Šiaulių universitete vykusi tradicinė moksleivių istorinių darbų konferencija sukvietė 8–12 klasių mokinius iš visos Lietuvos. Šiaulių universiteto istorikų bendruomenės tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Lietuvos istorija, ugdyti kritinį mąstymą, tobulinti konferencijos pranešimų ruošimo ir pristatymo įgūdžius. Išklausyti 35 pranešimai, juos parengė mokiniai iš 8 miestų ir 11 rajonų gimnazijų.

Plenariniame posėdyje – temų ir pristatymo formų įvairovė
 Konferencijos atidarymo metu dalyvius pasveikino laikinai Šiaulių universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. dr. Darius Šiaučiūnas, muzikinį kūrinį padovanojo Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinė Rugilė Daukšytė.  

Plenariniam posėdžiui pirmininkavo prof. dr. Regina Trimonienė. Plenariniame posėdyje pristatyti išties įdomūs ir skirtingomis priemonėmis parengti darbai. Ainius Pikūnas iš Šiaulių universiteto gimnazijos (mokytoja Gitana Vasiliauskienė) supažindino su išsamia A. Smetonos politine biografija, atkreipdamas dėmesį į sudėtingas laikmečio realijas.

Šiaulių rajono Kužių gimnazijos moksleivės  Evelina Urbietytė ir Dominyka Liileikytė pristatė Augusto  Jasiūno (mokytoja Violeta Laurutienė) profesionaliai sukurtą filmuką apie mažai žinomą, bet Lietuvos valstybei svarbų asmenį Stasį Lušį, kilusį iš Kužių apylinkių.

Šiaulių Didždvario gimnazistė Laineda Morkytė (mokytoja Giena Kubiliūtė) pasakojo apie partizanų buitį žeminėse. Beveik detektyvinę istoriją apie vario lentelę su šešių pakruojiečių vardais, išsaugotą po šventųjų paveikslu bažnyčioje, įtaigiai atskleidė Marta Jasiūnaitė ir Ugnė Urbonaitė iš Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos (mokytoja Gražina Kairiūkštienė).

Neįprastą temą pasirinko Emilija Pociūtė iš Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos (mokytoja Veronika Gudaitė). Mergina tyrinėjo skelbimus 1919–1929 m. lietuviškoje spaudoje ir pateikė įdomių išvadų. Pavyzdžiui, moterys dingusių vyrų ieškodavo dažniau negu vyrai moterų, nes daug vyrų prapuldavo kovose už laisvę. 1919 metais dažniau buvo ieškoma dingusių arklių, už dvi kumeles siūloma 500 markių atlygis. 1929 metais dažniau ieškoma dingusių šunų. Matyt, arkliavagystės jau aprimo. Gimnazistės atkreipė dėmesį, kad tarpukaryje pažinčių skelbimai būdavo atviri ir nuoširdūs, o paieškomis asmenys apibūdinami labai konkrečiai: ūgis, akių spalva, plaukai, ypatingi požymiai, nurodoma net religija.

Nustebino ir kitas tos pačios mokytojos gimnazistų Augustino Mažučio ir Gabijos Pakalniškytės pranešimas „Sibiro kronikos“. Moksleiviai, remdamiesi pasakojimais apie tremtį, sukūrė filmą, kuriame jų draugai bendramoksliai atliko tremtinių ir egzekutorių, trėmimų vykdytojų vaidmenis. Toks patyrimas turėjo palikti stiprų įspūdį visiems projekto dalyviams.

Gabija Adomaitytė ir Gabrielė Kaveckaitė iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos (mokytoja Violeta Židonienė ir Vilma Kubilinskaitė) parengė staigmeną  – Tautišką giesmę galėjome giedoti drauge su viso pasaulio lietuviais: vieną eilutę traukia Amerikoje, kitą – Vokietijoje, trečią – Latvijoje ir pan. Jos dar išsiaiškino, kokie kraštiečiai garsūs pasaulyje, parengė bendraamžių apklausą ir interviu su Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininku.

Darbus vertinusi komisija (prof. dr. Regina Trimonienė, lekt. dr. Gabrielė Jasiūnienė) ir klausytojai buvo atidūs, reiklūs. Viršijusiems reglamentą (15 min.) pristatymą teko nutraukti. Klausimai pranešėjams užduodami dalykiški, kartais sukti. Teko paaiškinti kai kurias sąvokas, patikslinti šaltinius ar išvadas, įvardyti priežastis, kodėl pasirinkta tema. Pateikta ir patarimų, kaip tobulinti darbą, į kokias detales atkreipti dėmesį.

Moksleivių darbai kasmet tobulėja
Po pertraukos darbas vyko 4 sekcijose. Jose aptartas žydų gyvenimas Šiauliuose (Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos moksleivės A. Mockutė, D. Zdanevičiūtė, mokytoja K. Karošaitė) ir Šiaulių miesto demografiniai pokyčiai (tos pačios mokytojos gimnazistė V. Žukauskaitė). Kalbėta apie žydų likimą Žagarėje ir Papilėje, karo ir pokario gyvenimo ypatumus, moterų padėtį. Aptarta tarybinės moters grožio samprata, Žemaitijos kaimų ir kapinaičių istorijos. Dėmesio skirta Klaipėdos krašto problemoms, apžvelgtos kovos su bermontininkais, Birželio sukilimas, Baltijos kelio aktualumas (A. Gužauskaitė ir A. Railaitė, Gruzdžių gimnazija, mokytoja T. Žilius). Linksmai ir rimtai nušviestos tarpukario Lietuvos gyvenimo akimirkos (J. Dembinskis, „Romuvos“ gimnazija, mokytoja I. Lentinienė). Klausytojams atskleistos Panevėžio paslaptys, naujai pristatytos garsios ir tik savame krašte žinomos asmenybės.

Pertraukų metu konferencijos dalyviai, jų mokytojai galėjo dalyvauti ekskursijose po Šiaulių universiteto Gynybos ir karybos edukacijos centrą, Šiaulių universiteto biblioteką.

Diplomai išdalyti, bet pralaimėjusių nėra
Konkurso vertinimo komisiją sudarė istorikai, archeologai, bakalauro studijų programos „Istorija“ studentai, magistro studijų programos „Istorija ir politika“ studentai. Konferencijos pabaigoje buvo apdovanoti geriausių pranešimų autoriai.  Komisija, vertindama pranešimus, atsižvelgė į tokius kriterijus – temos aktualumą ir pasirinkimo motyvaciją, požiūrio originalumą ir mokėjimą sudominti klausytojus, literatūros ir šaltinių tinkamumą bei išvadų pagrįstumą, svarbą.

Pirmosios vietos atiteko Irmantui Piliui iš Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos, Martai Jasiūnaitei ir Ugnei Urbonaitei iš Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos, Augustinui Mažučiui ir Gabijai Pakalniškytei bei Emilijai Pociūtei iš Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos. Antrosios vietos skirtos Agnei Drazdauskaitei, Darijai Jurkutei ir Viktorijai Kestytei iš Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos, Gabijai Adomaitytei ir Gabrielei Kaveckaitei iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos ir Gabijai Gaidjurgytei iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos, Augustinui Jasiūnui, Evelinai Urbietytei bei Dominykai Lileikytei iš Šiaulių rajono Kužių gimnazijos.

Trečiosios vietos skirtos Deividui Filipovič iš Vilniaus rajono Lavoriškių gimnazijos, Ivetai Jonušaitei ir Gretai Žemaitytei iš Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos ir Giedrei Rapševičiūtei iš Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, Tomai Troškaitei ir Gintarei Perednytei iš Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos.

„Nuoširdžiai dėkojame konferencijos dalyviams, jų mokytojams, konferencijos komisijos nariams ir rėmėjams“, – sakė dr. Gabrielė Jasiūnienė.

Vyksta konferencija.
Tomo ANDRIJAUSKO nuotr.