Skurdžiau gyvenantiems asmenims padedančios organizacijos pasirašė peticiją, kuria siekia pakeisti skolų išieškojimo sistemą Lietuvoje. Internete plintančią peticiją raginami pasirašyti ir šalies gyventojai. Iš viso šiuo metu surinkta jau daugiau nei 400 parašų.
Išskaičiuojamos didelės sumos
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šiuo metu mažiau uždirbančių ir skolų turinčių Lietuvos piliečių padėtis yra nepavydėtina, ypač dėl šalyje veikiančios neadekvačios skolų išieškojimo sistemos.
„Dabar iš mėnesinio darbo užmokesčio už turimas skolas išskaičiuojamos tokios didelės sumos, kad žmonės už likusius pinigus niekaip negali normaliai išgyventi“, – nelinksmą skurstančiųjų padėtį atskleidžia A. Adomavičienė.
Pašnekovė informuoja, kad šiuo metu, jeigu žmogus turi daugiau nei vieną vykdomąją bylą, skolos grąžinimui gali būti atskaityta pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Taip per mėnesį pragyvenimui paliekami nepilni 200 eurų. Iš žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA, gali būti nuskaityta dar 70 proc. minimalią algą viršijančių pajamų. Vadinasi, darbuotojui, uždirbančiam 600 eurų per mėnesį, po atskaitymų lieka 260 eurų.
Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, tik kas dešimtas klientas su skolomis tvarkosi sėkmingai ir jas išmoka. Ši situacija tęsiasi metų metus, daugumos gyventojų skolos didėja ir jie grimzta giliau, prarasdami galimybę būti visaverčiais visuomenės nariais.
„Abiem atvejais žmonėms lieka labai mažos sumos. Netekę vilties jie emigruoja, pradeda dirbti nelegaliai arba įkrenta į socialinės paramos sistemą. Nustoja tikėti, galintys kažką pakeisti“, – pasakoja direktorė.
Ragina atveržti kilpą
Kitos Europos Sąjungos valstybės supranta, kad palikdamos skolininką be minimalių pajamų pragyvenimui jam pačiam ir šeimos nariams, žmogų skandina, o ne suteikia realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Kaip parodė Seimo kanceliarijos atlikta analizė, ES šalyse iš darbo užmokesčio paprastai atskaitoma po 20–30 proc., išskyrus tuos atvejus, kai pinigai reikalingi alimentams mokėti ar sveikatos sužalojimo, mirties, nusikalstamos veikos atvejais. Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria itin dideliais išskaitymais.
Todėl peticiją pasirašiusios organizacijos ragina Lietuvos valdžios institucijas atveržti kilpą Lietuvos žmonėms, suteikiant realią galimybę sumokėti skolas. Palaiko tas Seime pateiktas Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios numato taikyti 10 proc. išskaitų dydį nuo minimalaus darbo užmokesčio; taikyti 20 proc. išskaitymą nuo minimalios algos tiems žmonėms, kurie turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų; taikyti 50 proc. išskaitymą minimalaus darbo užmokestį viršijančiai sumai.
Siūlo imtis kardinalių pokyčių
Pašnekovės nuomone, skurstančiųjų padėtis taip pat pagerėtų, jeigu nebūtų galima skolininko būsto taip lengvai parduoti iš varžytinių. Jeigu būtų rimtai apsvarstyta galimybė leisti visas skolininko bylas tvarkyti vienam antstoliui. Skurstantiems ir įsiskolinimų turintiems asmenims reikėtų pravesti finansinio raštingumo pamokas. Su jais pakalbėti apie pajamas, išlaidas ir būdus, kaip subalansuoti turimą menką biudžetą.
Gera žinia yra ta, kad dabar socialiniai darbuotojai teikia tarpininkavimo paslaugas, antstoliams siunčia raštus, pažymas ir taip padeda įsiskolinimų turintiems asmenims spręsti finansines problemas. Tik bėda ta, kad ne visi žmonės gauna tokią paslaugą. Manoma, kad suteikta pagalba bendradarbiaujant su antstoliais turėtų būti teikiama didesniam gyventojų skaičiui, galbūt tuomet žmonės greičiau grąžintų skolas.
„Viliamės, kad peticija padės ir žmonės neliks abejingi kitų sunkumams, nes mes patys nežinome, kada galime atsidurti sunkioje situacijoje ir kada mums gali prireikti aplinkinių pagalbos“, – likti neabejingiems ragina A. Adomavičienė.
