Beveik prieš du mėnesius mokyklose įsigaliojusį sveiką ir subalansuotą valgiaraštį daugelis vertina kontroversiškai. Netylant kalboms apie vaikų maitinimo subtilybes ugdymo įstaigose, pokyčių imtis planuojama ir toliau – ketinama atnaujinti vaikų maitinimo tvarkos aprašą, rengti naujus valgiaraščius bei įdiegti elektronines pinigines. Tačiau kaip pokyčiai palietė pačias ugdymo įstaigas?

Dar laukia daug pokyčių
Šiuo metu vis dar naujasis vaikų maitinimo tvarkos aprašas jau nuo rugsėjo taikomas daugelyje šalies mokyklų. Anot Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnybos vyriausiosios specialistės Kamilės Katkutės, dalis mokyklų dar derina valgiaraščius su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, o bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija yra rengiami pavyzdiniai valgiaraščiai, kuriuos visos įstaigos jau greitu metu galės naudoti nemokamai.

Specialistės teigimu, tam, kad maistas vaikams mokykloje būtų ir skanus, ir sveikas, maisto kokybę planuojama užtikrinti organizuojant specialius mokymus.

„Dar šiais metais restoranų šefai apmokys ne mažiau kaip 60 švietimo įstaigų virėjų. Nuo kitų metų prasidės programinis virėjų mokymas Europos Sąjungos lėšomis sveikatos netolygumų turinčiose savivaldybėse“, − sako K. Katkutė ir priduria, kad tuo pat metu sveikos mitybos ir sveikatai palankaus maisto gaminimo bus apmokomi visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, mokinių tėvai ir savivaldybių už maitinimų konkursus atsakingi darbuotojai.

Specialistės teigimu, maisto kokybę siekiama užtikrinti ir ekspertų vizitais į ugdymo įstaigas, kuriuos planuojama atnaujinti jau po keleto mėnesių.

Dar viena SAM planuojama, o kai kuriose mokyklose jau įgyvendinta naujovė – elektroninės piniginės. Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė teigia, kad šia sistema naudojasi jau apie 150 mokyklų, todėl siekiama, jog tokią sistemą įsidiegtų ir kitos įstaigos. Sistema bus susieta su daiktais, turinčiais lustą, pavyzdžiui, mokinio pažymėjimu, pakabuku ar apyranke. Elektronine pinigine besinaudojančio vaiko tėvai kompiuteryje ar išmaniajame telefone galės lengvai stebėti, ką vaikas valgė, kiek tai kainavo ir koks maistas valgykloje tą dieną buvo siūlomas.

Anot K. Katkutės, dėl elektroninės piniginės vaikai nebegalės maistui skirtų pinigų išleisti už mokyklos ribų. O tai padės vaikams sveikiau maitintis ir mažins socialinę atskirtį.

Sveika mityba – jau nuo mažens
Nors SAM skelbė po reformos įvesianti sveikesnio maitinimosi sistemą, tačiau šie pokyčiai ne visoms ugdymo įstaigoms pasirodė naujiena.

Šiaulių lopšelio-darželio „Žirniukas“ mitybos specialistės Aušros Bagočienės teigimu, po reformos nelabai kas pasikeitė, nes sveika mityba įstaigoje praktikuojama jau beveik 3 metus.

„Sveikai maitintis vaikus pratiname jau seniai. Dalykai, kurie keitėsi po reformos – iš viso nebeliko arbatos su cukrumi, labai sumažintas druskos kiekis patiekaluose, kurį siekiama kompensuoti prieskoniais ir įvairiomis žolelėmis kaip čiobrelis, kuminas. Taip pat dienos metu atsirado vienas augalinės kilmės patiekalas, pavyzdžiui, košė be druskos, cukraus ar sviesto, o tik su troškintomis daržovėmis. Be to, iš viso nebekepame maisto aliejuje“, − pasakoja specialistė.

Į visas kalbas apie sveiką maistą ugdymo įstaigose po reformos nebevalgančius vaikus A. Bagočienė žiūri skeptiškai. Ji sako, kad supratimą apie sveiką maitinimąsi vaikams reikia pradėti diegti nuo pat mažumės ir tada bus išvengta nesusipratimų. Ji mini, kad prieš 3 metus, kai darželyje įvedė sveiko maitinimosi sistemą, iš pradžių buvo daugiau vaikų, atsirenkančių, ką valgyti, tačiau jau trečius metus vaikams patiekiant tik sveiką maistą tokių atvejų pasitaiko labai retai – vaikai tiesiog priprato prie tos sveikos mitybos.

„Kiekvienai reformai reikia laiko, kad žmonės galėtų prie jos priprasti, todėl mums tai jau nebeatrodo naujovė. Nuo rugsėjo 1 d., kai tik buvo įgyvendinti SAM pokyčiai maitinime, ėmiau vaikščioti į tėvų susirinkimus, kad sužinočiau jų nuomonę apie pasikeitusią mitybą ir paklausčiau, ar vaikai pajuto skirtumą. Tėvai sakė didelių pokyčių net nepastebėję. Tik keli iš jų paminėjo, kad jų vaikai grįžę namo nori truputį daugiau valgyti nei įprastai. Na, bet juk tai priklauso nuo paties vaiko“, – sako mitybos specialistė.

A. Bagočienė teigia, kad kartu su lopšelio-darželio „Žirniukas“ auklėtojomis suvokimą apie sveiką mitybą vaikams diegė tiek anksčiau, tiek dabar.

„Ką vaikai valgo grįžę namo – mes nežinome, tačiau sveikos mitybos principų reikėtų laikytis tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje. Pamokėlių metu su vaikais kalbame, kuo yra sveikos daržovės, kodėl reikia jas valgyti ir džiugu, kad vaikai jas mėgsta. Štai, pavyzdžiui, mažiukai vaikai, kurie į lopšelį atėjo 3 metų, valgo viską, nes jie nėra pripratę prie nesveiko maisto. Iš jų neišgirsi pasakymo „skanu“ ar „neskanu“. Na, o su vyresniaisiais būna visko. Kartais net neparagavę, tiesiog iš pažiūrėjimo jie „nustato“, kad patiekalas bus neskanus ir jiems nepatiks“, – pasakoja A. Bagočienė.

Nusiskundimų negirdi
Šiaulių „Salduvės“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Birutė Klimašauskienė sako reformos pradžioje manę, kad naujos sistemos įtvirtinimas maitinime bus lengvesnis, tačiau vėliau suprato, jog užtruks.

Visgi ji tikina, kad maitinimo pokyčiai mokinių neišgąsdino ir fiasko jų mokykloje nepatyrė.

„Situacija – visai nebloga. Mokyklos valgiaraštyje padaugėjo garuose troškinto, virto ir mažiau sūdyto bei saldinto maisto. Mūsų mokykla turi savo savo valgyklą, todėl maistas ruošiamas labai kruopščiai. Mokinių nusiskundimų dėl maisto girdėti neteko – pagal mokinių srautą matome, kad valgančiųjų tikrai nesumažėjo“, – sako B. Klimašauskienė.

Pasigirstant kalboms, kad užuot ugdymo įstaigose rinkęsi sveiką maistą vaikai keliauja į greito maisto užkandines, direktoriaus pavaduotoja ugdymui patikina – jų mokykloje tokių situacijų tikrai nepasitaiko.

„Šiuo atveju pasitarnauja gera mokyklos vieta. Vaikai į greito maisto užkandines eina tada, kai tam yra sudarytos sąlygos, tačiau aplink mūsų mokyklą tokių užkandinių ar parduotuvių nėra, todėl vaikams nekyla jokių pagundų“, – teigia ji.

Kalbėdama apie mokyklose žadamas įvesti vaikų maitinimą kontroliuosiančias elektronines pinigines, B. Klimašauskienė sako, kad jų mokykla šios naujovės dar nesulaukė.

„SAM šią idėją iškėlė dar tada, kai niekas nekalbėjo apie sveikos mitybos reformą. Iniciatorių mintis buvo tokia, kad elektronine pinigine tėvai galės lengviau kontroliuoti vaikų išleidžiamus pinigus, taip pat elektroniniu būdu juos papildyti. Aš manau, kad tai labai geras dalykas, nes tėvams sudaromos sąlygos stebėti, kur vaikas išleidžia pinigus ir ką valgo mokykloje“, − teigia ji.

Perka ne valgykloje, o prekybos centruose
Ne visose ugdymo įstaigose sveiko maitinimo reforma sulaukė pasisekimo. Štai Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis sako, kad po maitinimo reformos įvedimo mokinių valgykloje žymiai sumažėjo. Tai įrodo gimnazijoje sumažėjusios eilės ir kritusi valgyklos apyvarta. Jis skaičiuoja, kad per nepilnus du mėnesius valgyklos apyvarta sumažėjo apie 30 proc.

„Galbūt dabar valgyklos meniu ir yra kiek neįprastas, tačiau šiaip maisto kokybė yra gera. Valgiaraštyje nebeliko kai kurių produktų, pavyzdžiui, bulvių. Padaugėjo žuvies patiekalų, daržovių. Mokykloje sėkmingai įvykdyti viešieji pirkimai, todėl dabar maistas ne tik sveikas, bet ir pigus“, − sako V. Giedraitis.

Gimnazijoje – kurioziška situacija. Nors vis kalbama apie sveiko maisto naudą ir sveikos mitybos principus, gimnazistai atsisako siūlomo maisto mokyklose ir pinigus leidžia parduotuvėse arba greito maisto užkandinėse.

„Tai, ko dabar nebegalima įsigyti gimnazijos valgykloje, vaikai sėkmingai nusiperka šalia esančiame prekybos centre“, – faktą patvirtina ir V. Giedraitis.

Nors maitinimo reforma „Romuvos“ gimnazijoje įvykdyta sėkmingai, tačiau valgančiųjų mokyklos valgykloje kiekis rodo, kad vaikams tai nėra patrauklu. Kalbėdamas apie po reformos pakitusį meniu ir vis mažiau mokykloje valgančius vaikus direktorius svarsto – galbūt tai lemia teisingų maitinimosi įpročių stoka.

Direktoriaus teigimu, iki valandos žadamos pailginti pertraukos tik pablogintų situaciją ir sudarytų dar palankesnes sąlygas nesveiko maisto nusipirkti prekybos centruose arba greito maisto užkandinėse.

V. Giedraitis baiminasi, kad labiausiai dėl to nukentės mokyklos valgykla – sumažėjusios pajamos neleis investuoti į valgyklos remontą ir įrengimų atnaujinimą.

Anot gimnazijos direktoriaus, sveikesnės mitybos gerinimui nepadėtų ir mokyklose planuojamos įvesti elektroninės piniginės.

„Kalbėjome apie tai su mokiniais. Jie sakę jau įpratę gauti kišenpinigių iš tėvų ir savo pirkinius planuoti savarankiškai. Aš juos puikiai suprantu. Galbūt tėvai yra linkę kontroliuoti mažesnius vaikus, tačiau vyresnio amžiaus vaikų ne tik kad nebereikia kontroliuoti, o priešingai – reikia ugdyti tam tikrus įgūdžius, mokyti skaičiuoti savo pinigus ir leisti patiems apsispręsti“, – įsitikinęs V. Giedraitis.