Kuo arčiau savivaldos rinkimai, tuo dažniau miesto Tarybos salėje posėdžiaujantys politikai žarsto sąmojį ir genialius pastebėjimus – posėdžiai juk transliuojami. Tiesą sakant, tai suteikia rimtiems Tarybos posėdžiams lengvo šaržo. Tik anot tautos išminčių, žodžiai, žvirbliu išskridę, kartais jaučiu sugrįžta...

Rimtų klausimų prieskoniai
Tarybos narė Angelė Kavaliauskienė patikino, kad miestiečiai pasiryžę pakentėti dėl perkasinėtų gatvių ir šaligatvių, nes miestas gražėja.

„Duobės nėra miesto gražėjimo požymis“, – pastebėjo kolega Vladas Artūras Balsys.

Svarstant sprendimą dėl rinkliavos už gyvūnų laikymą panaikinimo, klausimas kilo Gedeminui Vyšniauskui: „Šunį namuose turiu, čia reikia nusišalinti nuo balsavimo ar ne?“

„Siūlau nejuokauti, o balsuoti“, – meras Artūras Visockas vis dar buvo nusiteikęs rimtai.

Aptariant paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiojo plano koncepciją, griežtai pasisakė G. Vyšniauskas: „Gatves iškasėme, asfaltus išardėme, iš naujo išasfaltavome. Dabar vėl tas pats veiksmas laukia. Iš naujo kasime gatves, vesime vamzdžius, mokėsime pinigus. Logiškai mąstant, ar biudžetinių įstaigų darbuotojai gali geriau uždirbti, jei mes tuos pinigus... Daktarų ir melioratorių darbo brokas po žeme. Mes taip parodome, kaip nereikia dirbti. Už tuos pačius darbus sumokame po kelis kartus. Ar nebuvo galima vienu metu padaryti paviršines nuotekas ir kanalizaciją, vandentiekį?“

„Manau, kad nebuvo galima. Būtų tobula, jei taip būtų, bet gyvenimas eina į priekį. Nieko negali užkasti po žeme visam laikui, kažkada vis tiek reikia remontuoti“, – ramiai atsakė Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rasa Budrytė.

Politikas ir gydytojas Gintaras Karalevičius apie gydytojų darbo broką: „Aš dirbu dėl to, kad kuo ilgiau šiauliečiams užtektų vietos Ginkūnuose.“

G. Karalevičių papiktino, kad miesto Savivaldybė panaudai perduoda patalpas Sukilėlių gatvėje Šiaulių rajono savivaldybei.

„Aš nieko neturiu „prieš“ prieš rajono Savivaldybę, bet jie gal galėtų nusipirkti iš mūsų tas patalpas“, – sakė politikas.

„Aš negaliu sakyti rajono merui, kad pritariu Gintaro nuomonei“, – atviravo meras, o kai kurie politikai iš vietos replikavo, kad jų kolega nori rajono Savivaldybę iškraustyti į Kuršėnus.

„Gal galime atsisakyti rajono naudai ar padovanoti tas patalpas. Nebegaišime patys, galėsime užsiimti miesto reikalais“, – vis nerimo G. Karalevičius.

„Visiškai pripažįstame jūsų tiesą, įskaitant visus, kurie stebi šitą posėdį. Viskas gerai“, – bandė užliūliuoti politiko budrumą meras.

Tarybos ir mero sekretoriatui vadovaujantis mero patarėjas Arnas Ilgauskas bandė komentuoti politikams Taryboje esančias sprendimo projektų tradicijas.

„Jaunasis teisininkas, kuris dirba Savivaldybėje kelis mėnesius, kalba apie tradicijas. Tradicijos Šiaulių miesto savivaldybėje jau yra 27 metus, iš jų 25 metus sekretoriatas visada buvo įpareigotas parengti Tarybos sprendimo projektą ir suderinti su iniciatyvos autoriumi. Jei netikite, pasikvieskite į svečius ilgametį sekretoriato vadovą Vaclovą Vingrą. Jis papasakos, kaip reikia ruošti Tarybos sprendimus“, – išeitį siūlė Alfredas Lankauskas.

Meras A. Visockas apie nutrauktas investicijų Pramoniniame parke sutartis: „Esmė: sutartys buvo sudaromos fiktyvios, įmonės nevykdė veiklos.“

„Noriu sureaguoti į jūsų žodį „fiktyvios“. Sutartys buvo tvirtintos miesto Taryboje, dirbo administracija ir sutartys tikrai nebuvo fiktyvios“, – pasipriešino buvęs meras Justinas Sartauskas.

„Jo, jo. Žiūrint formaliai visiškai taip. Aš ne teisine, o veiklos prasme“, – nesipriešino A. Visockas.

Kas pamokys etikos?
Atnaujintą Šiaulių miesto tarybos veiklos reglamentą sudaryta darbo grupė kuria jau ne vieną mėnesį, bet be rezultatų.

„Kaip Reglamento rengimo grupės pirmininko noriu paklausti, kada bus galutinai sutvarkytas reglamentas ir padėtas mums ant stalo?“ – prie sienos rėmė sekretoriato vadovą A. Ilgauską Tarybos narys Juozas Pabrėža.

„Konkrečios datos pasakyti negaliu, darbo grupės posėdį planuojame pirmą sausio dešimtadienį“, – suko uodegą valdininkas.

„Kaip šios komisijos nariui man šiek tiek apmaudu ir gėda, kad nevyksta grupės darbas ir mes negalime pateikti tinkamo reglamento. Siūlymas būtų skubinti darbą“, – rimtai dėstė Denis Michalenko.

„Kaip Reglamento darbo grupės narį norėčiau paraginti paskubinti tą darbą, prie jo prisidėti, o ne sėdėti ir laukti“, – įžūliai tėškė šiauliečių išrinktam Tarybos nariui mero patarėjas.

„Aš kviečiu darbo grupės pirmininką suorganizuoti grupės posėdį, o nelaukti kol mes išsivaikščiosime ir pamiršime viską, ką jau buvome aptarę“, – neatlyžo D. Michalenko.

Čia jau užvirė kraujas ilgamečiam Tarybos nariui A. Lankauskui: „Mane, mere, vėl nustebino jūsų patarėjo įžūlumas, nemandagumas, nekorektiškumas, atsakant Tarybos nariui: jeigu tau reikia, tu ir sukviesk posėdį. Prašyčiau išmokyti etiketo, ypač kalbant iš tribūnos.“

Svarstant projektą apie mokymus, skatinančius sveiką gyvenseną, politikai turėjo pranešėjai daug klausimų. Kantrybė trūko Jonui Bartkui: „Atsiprašau kolegų, bet tokius klausimus galima užduoti komitetuose ir taupyti laiką. Rinkimai dar toli – reklamuosimės vėliau.“

G. Karalevičius kolegai J. Bartkui pranešė savo pastebėjimą: „Aš žinau, kad rinkimai tolokai, bet jūsų veidą aš jau matau mieste ant plakatų.“

Apie kantrybę ir politinį švelnumą
Taryboje prasidėjo administracijos valanda.

„Noriu priminti, kad pirmiausia klausimus užduoda opozicija. Jeigu opozicijai klausimai užsibaigs, na, tikiuosi... Tada paklausti galės ir kiti, nes valdančiosios daugumos kaip ir nėra“, – strategavo meras.

Į opozicijos atstovo D. Michalenko klausimą apie regiono specializacijos kryptis, meras A. Visockas entuziastingai atsakė: „Mes labai norime tapti regioniniu pilotiniu projektu. Šitoje vietoje lyderiaujame. Esame visiškai suprasti Vidaus reikalų ministerijos ir viceministro Giedriaus Svirplio. Vis labiau suprantama, kad padėjus Šiauliams iš principo padedi visai Lietuvai. Lietuvos apačia susitvarkiusi, būtina sutvarkyti Lietuvos viršų.“

Jaunajam vicemerui D. Griškevičiui greitai išseko kantrybė: „Gal opozicija žino, kiek klausimų turės. Gal mes čia dvi-tris valandas sėdėsime. Noriu klausimą užduoti.“

Opozicionieriai stoiškai tęsė toliau. Arūnas Rimkus pastebėjo, kad Šiaulių miesto situacija bloga Lietuvos kontekste. „Emigracija nemažėja, GPM surinkimas mažėja, atlyginimai atsilieka nuo šalies vidurkio. Ar bus daroma kas nors kitaip nei iki šiol? Kas bus daroma, kad pakiltų šiauliečių atlyginimai?“

„Kadangi ponas Lankauskas sakė korektiškai elgtis su Tarybos nariais, pabandysiu korektiškai ir švelniai suformuoti nuomonę, nors žinau, kad ji jums nepatiks, – jautriai sureagavo administracijos direktorius Antanas Bartulis į  A. Rimkaus klausimą ir paaiškino, kad už ekonomiką šalyje ir savivaldybėje atsako privatus verslas: – Kaip jam sekasi, tokį ir turime rezultatą, mes atsakome už viešąjį sektorių.“

Dramatizmo nėra – Taryba tapo vieniu
„Ar norime dar terorizuoti mūsų direktorių? Norime. Na, gerai, Juozai (kreipėsi į J. Pabrėžą – aut.), kaip nors švelniai“, – švelnumu užsibūrė ir meras.

„Ką Šiaulių miesto meras, administracijos direktorius padarė dėl Šiaulių universiteto? To klausiu, žinodamas, kaip Klaipėdos valdžia išreiškė tvirtą poziciją ir kaip tai efektyviai suveikė (Klaipėdos universitetas išlieka – aut.)“, – švelnumą ignoravo J. Pabrėža.

Meras išaiškino visą politiką dėl universiteto: „Puikiai sutariame su Švietimo ir mokslo ministerija ir tas planas yra realizuojamas. Tapsime Vilniaus universiteto dalimi. Tai buvo visiškai reikalinga, nes pats Šiaulių universitetas nebebūtų išsikapstęs. Vilniaus universitetas mums tikrai padės. Esame visiškai suprasti ministerijoje ir turime palaikymą. Svarbiausia yra Šiauliuose išlaikyti aukštąjį mokslą ir į tą tikslą yra sėkmingai einama, net aplenkiant grafiką. Ir aš iš tikrųjų stengiuosi. Per asmeninius kontaktus. Stengiuosi, vykstu į Vilnių... Nesvarbu, kur vykstu ar nevykstu. Procesas vyksta.“

D. Michalenko paklausus, kodėl administracija taip įžūliai nusprendė keturis kartus kelti vaistinės Centro poliklinikoje patalpų nuomos kainą, meras, primindamas, kad  galutinį sprendimą priims Taryba, džiūgavo: „Veiksmų eiga rodo apie teisingą eigą. Tai rodo, kad administracija turi laisvę, jie užsiima administracinę poziciją, o politikai užims politinę. Nėra jokio dramatizmo. Šita eiga mane žavi. Atsiranda tai, dėl ko reikalingi politikai. Super.“

O Tarybos pabaigoje, taikios Kalėdų dvasios aplankytas, meras A. Visockas prabilo: „Kviečiu visus į šventinį vakarą. Pabūkime kartu. Mes nesame skirtingose barikadų pusėse. Esame vienis, bet tas vienis, ieškantis sprendimų per tam tikrą procedūrą. Ačiū opozicijai, kuri nebeužduos klausimų.“

Į viršų