Išvykę į svečias šalis tikimės palikti rūpesčius už nugaros ir atsiduoti nepakartojamiems įspūdžiams. Deja, ne visuomet viskas vyksta pagal planą. Neretai atostogas apkartina vagys ir apgavikai.

Išgyveno ne vieną nemalonų įvykį
Šiaulietė Ugnė nebijo naujovių ir vis nesiliauja ieškojusi neatrastų patirčių. Galbūt todėl bent kartą per metus keliauja į egzotiškas šalis. Nuvykusi į Kambodžą, Vietnamą ar Boliviją tikrai nenuobodžiauja. Mergina pasakoja, kad ten išvysta ne tik neapsakomą gamtos grožį, bet ir kartais tampa ne itin malonių įvykių auka.

Keliaujant jai ne visada pavyksta išvengti nemalonumų. Vėluojantis, neatvykstantis, atšaukiamas transportas, apsinuodijimas vandeniu ir maistu, vagystės ir sukčiavimo atvejai – visa ši patirtis šiaulietei yra nesvetima.

Ugnė atvirauja, kad pirmą kartą apsigavo, kai viešėdama Kambodžoje vietinio gyventojo paprašė ją nufotografuoti. Kol mergina sustojo ir pasirinko tinkamą pozą, jos „naujasis draugas“ spėjo pradingti kartu su šiaulietės brangiu fotoaparatu.

„Kai susivokiau, kad mane turėjęs nufotografuoti žmogus kažkur pradingo, buvo jau per vėlu. Žmonių apsuptyje jo taip daugiau ir nepamačiau. Tai buvo karti patirtis, kurią gerai išmokau. Dabar padaryti nuotrauką prašau tik kitų kartu keliaujančių turistų arba neprašau iš viso“, – patirtimi dalijasi šiaulietė.

Mergina pasakoja, kad yra pakliuvusi ir į itin neįprastą situaciją. Kartą vaikščiojant po miesto aikštę ją kava „netyčia“ aplaistė praeivis. Šis tuo jau pat puolė atsiprašinėti ir pradėjo valyti jos suknelę. Taip nepastebimai, atlikdamas kelis rankų judesius, nuo turistės riešo sugebėjo nugvelbti sidabrinę apyrankę.

Pagalba pernešant krovinį – tai dar vienas būdas apiplėšti naivų turistą. Ugnė sako, kad viešint užsienio šalyje visada atsiranda vietinių gyventojų, siūlančių savo paslaugas pernešant bagažą. Kartais jie net nelaukdami turisto reakcijos griebia bagažo krepšį ir pradeda lėkti tolyn, kiek kojos neša.

„Man pačiai taip nėra nutikę, bet esu buvusi vagystės liudininke. Nors apiplėšimo metu auka pradėjo garsiai rėkti, niekas jai nepadėjo“, – prisimena Ugnė.

Iš kelionių vadovų patarimų ji taip pat žino, kad itin atsargiai būtina elgtis oro uoste. Priešingu atveju labai greitai liksi be dokumentų ir pinigų: „Vertingų daiktų negalima dėti į patį krovinių vežimėlio viršų. Pinigus, brangenybes ir dokumentus būtina nešiotis kuo arčiau kūno, pavyzdžiui, ant kaklo pakabinamoje piniginėje ar vidinėse rūbų kišenėse, kurios užsegamos sagomis ar užtrauktukais. Dabar aš visada paisau šių patarimų, nes nebenoriu tapti sukčių auka.“

Apgaudinėja visi, kas netingi
Egzistuoja ir daug kitų turistų apgavysčių būdų. Už keleivių teises su oro linijomis kovojanti įmonė „Skycop“ pranešime spaudai rašo, kad sugedęs taksometras bene populiariausias taksistų būdas pasipelnyti iš turistų. Dažniausiai budintys šalia oro uostų ar traukinių stotyse šie asmenys įsėdusiems turistams praneša, jog jų taksometras sugedęs, o kelionei pasibaigus iš jų reikalauja akiplėšiškų sumų.

Siekiant išvengti šios gudrybės, įmonės specialistai pataria prieš išvykstant pasidomėti, kiek paprastai kainuoja kelionė iš oro uosto iki miesto centro, ir pagal tai susiderėti kainą iš anksto. Taip pat visada galima patikrinti, ar taksometras iš tikrųjų yra sugedęs. O jeigu taksistas nesutinka derėtis ar įjungti taksometrą bei teigia, jog be jo bus daug pigiau, nebijoti išlipti ir ieškotis kito taksi.

Keliaujant taip pat galima sutiktų žmonių, siūlančių nemokamą apyrankę ar gėlę. Ją priėmus, pradedama reikalauti už ją susimokėti, o atsisakius – iškeliama vieša scena.

Norint išvengti tokių situacijų, patariama niekada nepriimti „dovanų“ iš nepažįstamų žmonių, nebent turint tam tvirtą pagrindą. Geriausia, ką tokioje situacijoje galima padaryti, – tai tiesiog ignoruoti ir nueiti.

Pranešime spaudai rašoma, kad kartais sukčiauja ir oro linijos. Daug oro linijų, norėdamos pasididinti savo pelnus, į skrydžius parduoda daugiau bilietų nei juose yra vietų. Kadangi nemažai keliautojų galiausiai nepasirodo į savo rezervuotą skrydį, oro linijos leidžia sau parduoti maždaug 10 proc. daugiau bilietų, negu iš tikrųjų gali. Dėl to pasitaiko situacijų, jog į skrydį susirenka daugiau žmonių, negu yra vietų.

Dar didesnės apgavystės prasideda tada, kai žmonės išlaipinami iš lėktuvo. Dažniausiai tokiais atvejais oro linijos jiems pasiūlo maisto kuponų, alternatyvaus skrydžio bilietą ir geriausiu atveju – nuolaidą kitam skrydžiui. Pasak skrydžių kompensavimo įmonės ekspertų, ES įstatymai tokiais atvejais nurodo oro linijoms ne tik suteikti alternatyvų skrydį iki kelionės tikslo, bet ir išmokėti iki 600 eurų siekiančią kompensaciją.

Patekus į tokią situaciją reikėtų išsakyti savo teises oro linijų darbuotojams ir reikalauti sau priklausančios kompensacijos.

Užsienyje netrūksta ir pagalbininkų prie bankomatų. Kol jūs bandote pasinaudoti bankomatu, prie jūsų prieina draugiškas vyriškis ir pasiūlo savo pagalbą. Kartais tai būna pasiūlymas išversti tekstą bankomate, o kartais pasiūlymas apeiti banko mokesčius. Jų tikrasis tikslas yra nužiūrėti jūsų vedamą PIN kodą bei su kišenėje esančiu kortelių skaitytuvu nuskaityti jūsų kreditinę kortelę. O vėliau, kai jūs nieko neįtardami nueisite, naujasis draugas nieko nelaukdamas ištuštins jūsų banko sąskaitą.

To išvengti nėra sunku – tereikia visuomet įsitikinti, jog prie bankomato esate vienas ir jūsų niekas nestebi. Atsisakykite bet kokios siūlomos pagalbos, o jei žmogus neatsitraukia, verčiau susiraskite kitą bankomatą. Galiausiai – visuomet nepamirškite pridengti savo vedamo PIN kodo.

Apsigauti galima ir prisijungus prie nepatikrinto atviro bevielio interneto tinklo. Vieša paslaptis, kad šiomis dienomis rasti nemokamą viešą bevielį internetą yra be galo sunku. Atviri tinklai pasitaiko vis rečiau, todėl radus tokį jaučiamės it radę mažą lobį. Tačiau kol mes džiaugiamės savo mažais laimėjimais, kiti kėsinasi į mūsų duomenis. Turistinėse vietose atsirandančios nemokamos „Wi-Fi“ stotelės tik ir laukia prie jų prisijungiančių ir nieko nenutuokiančių turistų. Tik prisijungus, hakeriams suteikiama prieiga prie jūsų asmeninių duomenų ir slaptažodžių. Todėl turistams patariama visada atsiklausti oro uostų, kavinių ar viešbučių darbuotojų, kuris yra jų tikrasis, oficialus tinklas. Ir, žinoma, niekada nesijungti prie nepatikrinto atviro bevielio interneto tinklo.

Būtina žinoti savo teises
Pasitaiko atvejų, kai apgauna ir kelionių organizatorius. Jei kelionės metu paaiškėjo, kad pranešus žodžiu bei raštu kelionės organizatorius ar kiti atsakingi asmenys nesiėmė spręsti iškilusių problemų, patartina rinktis įrodymus.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, geros kokybės nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti svarbūs nagrinėjant pretenzijas dėl turistinės kelionės. Tai ypač naudinga nagrinėjant tas pretenzijas, kurios susijusios su skundais dėl paslaugos kokybės, pavyzdžiui, dėl viešbučio aplinkos ar gyvenamosios patalpos tvarkos ir švaros.

Jei tenka susirašinėti su kelionės organizatoriaus atstovu, būtina išsaugoti visas laiškų kopijas, trumpąsias žinutes. Liudininkų pavardės ir adresai praverstų, jei reikėtų teisme patvirtinti skunde nurodytus faktus.

Kelionės metu paaiškėjus, kad nevykdomos sutartyje numatytos kelionės sąlygos, pirmiausia reikia nedelsiant išsakyti pretenzijas kelionių vadovui arba vietiniam organizatoriaus atstovui. Jeigu problemos neišsprendžiamos, pretenzijos vietoje turi būti įteiktos raštu.

Jeigu kelionės metu nebuvo atsižvelgta į pretenzijas dėl sutarties sąlygų neįvykdymo ar netinkamo jų vykdymo, tada kelionių organizatoriui savo pretenzijas galima pareikšti raštu per 15 darbo dienų nuo kelionės pabaigos. Kelionės organizatorius per 15 darbo dienų (nuo pretenzijų gavimo dienos) privalo raštu atsakyti į pretenzijas. Konflikto neišsprendus derybų keliu, galima kreiptis į teismą arba Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.