Daug gydytojų pabrėžia, kad fizinis aktyvumas yra būtinas gerai sveikatai palaikyti. Sportas gerina širdies ir kraujagyslių, kaulų, raumenų sistemų ir plaučių darbą, taip pat sportuodami jaučiamės emociškai geriau. Atliekant įvairius fizinio pasiruošimo pratimus galima tinkamai išlavinti visas reikiamas raumenų grupes. Sportininkai, kurie jau yra savo srities profesionalai, dažnai turi tikslą, kuris siejamas su pergale. Nesvarbu, ar varžomasi su savimi, ar su kitais, bet sportuojant visada siekiama tam tikrų rezultatų ar iš anksto užsibrėžtų tikslų. Sportininkai turi išmanyti judesių atlikimo technikas, koordinacijas, mitybą, nes nuo to priklauso ir jų sportinė sėkmė.

BMX dviračių sporte ir irklavime svarbiausia – ištvermė ir jėga

BMX dviračių treneris Albertas Rimša teigia, jog BMX dviračių sporte fizinis pasirengimas yra labai svarbus. Jo nuomone, specifinis pasiruošimas yra pirmoje vietoje, o fizinis pasirengimas – antroje.

„Mūsų sporte yra labai svarbus specifinis pasiruošimas, kuris susideda iš taktikos, greičio, psichologijos, sprogstamosios jėgos. Sportininko galimybių ribos susijusios su medicina. Tobulėja patys žmonės, keičiasi raumenys, svarbu yra atstatomosios priemonės. BMX dviratininkai turi ypač rūpintis savo sveikata, nes jei sportininkui sutrinka kokia nors organizmo dalelė, ji ateityje pradės kenkti. Turi būti viskas suderinta, visi organai turi dirbti tinkamai“, – pasakojo BMX dviračių treneris A. Rimša.

Anot trenerio, traumų padeda išvengti įvairiausi apšilimai. Yra specialūs treneriai, kurie su sportininkais daro apšilimus, tempimo pratimus. Treneris pasakojo, jog krepšinyje krepšininkai net 2 val. treniruojasi. Kiekviename sporte – ne išimtis ir BMX dviračių sportas – labai svarbu yra mityba.

„Jei organizmas negaus reikiamų medžiagų, ar gaus to ko nereikia, tai organizmas atitinkamai į tai sureaguos. Yra specialiai sudaromas tvarkaraštis, kada turi valgyti, kiek turi valgyti. Dviratininkų mityboje svarbu, kad būtų greitas įsisavinimas. Per varžybas pastebite, jog svarbų vaidmenį atlieka gertuvės. Ypač svarbus angliavandenių kiekis. Neprofesionalūs dviratininkai, kuriems pradeda skaudėti raumenis, turėtų apsilankyti pas masažuotoją, nes susikaupia pieno rūgštys. Mėgėjas juk gali sustoti, pailsėti, jei jaučia, kad yra per sunku“, – pasakojo BMX dviračių treneris A. Rimša.

BMX dviračių sporte yra reikalingi akiniai, kurie apsaugo nuo įvairių aplinkos veiksnių, nes dažnai dulkės ar koks nors vabalas patenka į akis, todėl akiniai šiame sporte yra neišvengiami. Taip pat akiniai, kurie gali pašviesinti, ypač palengvina važiavimą tamsiu paros metu.

BMX dviračių sporte svarbiausia yra sprogstamoji jėga, greitis, ištvermė, labai geras startas. Kiekvienas BMX dviratininkas turi mokėti įvertinti situaciją, mokėti nujausti, kas įvyks netolimoje ateityje.

Irklavimo treneris Robertas Barzinskis teigia, jog irklavimas yra tokia sporto šaka, kuri nėra labai populiari Lietuvoje, nors rezultatai tikrai gana aukšti. Irklavimas reikalauja daug ištvermės, jėgos, nes tenka irkluoti 2 km.

„Daug dirbame žiemą, kartais tenka pairkluoti ir po valandą. Dirba kojos, nugara, pilvo presas, praktiškai visos raumenų grupės. Daugiausiai atsižvelgiame į ištvermę. Bėgame krosus, atliekame jėgos pratimus, kad organizmas gautų kažkiek krūvio. Atsižvelgiame, jog jaunų vaikų organizmas vis dar auga. Į kiekvieną yrį reikia įdėti jėgos, pastumti valtį, save, dar vairininką, jei jis yra. Treniruotėse nelabai skiriame dėmesio sportininko lyčiai, gal tik krūviai būna kažkiek mažesni. Mūsų valtys yra sunkios, būna kad net šešiems reikia ją nešti. Visiems tas pats irklas, ta pati valtis, skiriasi tik pasiruošimo lygis. Retai šią sporto šaką pasirenka tie, kurie nėra lankę jokios sporto šakos. Privalumą turi tie, kurie anksčiau lankė plaukimą, tada jų plaučiai būna geriau išsivystę. Turime ir apkūnių sportininkų, kuriems laikui bėgant pradeda po truputį tas svoris kristi. Masė kartais treniruotėse net ir padeda, jam lengviau yra traukti. Pavyzdžiui, Rusijoje yra žinomas daugkartinis čempionas, kuris net kroso nepabėgdavo, bet valtyje viską atidirbdavo. Bėgti jam sunku, bet valtį pratraukdavo kaip žvėris. Tai nėra romantiška sporto šaka, pavasarį būna rankos pūslėtos, merginoms nagai nulūžta. Valgyti gali viską, nėra kažkoks specifinis racionas. Vasarą reikėtų valgyti daugiau daržovių, pieno produktų. Sportuodami visas nereikalingas kalorijas sudegina. Jaunam, daug sportuojančiam sportininkui yra reikalingi vitaminai. Traumų šioje sporto šakoje pasitaiko retai, tik kai atšąla orai, patariame užsidėti specialias liemenes, kad vėjas neperpūstų nugaros“, – pasakojo irklavimo treneris R. Barzinskis.

Fizinis rengimas – svarbus traumų prevencijos veiksnys

Šiaulių teniso mokyklos fizinio rengimo treneris Ričardas Podolskis pasakojo, jog tenisininkų sveikata priklauso nuo genetikos, tėvų, gero maitinimosi ir nuo treniruočių sąlygų.

„Teniso fiziniame pasirengime yra viskas: ir greitis, ir ištvermė, ir sprogstamoji jėga. Kartais mačai trunka net iki 4 val. Turiu savo fizinio rengimo treniruotės specifiką. Svarbiausia yra bendravimas su sportininku, vienas kito supratimas. Treniruočių specifika individuali, nes kiekvienas žmogus skirtingas. Vienas yra aukštas, kitas – greitas, trečias – ištvermingas. Traumų pasitaiko, bet dirbdamas tiek metų matai, ką blogai darai, tai traumos mūsų nebepersekioja. Jei sportininkas daug sportuoja, tada vargsta jo raumuo. Kiekvienas patyręs treneris padaro taip, kad treniruočių krūvis būtų įveikiamas ir sportininkai nesijaustų labai išsekę. Mityba taip pat yra labai svarbi. Negali juk valgyti nesveiko maisto, pavyzdžiui traškučių. Tenisininkų racione svarbu, kad būtų gausu baltymų, angliavandenių, amino rūgščių. Yra geriami ir įvairūs gėrimai. Kiekvienas sportininkas, kuris yra didžiajame sporte, turi naudoti papildus. Tenisininkas turi turėti avalynę su minkštais padais. Fizinis pasirengimas lemia ir sportininko sėkmę, rezultatus. Kai yra ilgi mačai, svarbus yra ne tik fizinis pasirengimas, bet ir techninis. Mano manymu, 70 proc. yra taktinis ir techninis pasiruošimas, o 30 proc. – fizinis pasiruošimas. Kiekvienas sportininkas turi fizinio pasirengimo ribas, bet juk galima ir perlipti per save. Mūsų galimybės yra daug didesnės. Tenise sportininko sėkmę lemia protas, nes jei turi gerą galvą, gali analizuoti priešininko žaidimą, kitas dalykas yra technika ir fizinis pasirengimas“, – sako Šiaulių teniso mokyklos fizinio rengimo treneris R. Podolskis. 

Šiaulių krepšinio klubo „Šiauliai“ fizinio rengimo treneris Andrius Norkus teigia, jog kiekvienos sporto šakos atstovų fizinis rengimas skirtingas, kadangi skiriasi varžybinė veikla, taisyklės. „Krepšinyje svarbiausios yra staigioji jėga, greitumo ištvermė. Be to, visos sporto šakos atletiškėja, tad vis svarbesnė darosi jėgos ypatybė. Šiuolaikiniai krepšininkai turi gerokai daugiau raumenų, nei žaidusieji krepšinį prieš 20 ar 30 metų. Krepšinį dažniausiai žaidžia aukšti, ilgas galūnes turintys žmonės. Jiems daugiau dėmesio reikia skirti koordinacijos gebėjimų ugdymui, liemens raumenų stiprinimui. Nors krepšinyje kamuolys į krepšį metamas rankomis, labai svarbu yra treniruoti kojų raumenis, mokėti judėti pristatomuoju žingsniu, atlikti staigų pirmąjį žingsnį, aukštai pašokti. Labai svarbūs pilvo ir nugaros raumenys, nuo jų priklauso koordinaciniai gebėjimai, rankų ir kojų judesių darna, gebėjimas staigiai išvystyti greitį, galingumą. Sportininkai turi būti universalūs“, – pasakojo Šiaulių krepšinio klubo „Šiauliai“ fizinio rengimo treneris A. Norkus.

Jis sako, jog didžioji dalis traumų nutinka dėl netinkamo treniruočių proceso. Krepšinyje dažniausiai pasitaikančios traumos: čiurnų patempimai, kryžminių kelio raiščių įvairūs pažeidimai. Siekiant išvengti šių traumų, tam tikrais stabilizacijos pratimais sustiprinamos čiurnų, kelio sąnarių sausgyslės, raiščiai bei minėtus sąnarius supantys raumenys. Traumų sporte visiškai išvengti nėra įmanoma, būna įvairių mechaninių pažeidimų, sumušimų. Šiandien fizinis rengimas yra suprantamas ne tik kaip būdas pasiekti sportinį rezultatą, bet ir kaip svarbus traumų prevencijos veiksnys. Ne tik krepšininkams, bet ir visiems žmonėms mityba yra labai svarbu. Žinoma, kuo aukštesniame lygyje sportuojama, kuo aukštesnio rezultato siekiama, tuo mityba yra svarbesnė. Žmogaus mitybos reikšmę sveikatai ir sportiniam rezultatui galima palyginti su į automobilį pilamo kuro kokybės reikšme variklio būklei ir nuvažiuotam atstumui.

Į viršų