Atotrūkis tarp darbuotojų amžiaus darosi vis ryškesnis. Pirmajai darbuotojų kartai vis dažniau tenka dirbti su jauniausia – „Z karta“. Neretai tame pačiame kolektyve dirba ir užsieniečiai bei turintys negalią ar kitokią lytinę orientaciją. Tai reiškia, kad darbuotojams tenka suderinti skirtingus interesus, darbo etiką, poreikius bei kita.

Susiduria su darbuotojų įvairove
Tarptautinis „Paylab“ (Lietuvoje www.manoalga.lt) atliktas įvairovės tyrimas atskleidė, kad Europoje darbuotojai įvairovę dažniausiai patiria dirbdami su vyresniais nei 55 metų amžiaus kolegomis ir moterimis, auginančiomis jaunesnius nei 10 metų vaikus, kurios grįžo į darbą po pertraukos. Tai daugiausia lemia demografinės priežastys, be to, šioms grupėms priklausančių asmenų darbo rinkoje yra daugiausia. Su vyresniais kolegomis dirba iki 42 proc. darbuotojų. Su mažais vaikais besirūpinančiomis motinomis dirba 37 proc. darbuotojų.

Rečiausiai darbo vietoje susiduriama su neįgaliais darbuotojais ir asmenimis, kurie priklauso LGBTI bendruomenei, – su šių grupių žmonėmis dirba tik atitinkamai 13 ir 12 proc. darbuotojų.

Su užsieniečiais dirba 28 proc. darbuotojų. 20 proc. darbuotojų darbo vietoje susiduria su nacionalinėmis ir etninėmis mažumomis.

Remiantis atlikta apklausa, IT srities darbuotojai patiria mažiausiai įvairovės darbo vietose. Kas antras IT sektoriaus darbuotojas šiuo metu darbo vietoje nesusiduria su nė vienos iš šešių tirtų grupių atstovais. Kiti sektoriai, kuriuose dauguma darbuotojų (44 proc. ir daugiau) nepatiria kolektyvo įvairovės, yra chemijos ir automobilių pramonė, kultūra, draudimo sritis ir paslaugos.

Tik 28 proc. respondentų nurodė, kad darbovietėje visai nesusiduria su tirtų grupių atstovais.

Palankiausiai vertina mamas
Tyrimo duomenimis, darbuotojai iš visų stebėtų grupių palankiausiai vertina koleges, auginančias jaunesnius nei 10 metų vaikus. Šiai grupei bendradarbiai simpatizuoja labiausiai. Iki 32 proc. respondentų teigė, kad jiems malonu dirbti kartu su tokiomis moterimis. Dar 45 proc. atsakė, kad neprieštarauja su jomis dirbti. Ir tik 2 proc. atsakiusiųjų teigė, kad jų buvimas darbovietėje iš tiesų trukdo dirbti.

Asmenys, priklausantys LGBTI bendruomenei, darbovietėse priimami dukart prasčiau nei vaikus auginančios mamos – tik 16 proc. respondentų atsakė, kad būtų arba yra patenkinti turėdami tokius kolegas. Dar 45 proc. apklaustųjų teigė, kad neprieštarauja arba neprieštarautų dirbti kartu su tokiais asmenimis. Iki 5,4 proc. respondentų teigė, kad tokie asmenys darbo kolektyve jiems būtų atgrasūs.

Apklausos duomenimis, 42 proc. respondentų darbe susiduria su žmonėmis, kuriems iki pensinio amžiaus liko keleri metai. Trys iš dešimties darbuotojų su vyresniais nei 55 metų amžiaus kolegomis elgiasi draugiškai ir vertina palankiai, o kas antras darbuotojas neprieštarauja su jais dirbti. Apie 2,5 proc. darbuotojų mano, kad tokie asmenys trukdo dirbti.

Fizinę negalią ir specifinę sveikatos problemą turinčių žmonių galimybės įsidarbinti dažnai yra ribotos. Tai susiję su jų neįgalumo lygiu ir būtinybe pagal jų poreikius pritaikyti darbo vietas. Tik 13 proc. apklaustųjų darbe susiduria su fiziškai neįgaliais asmenimis. Apie penktadalis respondentų neprieštarauja su jais dirbti.

Iš viso 28 proc. apklaustųjų turi darbo su užsieniečiais patirties. Daugiau nei ketvirtadalis respondentų juos vertina teigiamai. 3,4 proc. darbuotojų požiūris į užsieniečius yra neigiamas.

Apskritai, tik 20 proc. apklaustųjų teigia, kad neprieštarauja ar neprieštarautų dirbti su užsieniečiais. Gana daug respondentų – iki 4,2 proc. – nenorėtų su jais dirbti.

Nuvertina vyresnio amžiaus žmones
Darbo rinkos ekspertė Rita Karavaitienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad kartais kai kurių grupių atstovus nepalankiai vertina ne tik kolegos, bet ir darbdaviai. Jie neskuba įdarbinti mažamečius auginančių mamų, vyresnio amžiaus žmonių ar turinčių negalią. Tai rodo, kad darbdaviams tolerancijos dar šiek tiek trūksta. Žinoma, jie neskuba iš karto tiesiai šviesiai klausti, kokia kandidato lytinė orientacija ar kokiai tautinei mažumai jis priklauso. Tik tai iš esmės nieko nereiškia, nes atsakymus į šiuos klausimus galima sužinoti ir neuždavus tiesioginių klausimų.

„Tai iš esmės parodo darbdavio ir įmonės vertybes bei kiek įmonė apskritai yra atvira įvairovei. Štai, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse įvairovė yra labai toleruojama. Ten daug dirbama dėl lygybės užtikrinimo. Tuo tarpu Lietuvos įmonėms šiuo atžvilgiu dar tikrai yra kur pasitempti“, – sako R. Karavaitienė.

Taip jau mūsų šalyje yra, kad darbdaviams rūpi, kiek ir kokio amžiaus vaikų turi norinčios įsidarbinti moterys. Juos domina ir kandidatų amžius. Matydami tokią neteisybę, kai kurie darbo rinkos ekspertai net pataria gyvenimo aprašyme nerašyti savo amžiaus.

„Kai kurie darbdaviai, net nepamatę žmogaus ir su juo nepabendravę, vadovaudamiesi išankstinėmis nuostatomis ir stereotipais, nusprendžia, kad pavyzdžiui, žmogus darbui netinkamas, nes jam daugiau nei 40 metų. Kartais net neduoda žmogui galimybės pasikalbėti ir įrodyti savo tinkamumo tam darbui“, – pasakoja pašnekovė.

Ir taip elgdamiesi jie daro klaidą, nes vien dėl to, kad žmogus yra vyresnio amžiaus ar turi mažų vaikų, nereiškia, kad jis blogai dirbs. Priešingai, toks žmogus gali būti labai talentingas ir padėti įmonei sukurti didesnę pridėtinę vertę.

Pasigenda atviro bendravimo
Darbo rinkos ekspertės teigimu, įmonėms naudinga darbuotojų įvairovė. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės į įmonę atsineša ne tik darbinę, bet ir gyvenimišką patirtį. Jie gyvenime matę įvairių atvejų, turi sukaupę daugiau patirties, todėl ramiau reaguoja į stresines situacijas, greičiau randa problemų sprendimus.

„Jaunimas mokosi iš vyresnių. Vyresni – iš jaunesnių. Visa ta įvairovė skatina įmonę augti ir stiprina pačią komandą“, – pabrėžia R. Karavaitienė.

Žinoma, tai nereiškia, kad tokia darbuotojų įvairovė turi tenkinti visus kolektyvo narius. Vis dar yra žmonių, kurie būdami tarp „kitokių“ jaučiasi nesaugiai. Būtent todėl darbdaviai, rinkdamiesi sau naujus darbuotojus, bando išaiškinti, kokias vertybes kandidatai puoselėja. Tokiu būdu darbdaviams lengviau nuspėti, ar tie žmonės pritaps naujoje komandoje, ar jiems tikrai patiks dirbti toje įmonėje.

„Jeigu įmonėje bendraujama atvirai. Į aukščiausią valdžią kreipiamasi „tu“, ten nėra biurokratijos, bet įdarbinamam žmogui, kuris pripratęs prie biurokratinių procesų, hierarchinių laiptelių, gali būti sunku adaptuotis, jis gali nepritapti tame kolektyve. Tokiu atveju jam gali tekti ieškoti kito darbo. Būtent todėl įmonės stengiasi visa tai apgalvoti dar prieš įdarbindamos žmogų“, – pavyzdį pateikia pašnekovė.

Anot jos, visiškai idealių kolektyvų nebūna. Čia, kaip ir šeimoje, turi stengtis visi. Ne tik vadovas, bet ir visi darbuotojai turi stengtis palaikyti gerus santykius. Taip pat svarbu, nesivadovauti stereotipais ir būti atviriems.

„Svarbu būti atviriems įvairovei, „kitokiam“ žmogui. Iki šiol kiekvienas iš mūsų turime išankstinių nuostatų. Dar nepabandę jau įsivaizduojame kaip viskas bus, bet tik pagyvenus, padirbus kartu, atsiveria visai kitas vaizdas. Manau, kad atvirumo ir tolerancijos turėtų būti daugiau“, – sako R. Karavaitienė.

Į viršų