Jau ne vienerius metus nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su labiausiai skurstančiais ir atskirtyje esančiais asmenimis, kelia klausimus dėl šiuo metu galiojančios itin griežtos skolų išieškojimo tvarkos. Tuo tarpu praėjusią savaitę Seime pateikti siūlymai, kurie blogina skurstančiųjų padėtį ir pataikauja antstoliams. NVO atstovai pastebi, jog skolų gniaužtai ir apsunkintas jų išieškojimas užkerta kelią integruotis į visuomenę ir uždaro skolininkus į skurdo ratą.

Vilčių teikia Vyriausybės patvirtintas išsamus įstatymų pakeitimų projektas, kuriame numatomi skolų išieškojimo tvarkos pakeitimai, kurių svarbiausias – sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio. Projektas buvo derintas su įvairiomis institucijomis, tarp jų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir NVO. Šiam įstatymo projektui nepritarė tik patys Antstolių rūmai.

Skolų išieškojimo tvarka taip pat sulaukė ir Prezidentės dėmesio – paskutiniuose Prezidentės siūlymuose atsidūrė ir Antstolių įstatymo bei Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais siekiama pažaboti antstolių savivalę.

Kaip praneša Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, NVO aktyvistus apstulbino praėjusią savaitę užregistruoti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės ir Seimo nario Andriaus Palionio siūlymai, kurie yra kardinaliai priešingi Vyriausybės parengtiems skolų išieškojimo naštą lengvinantiems siūlymams, žymiai padėsiantiems žmonėms išeiti iš skurdo spąstų. Siūlymas itin stebina turint galvoje, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė turėtų spręsti, o ne gilinti skurstančių žmonių problemas.

Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė stebisi, kad Seimo narių pateiktame projekte siūloma išieškoti skolas iš piniginės socialinės paramos, o tai reiškia, kad skurstantiems skolininkams atimama galimybė patenkinti net minimalius poreikius ir integruotis į visuomenę.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė priduria, jog tokie pakeitimai, kai būtų išskaitoma iš socialinės piniginės paramos, pažeistų Europos Sąjungos nuostatas. Anot direktorės, Lietuva iš Europos Komisijos jau yra gavusi pastabų dėl neadekvačios piniginės socialinės paramos ir griežto išmokų mažinimo, kuris nesuteikia galimybių žmonėms gyventi oriai. Praėjusią savaitę pateiktose EBPO išvadose taip pat atkreipiamas dėmesys į itin žemas socialines išmokas. NVO patirtis liudija, kad skolininkais žmonės tampa dažniausiai ne dėl piktybiškų paskatų, o dėl skurdo.

Į viršų