnesio turėsime parengti savo institutų strategijas, mokslininkai bus pasirengę aiškius veiksmų planus savo mokslinei veiklai plėtoti, žodžiu, aiškiai žinosime, kokios yra mūsų ambicijos.

– Šie du institutai iš esmės bus mokslo institutai. Ar galite pasakyti, kaip veiks universiteto mokslo ir studijų sistema? Kas administruos studijų procesą? Turbūt daugiausiai neaiškumo ir klausimų turėtų kilti studentams. Ką jie turėtų žinoti? Kaip vyks studijos pavasario semestre?
– Niekas nepaneigs, jog mūsų universiteto studijų organizavimo ir kokybės užtikrinimo sistema yra viena pažangiausių Lietuvoje. Centriniu lygmeniu studijas administruoja Studijų ir tarptautinių ryšių tarnyba. Institutuose bus studijų koordinatorės, kurios talkins studentams, dėstytojams, studijų programų komitetams, jų pirmininkams. Na, o mokslo srityje mes numatome institutų vadovus ir administratores, kurios padės valdyti su moksline veikla susijusius procesus. Studentais mes visada labai rūpinamės, todėl jiems visada padės minėti administracijos darbuotojai. Visiems studentams bus išsiųsta informacija, į ką kreiptis vienu ar kitu klausimu.

– Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Šiaulių universitetui pavedė misiją būti vienu iš trijų pagrindinių mokytojų rengimo centrų Lietuvoje. Ar naujasis Edukologijos institutas ir bus tuo mokytojų rengimo centru?
– Taip. Mes rekonstruojame savo viziją ir, be abejonės, turime atliepti nacionalinius interesus ir save pozicionuoti tarptautiniu lygiu edukologijos srityje. Mūsų ambicijos šioje srityje yra didelės. Europoje esame gerai žinomi dėl savo inkliuzinio ir negalios fenomeno tyrimų, gamtamokslinio ugdymo tyrimų. Nacionaliniu lygmeniu esame žinomi dėl savaiminio mokymosi, menų ir visų kitų sričių tyrimų. Manome, kad ne tik galime, bet ir privalome Lietuvai kurti naują pridėtinę vertę, ugdyti tokius pedagogus, kurie gebės transformuoti žinias. Mūsų pagrindinė koncepcija, išsiskirianti iš kitų nacionalinių mokytojų rengimo centrų, – personalizuotas ugdymas, savaiminis mokymasis, tyrimais grįstos studijos. Čia yra esmė. Pas mus studijuojantys studentai gebės laisvai transformuoti savo žinias, pritaikyti personaliai ir labai individualizuotai mokymo erdvei. Mūsų manymu, tai yra mūsų stiprybė ir tai mes norime toliau plėtoti.

– Regionų plėtros institutas bus, matyt, labiau susitelkęs į regiono plėtros tyrimus. Koks jo vaidmuo?
– Kai žmonės išgirsta žodį „regionas“, jie įsivaizduoja, kad tai kažkas, kas vyksta tik regione (smulkus teritorinis vienetas). Kalbant apie regionalistiką plačiąja prasme, mes, būdami regione, tampame jautresni regiono socialinėms, ekonominėms ir kultūrinėms problemoms ir matome jas giliau už tuos, kurie gyvena didmiesčiuose arba megapoliuose. Mūsų idėja – sukonstruoti tarpdisciplinines, tarpkryptines komandas, kurios savo tyrimų lauke kurdamos modelius, instrumentus ir sistemas, juos išbandytų siauresnio masto erdvėse ir lygmenyse, tačiau sukurti mokslo produktai galėtų būti pritaikomi kitose aplinkose, pavyzdžiui, panašiuose regionuose. Mokslinės komandos ieškos kelių, kaip būtų galima sustiprinti poveikį aplinkai socialiniu, ekonominiu, kultūriniu ir kitais aspektais, glaudžiai bendradarbiaujant su viešuoju ir privačiu sektoriais. Be abejo, mokslinių tyrimų pagrindu tikrai užtikrinsime ir regionui svarbių specialistų rengimą.

– Sisteminiai kiekvienos organizacijos pokyčiai atneša tam tikrą nerimą jose dirbantiems žmonėms. Ką galite pasakyti tiems mūsų darbuotojams, kuriuos palies šie struktūriniai pokyčiai?
– Nuėjome labai ilgą kelia nuo didelio, net beveik dvylika tūkstančių studentų turėjusio universiteto, iki mažo, vos kelis tūkstančius studentų turinčio universiteto. Turėjome daug pertvarkų, todėl tapome labai lankstūs, darbštūs ir atsakingi. Norėčiau visiems šiame permainų etape palinkėti pasitikėjimo savimi ir savo kolegomis. Mes esame labai reikalingi šiam regionui ir Lietuvai. Tose mokslo ir studijų srityse, kuriose mes save pozicionuojame, turime ir galime lyderiauti dar labiau. Be abejo, linkiu akademinės laisvės širdyje ir plačios mokslinės veiklos, kad taptume ypač matomi, cituojami tarptautinėje mokslinėje erdvėje.

Kitame numeryje

Į viršų